Į Kauną atvykstantis J.Grainys: apie darbo „Barcelona“ ir „Žalgiryje“ panašumus bei sustiprėjusį R.Jokubaitį (2) interviu

Šią vasarą vyriausiasis Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius sulaukė pasiūlymo prisijungti prie elitinio Barselonos „Barcelona“ klubo, o kartu su strategu išvyko ir jo asistentai Darius Maskoliūnas ir Tomas Masiulis bei fizinio rengimo treneris Justinas Grainys.

32 metų specialistas „Žalgiryje“ praleido beveik dešimtmetį, per kurį klubas tapo elitinio lygio sporto organizacija Europoje. Vis dėlto persikėlimas į vieną tituluočiausių krepšinio klubų yra milžiniškas žingsnis jo karjeroje.

„Dar prieš atvykstant į Barseloną pradėjau bendrauti su komandos personalu. Jau tuomet pirmas įspūdis buvo, kad tai yra labai didelė organizacija, turinti daug narių ir sporto sekcijų. Kaip pavyzdys visoje sistemoje darbuojasi apie 28 atletinio rengimo specialistai: futbolas, salės futbolas ar rankinis. Kalbant apie galimybes, man tai yra didelė patirtis, nes galiu bendrauti su kitais specialistais, matyti jų darbo specifiką, diskutuoti ir dėl to toliau nenustoti tobulėti savo srityje“, – specialiai Krepsinis.net kalbėjo J.Grainys.

Barcelona

– Justinai, šiuo metu visas pasaulis kovoja su koronavirusu, su kuriuo teko susidurti ir jums asmeniškai. Kaip sekėsi įveikti šią klastingą ligą ir ar jaučiate jos padarinius?

– Klube labai rimtai žiūrimą į esamą situaciją: žaidėjai, personalas ir visi žmonės, kurie turi ryšį su komanda, testuojami po 2–3 kartus per savaitę, daktarai nuolat tikrina kūno temperatūrą, mano atveju – nejaučiau jokių simptomų. Naktį gavau daktaro skambutį, kad mano testas teigiamas, tad iškart izoliavausi nuo šeimos ir komandos, praėjus parai sukilo aukšta temperatūra ir laikėsi 2–3 dienas, vėliau išvengiau komplikacijų ir po 2 neigiamų testų bei su turimais antikūniais kraujyje, prisijungiau prie komandos.

– Galbūt iš savo praktikos pastebėjote, kiek išsibalansuoja sportininko organizmas po šios ligos ir ar ilgai užtrunka, kol jis vėl grįžta į sportinę formą?

– Tai labai plati ir individualiai skirtinga tema, nes kiekvienas atvejis yra unikalus, o sugrįžimas į buvusią sportinę formą priklauso nuo daugelio faktorių: simptomai, komplikacijos ar laikas, praleistas be fizinio aktyvumo. Mes komandoje kol kas turėjome tik vieną atvejį, kuris buvo su labai silpnais simptomais ir dar būnant saviizoliacijoje krepšininkas pradėjo sportuoti individualiai, todėl pavyko išvengti didelių problemų, kurios įtakotų sportininko fizinę būklę.

– Buvo kalbama, kad rudenį ekipos į Eurolygos kovas sugrįš pailsėjusios, tačiau daugeliu atveju vaizdas buvo priešingas. Kiek tam įtakos galėjo turėti trumpesnis fizinis pasiruošimas?

– Aš galbūt nesutikčiau su tuo, kad buvo trumpesnis fizinis pasiruošimas. Reikia neužmiršti to, jog daugelis sportininkų pavasarį, kuomet buvo uždraustos komandinės treniruotės, individualiai sportavo ar tai namų sąlygomis, ar lauke – ir viso karantino metu, pagrinde ir buvo akcentuojamas fizinis pasirengimas. Tiesiog kaip buvo išnaudotas šis ilgas periodas, labai priklausė nuo kiekvieno sportininko požiūrio. O daugelis iš sportininkų pradėjo pasiruošimą sezonui neturėdami komandinių treniruočių apie 5–6 mėnesius, manau, dėl šių priežasčių gali nukentėti tiek treniruočių, tiek rungtynių kokybė.

– Sezonas jau po truputį įsibėgėja, tad galbūt galite atskleisti, kokios pagrindinės fizinio rengimo trenerio užduotys yra šiuo metu?

– Sezono metu pagrindinis dėmesys skiriamas krūvio individualizavimui, vieni žaidėjai žaidžia daugiau, kiti mažiau, todėl reikia tinkamai dozuoti, individualizuoti krūvius, kad visi būtų optimalioje fizinėje formoje. Šiuolaikinės technologijos tikrai padeda tai daryti, kadangi kiekvienos treniruotės metu stebime kiekvienam žaidėjui tenkantį krūvį, tiek vidinį, tiek išorinį. Prie viso to, kiekvienas žaidėjas turi savo silpnybes, todėl stengiamės jas taisyti, tobulėti. Na ir kas be ko, treniruočių proceso planavimas. Tikrai yra nemažai darbo, mano nuomone, senasis stereotipas, kad pagrindinis atletinio rengimo trenerio darbas yra pirmas dvi pasiruošimo sezonui savaites, nėra teisingas.

– Ar labai skiriasi darbo principai su tokio kalibro žaidėjais, kokie yra „Barcelona“ klube? Galbūt teko ieškoti būdų, kaip teisingiau pateikti informaciją ir prieiti prie tokių asmenybių?

– Tikrai negalėčiau išskirti kažkokių ypatingų skirtumų, net nežinau ar išvis jie yra. Darbuojuosi tokiu pačiu principu kaip ir Žalgiryje, darau tą ką išmanau geriausiai ir su kiekvienu žaidėju bendrauji vienodai. Tiesiog vieniems reikia daugiau skirti laiko, jog paaiškinti ar prisiderinti prie jų turimų įpročių, kitiems mažiau. Bet visi supranta, jog mūsų atletinio rengimo trenerių darbas, padėti tiek komandai, tiek kiekvienam žaidėjui individualiai..

– Kiek keitėsi požiūris ir darbo metodai senosios mokyklos atstovų, kaip Aleksandras Kosauskas, nuo dabartinių fizinio rengimo trenerių?

– Galbūt sakyčiau ne kiek keitėsi požiūris, o kaip keitėsi situacija. Sezono metu padaugėjo rungtynių kiekis, padaugėjo kelionių, sumažėjo laikas skiriamas pasiruošti sezonui ar vienoms rungtynėms, išryškėjo atsigavimo-atsistatymo metodų svarba, be abejo atsirado technologijos, kurios palengvina treniruočių proceso analizę bei planavimą. Todėl, manau fizinio rengimo baziniai principai liko panašūs, tačiau atsirado didesnis ryšys su taktiniu ir techniniu pasiruošimu, labiau reikia derinti krūvius, bei individualizuoti visą treniruočių procesą.

– „Žalgiryje“ darbuotis pradėjote gana jauno amžiaus. Kas tuo metu buvo pagrindiniai autoritetai, į kuriuos lygiavotės darbo pradžioje?

– Tai turbūt įvardinčiau tris pagrindinius asmenis: mano treneris Aleksas Stanislovaitis, kuris man įdiegė visus pradmenis, ne tik kas liečia treniravimo metodologiją, bet ir atsakingumas, drausmė. Vėliau teko garbė mokytis iš Aleksandro Kosausko, kuris tikrai dar labiau suformavo mano nuomonę ir su juo dar dabar padiskutuojame. Taip pat Sigitas Kavaliauskas, kadangi prieš man ateinant į Žalgirį 2012 metais, jis jau jame darbavosi ilgą laiko tarpą, todėl iš jo gavau nemažai pamokų. Vėliau, besidomint atletiniu rengimu, lankantis seminaruose, tikrai mokiausi iš daugelio specialistų, tačiau šie trys buvo mano pirmieji mokytojai ir patarėjai.

– Eurolygoje fizinio rengimo treneriais dirbate sūs, Evaldas Kandratavičius ir jau minėtas jūsų Sigitas Kavaliauskas. Visi baigėte. Lietuvos sporto universitetą (LSU), kur daugelį jaunų specialistų formavo Aleksas Stanislovaitis. Ar galima teigti, kad jūsų trijų darbo metodikos pagrindai yra gana panašūs?

– Treneris Stanislovaitis mums visiems suteikė pagrindus ir discipliną. Vėliau prie tų pagrindų, manau, kiekvienas pridėjome kažką savo. Bėgant laikui, skaitant mokslinę literatūrą, testuojant ir analizuojant, atsirandant naujoms technologijoms, privalai nuolat tobulėti ir pildyti – tobulinti savo žinių bagažą. Todėl ir treniravimo metodika laikui bėgant šiek tiek keičiasi.

– Ispanijoje susiduriate su daug vietinių specialistų. Kiek skiriasi jų mokykla nuo lietuviškosios?

– Labai džiaugiuosi tuo, kad turiu tokią galimybę diskutuoti ir tobulėti su vietiniais specialistais, o jų „Barcos“ sistemoje yra daug. Jau prieš išvykstant iš Lietuvos bendravau su daugeliu Eurolygos atletinio rengimo trenerių, keičiamės informacija, dalinamės patirtimi, tai tie skirtumai tikrai yra, bet kiekvienas turime skirtingą kelią link vienodo tikslo.

– Kiek fizinio rengimo treneriui, tiek dirbančiam su jaunimu, tiek su patyrusiais krepšininkais yra svarbu išmanyti žmogaus psichologiją?

– Tai vienas iš pagrindų, todėl ne veltui jo mokoma universitete ir yra tiek daug mokslinės literatūros šita tema. Kiekvienas specialistas turi turėti psichologijos pagrindus, o vėliau laikui bėgant, su patirtimi ateina idėjos, kaip tu tuos pagrindus gali panaudoti.

– Šiuo metu daug kalbama apie stipriai fiziškai sustiprėjusį Roką Jokubaitį. Ar galima teigti, kad pirmuosius to signalus matėme jau vasarą Lietuvos rinktinės stovyklos metu?

– Aš Roką pamenu nuo tada, kai jis prisijungė prie „Žalgirio“ dublerių komandos ir teko matyti jo tobulėjimą. Pernai metų sezone jo testavimo rezultatai nuolatos gerėjo, darbo etika, ir darbštumas – pavyzdingi. Manau, kad jeigu jis nesustos ir dirbs toliau, galima manyti, jog jis dar patobulės.

– Šią savaitę grįšite į Lietuvą ir žaisite prieš „Žalgirį“. Kiek šių metų Kauno ekipa, žvelgiant iš jūsų darbo perspektyvos, skiriasi nuo tos, kurią palikote pavasarį?

– Na, aš jau nedirbu Žalgiryje, ir tikrai negalėčiau komentuoti ar lyginti, kadangi nesu tos „virtuvės“ dalis. Komandoje dirba rimti specialistai, išmanantys savo darbą. Palaikau ryšį su buvusiais kolegoms ir bus labai smagu vėl visus pamatyti.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra