Ideali kelionė (33)

Sveiki visi Krepsinis.net lankytojai. Ilgokai nenorėjau pradėti savo blogo, nes lyg ir yra ką pasakyti, o vėliau paaiškėja, kad tai vėl nieko įdomaus. Taip pat bijojau sulaukti idiotiškų komentarų, kurių pas mus kartais pasitaiko :). Pirmas blynas be abejonės nusimato prisvilęs, pažadu pasitaisyti.

Galiausiai nutariau, kad blogą reikia rašyti, be to, pasižadėjau kolegoms ir tikiuosi, kad bent kažkam bus įdomu.

Kaip turėtų atrodyti ideali kelionė žurnalistui į krepšinio čempionatą, turnyrą, rungtynes, stovyklą? Turbūt tokia, kurios metu įvyksta kuo mažiau netikėtumų ir galima susikaupti darbui. Bet kaip rodo patirtis, kiekvienos kelionės metu būna įvairių nuotykių, kurie praėjus kuriam laikui kelia jau tik šypseną. Klaidžiojimai po nežinomas vietas, neplanuotos išlaidos, technikos sutrikimai – be šių dalyku neapsieina nė viena kelionė.

Išvyką į Turiną su Tomu Tumalovičium planavom dar prieš keletą mėnesių. Iškart išsiaiškinome, kad bilietas į patį Turiną yra gerokai brangesnis nei į netoliese esantį Milaną, todėl planas kaip ir buvo sudarytas. Galiausiai rezervavome bilietus, už kuriuos per keletą dienų reikėjo sumokėti. Ir staiga į galvą šovė mintis, kuri šiuo metu jau yra tikras nuotykis. Juk Europos taurės varžybos startuoja balandžio 2 dieną, o išvakarėse Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje susirungs su galinga Prancūzijos rinktine. Beje, Rygoj oro uoste sutinkame bent penketą Krepsinis.net lankytojų, keliaujančių palaikyti mūsų futbolo rinktinės.

Pirminis planas žlugo, kadangi už rezervuotus bilietus dar atsiskaityti nespėjome. Rezervuojame naują kelionę – Vilnius, Ryga, Paryžius, o atgal keliaujame jau per Milaną. Tiesa, iš Paryžiaus į Turiną planuojame vykti traukiniu ankstyvą ketvirtadienio rytą.

Be abejonės, traukinio bilieto iš anksto neperkame, todėl artėjant kelionei pigių bilietų nebelieka ir kadangi žurnalistas šiuo metu nėra geriausiai apmokama profesija, nutariame (turbūt be reikalo) sutaupyti kelis šimtus litų. Šarlio de Golio oro uoste nuomojame įspūdingo dydžio Fiat punto automobilį, kuris, pasirodo, netgi važiuoja ir mygtukų turi daugiau nei mano mašina :). Prie mūsų prisijungia kolegos Erildas ir Šarūnas, tad mūsų jau keturi. Aiškėja, kad iki Turino nebe 550 kilometrų, kaip žiūrėjau (akivaizdu, kad ten buvo mylios), o visi 830, tad nuotaika trumpam sugedo, tačiau mes juk negalime be nuotykių.

Paryžiuje ilgokai klaidžiojame , Tomas vis siūlo sukti tai į kairę, tai į dešinę, dievagojasi, kad šitą vietą jau matė ir tikrai žino, kur važiuoti :). Galiausiai randame stadioną, prieš tai kelis kartus pravažiuojame per raudoną, susitinkame su kolegomis ir po kelių valandų būsime tarp 80 tūkstančių futbolo fanatikų.

Rytoj prieš Lietuvos ryto rungtynes parašysiu apie pirmus įspūdžius iš Turino. Su sąlyga, kad vis dėlto ten sugebėsime atsirasti :).

P.S. Turine planuojame kaip visada: naujienos, interviu, video, nuotraukos.