Fizika ir matematika (1 dalis) (35)

Neretai, stebėdami krepšinio varžybas per TV, girdime komentatorių sakant, jog tas ar kitas žaidėjas neapskaičiavo metimo tikslumo ir todėl nepataikė į krepšį. O juk žaidėjų rankose nematome nei nešiojamųjų kompiuterių, nei paprasčiausių skaičiavimo mašinėlių. Žinoma, apskaičiuoti tokius dalykus kaip gravitacijos ir kitų jėgų poveikio įtaka išmesto kamuolio skriejimo greičiui bei skriejimo trajektorijai be jokios skaičiavimo technikos nėra lengvas uždavinys. Gal todėl, jog krepšininkų fizikos bei matematikos žinios dažnai nėra reikiamo lygio ir krenta žemyn pataikymo procentas? Čia, aišku – juokais. O rimtai. Kas įtakoja žaidėjų veiksmų aikštelėje kokybę? Kas čia man išvardins? Juk aplink vien treneriai ir ekspertai.

Jums leidus pabandysiu ir aš. Taigi. Pirmoj eilėj – taip vadinamieji, atatinkamų šio žaidimo technikos elementų įgūdžiai ir tų įgūdžių kokybė. Individuali technika. Kamuolio varymosi, perdavimų, metimo į krepšį. Čia – grubiai. Kiekvienas šis atskiras elementas turi pakankamai daug sudedamųjų dalių. Sakykim – metimas. Metimas “nuo žemės” ir iš šuolio, baudų metimai ir tritaškiai, metimai iš taip vadinamos 2 taškų zonos ir iš po lentos. Visi jie turi bendrų bruožų, tačiau ir skirtumų juose yra nemažai. Aukščiausio lygio žaidėjai puikiai įvaldę daugelį šių sudedamųjų dalių, kas leidžia jiems į krepšį pataikyti, vaizdingai kalbant, net pakeltiems vidurnaktyje, užrištomis akimis. Iki precizikos ištreniruotam automatizmui didelės įtakos nebedaro nei situacijų ar greičio kaita, nei varžybų arenos triukšmai, nei, dažnu atveju, varžovų gynyba. Šių atskirų elementų teisingi įgūdžiai formuojami dar vaikystėje, sporto mokyklose. Tačiau treneriui neišreikalavus iš auklėtinio teisingo to ar kito technikos elemento atlikimo, neretai jie susiformuoja pakankamai “iškreipti” ir vėliau pataisyti juos jau sekasi sunkiai. Kitas dalykas, kad ne visi žmonės vienodai gabūs, todėl nevienodai greitai bei teisingai įsisavina mokomus elementus. Ne tik krepšinyje, bet ir bet kurioje kitoje sporto šakoje su vaikais dirbančio trenerio pagrindinis uždavinys – suformuoti teisingus technikos įgūdžius.

Paprasčiausias pavyzdys, sakykim, buvusio mūsų rinktinės įžaidėjo Giedriaus Gusto kamuolio metimo technika. Jei iš statinės pozicijos, sakykim, baudas technikos atlikimo prasme Giedrius dar meta “skurdo ribose”, tai apie distancinį metimą negalima pasakyt net to. Ką veikė jo treneris sporto mokykloje galima tik spėlioti.

Labai jau paviršutiniškai palietęs tik keletą krepšinio technikos dalykų, prikalbėjau kone visą puslapį. Tačiau ne apie technikos elementų atlikimo teisingus įgūdžius šiandien noriu padiskutuot. Net puikiai įvaldęs pagrindinius techninius dalykus, joks žaidėjas neapsieis be taip vadinamos “fizikos”. Tokiu žodžiu sporto žmonės paprastai vadina bendrojo fizinio pasirengimo savybių visumą. Pagrindinės jų – greitis, jėga ir ištvermė. Pagrindinės, bet toli gražu ne visos svarbiausios. Sporto fiziologijos srityje dirbantys mokslininkai nuolat atranda vis naujus, įvairius šių savybių derinius bei jų įtaką vienokiai ar kitokiai fizinei veiklai. Reakcijos greitis, koordinacija, vikrumas, sprendimų priėmimo greitis – labai svarbios, tačiau sunkiai apčiuopiamos savybės.

Neabejoju, kad čia atsiras daugybė viską geriau už mane išmanančių ir tauta turės apie ką padiskutuoti. Tačiau apie tautos žinių gilumą labai geros nuomonės, deja, nesu. Ir tai pailiustruosiu chrestomatiniu pavyzdžiu. Paimkim mūsų visų mylimą Mantą Kalnietį. Žaidėją, apie kurio greitį sklando legendos. Tačiau kalbant apie greitį, reiktų susitart – apie kokį greitį ruošiamės kalbėt. Greitis turi skirtingus pavadinimus turinčias atitinkančias savybes ir charakteristikas. Vienas yra, taip vadinamas, “startinis greitis”, kitas “greitis įsibėgėjus”. Du panašias sekundes, tarkim, 60 metrų distancijoje rodantys sprinteriai, gerokai skirtingus rezultatus gali parodyti, jei reiktų bėgti į įkalnę arba į nuokalnę. Ar girdėjote sąvokas: jėgos greitis, greičio jėga, arba greičio ištvermė.

Tie, kurie studijuoja su fizine kultūra susijusius mokslus – girdėjo. Ir, jei į savo mokymosi kokybę žiūri ne pro tarpupirščius, žino, kad tai gerokai skirtingi dalykai. Taip – Mantas Kalnietis greitas. Bet pridėkime – greitas, kai įsibėgėja. Tuomet jis sunkiai pavejamas. Tačiau ar atkreipėte dėmesį į jo startinį greitį? Sporto fiziologai matuoja daugelį atletų savybių, nagrinėdami jas esant skirtingoms sąlygoms. Kaip galvojate kuris greitesnis: Lionelis Messi ar Christiano Ronaldo? Vieno ar kito, šiandieninio pasaulio futbolo princų, gerbėjai, žinoma, mūru stos už savo kumirą. Tačiau, dažniausiai, kaip įpratę ir mūsų sporto mylėtojai, be jokių argumentų ar skaičių. O čia gi - jau pats klausimas suformuluotas klaidingai. Reiktų patikslint – kurioj distancijoj? Per pirmuosius, tarkim, penkis metrus, ar per dvidešimt penkis. Iš starto, ar – įsibėgėjus?

Ne apie futbolo princus šiandieninė mūsų pokalbio tema. O apie tai, kad kai nieko nežinai, dažniausiai sau pačiam atrodai visažinis. Apie tai, kad net duoną iš sporto daug metų valgantys žmonės neturi atsakymų į visus klausimus. Štai dėl ko geriausias “fizikos” receptūras rašantieji specialistai graibstyte graibstomi ir jiems mokami visai neblogi pinigai. A.Kosauskas, pavyzdžiui, mūsų klubams-lyderiams šiandien nelabai įperkamas. Ar teisingus receptus rašo mūsų tautinės religijos numylėtiniams komandose dirbantys specialistai ir kiek “fizika” turi įtakos matematikai, bandysime panagrinėt kitoje dalyje.

Visada Jūsų.

Ričardas Zabulionis