Garbė brangesnė už pinigus (225)

Debiutinėse Vilniaus „Lietuvos ryto” naujoko Vido Ginevičiaus rungtynėse LKL čempionų gerbėjai buvusį ilgametį žalgirietį pasitiko plakatu „Vidai, Lietuvoje prostitucija nelegali”.

Toks sirgalių akibrokštas Lietuvoje susilaukė įvairiausių krepšinio aistruolių nuomonių. Vieni ištikimiausius „Lietuvos ryto” gerbėjus smerkė, kiti - gynė ir pritarė tokiam „Rytas Ultras” žingsniui. Tiesa, atrodo, didžioji dauguma liko nepatenkinta sostinės aistruolių poelgiu. Nepasitenkinimą išreiškė ir komandos kapitonas Steponas Babrauskas, užstojęs ekipos naujoką V.Ginevičių.

Tačiau ką apie tai mano patys „Rytas Ultras” nariai, iki šiol nebuvome girdėję. Todėl pateikiame Jums „Rytas Ultras” internetinėje svetainėje išreikštą oficialią poziciją apie V.Ginevičiaus sutikimą.

„Prostitucija Lietuvoje nelegali”. Iš esmės tai – viso labo posakis, visiems savaime suprantama tiesa, dėl kurios neverta netgi ginčytis. Visgi, kone viskas apsiverčia aukštyn kojom, kai minėtieji trys žodžiai yra kam nors adresuojami.

Nors Lietuvoje krepšinis dažnai yra vadinamas religija, tačiau klubiniame krepšinyje pasišventimo bei savigarbos išties trūksta. Tiek iš klubų, tiek ir iš jų išaugintų žaidėjų pusės. Pavyzdžiui, serbų jaunimu Eurolygos kovose besiremiantis Belgrado „Partizanas” į savo gretas nepasikvietė bene perspektyviausiu jaunosios kartos atstovu laikomo M. Mačvano vien dėl to, kad pastarasis – Železniko krepšinio mokyklos auklėtinis. Turbūt netgi neverta minėti, jog į bet kurį „Crvena Zvezda” auklėtinį, jau nereikalingą klubui, jie net nežiūrėtų. Dar atstovaudamas Belgrado „Partizan” ekipai, M. Tepičius kalbėjo, jog jei vyktų į užsienį, tai norėtų žaisti „Panathinaikos” klube, bet niekada neatstovaus „Olympiakos”, kuris, jo nuomone, yra „Crvena Zvezda” atitikmuo Graikijoje.

Galbūt tai – visai kitas Pasaulis, nepriimtinas lietuviams? Galbūt kitas, bet netiesa, jog nepriimtinas – pakanka prisiminti Š. Jasikevičiaus žodžius, kad pažaidęs Barselonoje niekada neapsivilks Madrido „Real” marškinėlių, po metų, praleistų „Maccabi” – nė nežiūrės į „Hapoel” pasiūlymus, o tapęs „Panathinaikos” nariu – padės kryžių ties „Olympiakos”.

Taigi - kas svarbiausia komandą palaikančiam asmeniui? Žaidėjo kontrakte įrašyta suma, skaičiai statistikos protokoluose ar pasiaukojanti kova aikštelėje ir ištikimybė klubui už jos ribų?

Tiek pernai viso sezono metu, tiek šiemet, prieš pirmąsias Eurolygos rungtynes komandos vadovai bei treneriai akcentavo tai, jog ugdo kovotojų komandą. Komandą, kuri žaidžia ne dėl pinigų. O kas įvyko praeitą savaitę? Komandą papildė žaidėjas, kuris nė nebandė slėpt, jog pinigai yra vienintelė priežastis, dėl ko jis sutiko pasirašyti sutartį su Vilniaus klubu, kuriam neapykantos anksčiau nė nebandė slėpti. Svajojo ir vis dar tebesvajoja žaist už „Žalgirį” – kas žino, gal net už dyką būtų sutikęs? Galiausiai – kuo gi jis skiriasi nuo pašaipiai vertinamų “no pay – no play" (angl. nemokėsite – nežaisiu) legionierių? Turbūt tik tuo, jog turi lietuvišką pasą. Tad panašu, kad šiuo atveju klubas bent jau kažkiek pamiršo anksčiau proteguotas vertybes ir pasielgė tarsi parduotuvėn užklydęs pirkėjas: „Pigu - perku”.

Kaip dažniausiai elgiasi į svetimą aplinką patekęs žmogus? Ogi stengiasi prie jos prisitaikyti, taip kaip darė ankstesni žaidėjai atėję iš Kauno klubo. Šįkart tai buvo kitaip. Dar netgi nėkart neapsivilkęs komandos marškinėlių, V. Ginevičius pareiškė, jog patapti savu netgi nesistengs, nes į Vilnių jis teatvyko dirbti darbo, už kurį gaus pinigus.

Kaip galima mušti savus – bando stebėtis dažnai nusišnekėti mėgstantis vieno didžiausių laikraščių sporto žurnalistas ir pateikia atvejus, kaip „pasitinkami” į kitas komandas išvykę klubo žaidėjai. Argi jis nežino, jog užsienyje, švelniai tariant, nėra mėgstami pagrindiniams priešininkams atsidavę žaidėjai? Tikrai žino, bet objektyvios nuomonės formavimas nėra jo tikslas. Juk jeigu būtų paminėjęs, kaip Sankt Peterburgo „Zenito” rungtynėse buvo sutiktas iš Maskvos „Spartako” perpirktas Vladimiras Bystrovas, nebūtų reikėję taip vargintis bandant suregzti tų paskutinių dviejų kvailokai skambančių pastraipų. Užtektų, viso labo, dar kartą pakartoti pradžioje jau parašytą sakinį: „Tiesą sakant, pats plakato turinys niekuo neišskirtinis”.

P.s. Taip, Rytas Ultras grupuotė žinojo, kad gali susilaukti neigiamo požiūrio iš krepšinio mėgėjų, taip pat žinojo, kad tai, ko gero, neigiamai priims tiek klubas, tiek visi likę juodai baltai raudoni sirgaliai, tačiau išdrįso išreikšti savo nuomonę, jog sportas turėtų išlikti ta sritis, kurioje garbė bei orumas užimtų aukštesnę vietą, nei pinigai. Šios nuostatos žadame laikytis ir ateityje bei tikimės, jog to neprireiks...