I.Songailienė: visą įdėtą darbą atperka, kai batų užsirišti nemokanti pirmokė tampa rinktinės nare VIDEO reportažas

Šiaulių „Šiaulių-Universiteto“ komandos vyriausiojo trenerio Arūno Kačerausko asistente dirba visą gyvenimą krepšiniu gyvenanti Ieva Songailienė.

Ne vieną talentingą Lietuvos krepšininkę išugdžiusi trenerė moterų krepšinyje dar yra pakankamai neseniai, bet sparčiai mokosi ir tobulėja bei galima neabejoti, jog artimiausiu metu pati stos už vienos iš LMKL ekipos vairo.

I.Songailienė LMKL.lt papasakojo, ką reiškia krimsti trenerės duoną ir kas gi atperka ilgas darbo valandas, sugadintus nervus ir išlietą prakaitą.

– Kaip atsiradote krepšinyje?

– Krepšinyje atsiradau nuo pat gimimo. Gimiau krepšinio trenerių šeimoje. Mama trenere dirbo 30 metų. Tėtis dirbo nuo 1971 metų, o šiuo metu yra „Šiaulių“ klubo direktorius. Augau krepšinio aikštelėje su krepšinio kamuoliu.

– Kada pradėjote dirbti trenere?

– Trenerės darbą pradėjau nuo 2002 metų. Į LMKL buvau pakviesta 2011 metais ir už tai esu labai dėkinga. Taip pat dirbu ir su merginų komanda. Treniravimas reikalauja viso laisvalaikio. Reikia labai daug kantrybės, žmogiškųjų faktorių, kai reikia suprasti kitus žmones. Jau nekalbu apie nuolatinį tobulėjimą.

– Kas šiame darbe teikia didžiausią malonumą?

– Didžiausią malonumą jaučiu dirbdama su jaunąja karta. Kai atsivedi pirmokėlę, kuri nemoka užsirišti sportbačių raištelių, o iš jos išauga daili moteris ir jaunių rinktinės narė. Tai atperka darbą savaitgaliais, stresą ir visas nemigos naktis.

– Koks pasiekimas jūsų karjeroje kol kas reikšmingiausias?

– Svarbiausias karjeros pasiekimas buvo 2011–2012 metų sezone, kai „Rūta“ reguliariajame sezone užėmė šeštąją vietą, bet nukovėme trečioje pozicijoje likusį Klaipėdos klubą. Bronzos nepavyko laimėti, bet buvo tas jausmas, kai iškovoji ketvirtą poziciją, o ne lieki ketvirtas.