„FIBA Europe“ taurės turnyras – teisingas LKL mažesniųjų pasirinkimas (9)

Skambiais pažadais tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) ėmė klibinti nusistovėjusią tvarką Europos klubiniame krepšinyje. Didingai apdainuojami ateities projektai bent jau šią vasarą lieka vizijų pavidale. Svarbių pokyčių klubiniame krepšinyje siekianti FIBA pradeda nuo turnyro, kuris, iš pažiūros, neatrodo nei svarbus, nei pernelyg įdomus.

„FIBA Europe“ taurės turnyras 2015–2016 m. sezone 64 Europos komandoms suteiks galimybę išmėginti jėgas tarptautiniame krepšinyje. Europos Iššūkio taurės turnyro tąsą primenantis čempionatas tebus galimybė mažesnėms komandoms pasivaržyti už nacionalinių pirmenybių ribų.

Liepos mėnesio pradžioje „FIBA Europe“ kreipėsi į Lietuvos krepšinio federaciją (LKF) ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubus su kvietimu pasinerti į avantiūrą. Raginimų dalyvauti naujajame turnyre sulaukė trys klubai, kurie turėjo teisę varžytis ULEB organizuojamoje Europos taurėje: Vilniaus „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“ ir Utenos „Juventus“. Tik pastarasis tarė „taip“.

Europoje kviečiami buvo visi, tačiau teigiamai atsiliepė tik mažesnieji. Kodėl? Todėl, kad „FIBA Europe“ taurės turnyras kol kas gali būti patrauklus tik žemesnio lygio klubams. Pastariesiems tai – galimybė priimti racionalų sprendimą.

FIBA į karą dėl įtakos su ULEB pasitelkė finansus. Buvo žadama, kad komandoms, FIBA tarusioms „taip“, susimokėti nereikės. Joms bus sumokėta. Jei Europos taurėje ir Eurolygoje norinčios rungtyniauti ekipos turi pakloti solidžią sumelę, tai pasirinkimas žaisti „FIBA Europe“ taurėje ne tik netuštins kišenių, tačiau jas ir pripildys.

Tačiau finansinės sąlygos, kurias FIBA pasiūlė prieš pradėdama savo naująjį projektą, didesnių klubų suvilioti negali. Nors imamas nedidelis depozitas už galimybę varžytis turnyre (10 tūkst. eurų, kurie yra grąžinami), žadėtos premijos atrodo pakankamai juokingai. Įveikus pirmąjį etapą, tavo banko sąskaitą FIBA papildo 10–15 tūkst. eurų (geresnio žaidėjo aukštesnio lygio komandoje mėnesio atlyginimas), patekus į ketvirtfinalį – dar 25 tūkst. eurų (dviejų tokių krepšininkų mėnesio atlyginimai). Solidesnės premijos – tik prizininkams: 3-oji vieta – 70 tūkst. eurų, 2-oji vieta – 100 tūkst. eurų, 1-oji vieta – 250 tūkst. eurų.

Kitas momentas – neaiškūs kriterijai, kaip klubai patenka į naująjį turnyrą. Kviečiami yra visi iš eilės. Atsisakius aukštesnes vietas nacionaliniuose čempionatuose užėmusiems klubams, kvietimo sulaukia žemiau esančios komandos. Visiškai neaišku, kokios ekipos varžysis naujajame turnyre. Tačiau aišku viena, kad tarp jų nebus daug Europos taurės antrojo etapo lygio klubų.

Galiausiai, tuos, kurie dar dvejojo, perspėjo ULEB: turite pasirinkti draugus: mes arba jie. Kelio atgal nebus. Tai yra suprantamas žingsnis, siekiant išlaikyti įtaką ir žinant, kad bene visi koziriai – tavo rankose. Žmonės, verslas, ne išimtis ir krepšinio komandos, nėra linkusios rinktis to, ko nesupranta arba nežino. Nežinomybė atgraso. Tad tie klubai, kurie dar dėliojo pliusus ir minusus, po ULEB atstovų skambučio, netruko apsispręsti, ką rinktis.

Neviliojančios premijos, abejotinas turnyro pajėgumas ir nenoras deginti tiltų su ULEB lėmė, kad naujajame turnyre aukštesnio lygio Europos komandų kol kas nebus.

Lietkabelis

Tai turnyras, kuris subalansuotas mažesnio pajėgumo klubams. Penkios Lietuvos komandos („Juventus“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, „Šiauliai“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir Prienų „Birštono Vytautas“) priėmė teisingus sprendimus. Juolab kad nė vienai jų tikriausiai neteks įrodinėti savo vertės atrankos varžybose, nes abejotina, kad naujasis turnyras prisivilios daugiau nei 64 ekipas.

Pirmasis svarus argumentas – startinio mokesčio nebūvimas. 10 tūkst. eurų depozitas, kuris bus grąžintas, atrodo tikrai patrauklus variantas. Mažo biudžeto klubams pinigų, kurie turėtų būti skirti krepšininkų algoms, šiai pramogai skirti nereikės.

Pavyzdžiui, Utenos „Juventus“ didžiausią įtaką sprendimui rinktis „FIBA Europe“ taurę padarė sąlygos žaisti ne mažesnėje nei 2,5 tūkst. vietų arenoje nebūvimas. Europos taurėje „Juventus“ būtų tekę žaisti Kaune. Dabar į Uteną atvyks užsienio klubai, kas vienaip ar kitaip sudomins „Juventus“ sirgalius.

Pirmajame „FIBA Europe“ taurės etape Lietuvos klubų lauks trejos išvykos. Organizatoriai pasirengę jas dalinai kompensuoti. Tai – irgi svarbus argumentas, nes kiekvieną eurą taupančioms mažesnėms šalies komandoms išvykos į Vakarų Europą biudžeto išklotinėje atsispindėtų pastebima procentine išraiška.

Privalumu laikyti galima ir turnyro formatą. Šešios rungtynės grupėje reiškia, kad kiekvienas susitikimas bus labai svarbus. Gerbėjų susidomėjimas rungtynėmis turėtų būti didesnis, o jis dar labiau išaugtų žengus į antrąjį etapą. Prognozuojant turnyro pajėgumą, tai neatrodo taip neįmanoma.

Sėkmingas pasirodymas „FIBA Europe“ taurės turnyre atsilieptų komandos įvaizdžiui sirgalių akyse. Stipresnis įvaizdis padėtų parduoti daugiau bilietų ir į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) susitikimus.

Galiausiai, tai puiki galimybė parodyti savo gerbėjams tai, ką jie dažniausiai mato tik televizoriaus ekranuose – Vakarų Europos komandas. Kai kuriems klubams tokių progų iki šiol nėra pasitaikę.

FIBA pirmasis rimtesnis bandymas išjudinti nusistovėjusią tvarką Europos klubiniame krepšinyje atrodo nežymus. Tačiau jei didesniems klubams naujasis „FIBA Europe“ turnyras neatrodo patrauklus variantas, tai mažesnėms komandoms priešpriešos tarp FIBA ir ULEB pirmasis subrandintas vaisius turėtų pasirodyti gardus. Lietuvos vidutinio biudžeto klubai tai suprato ir tuo pasinaudojo.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys