Europos taurės ir Čempionų lygos klubų mūšiai įrodo, kad skirtumo tarp jų neliko (31)

Europoje baigėsi daugelis nacionalinių pirmenybių – kovos tęsiasi tik Ispanijoje, Italijoje ir Adrijos lygoje, kur santykius aiškinasi finalus pasiekusios Eurolygos klubų poros.

Tai reiškia, kad pasirodymus baigė visos Europos taurės ir FIBA čempionų lygos komandos, kurių nuveiktus darbus galima susumuoti ir sugretinti.

Krepsinis.net įvertins tarptautiniame fronte dalyvavusių klubų pasiekimus nacionaliniuose čempionatuose. Į tai bus įtraukti ir taurių turnyrai, tačiau į tai reiktų žvelgti kritiškai – jie visose šalyse itin skiriasi tiek savo sistema, tiek jiems teikiama svarba.

Europos taurės klubai

Europos taurėje praėjusį sezoną varžėsi 20 klubų, kuriems savo frontuose pavyko nuskinti šešis titulus. Ryškiausiu pasiekimu čia tapo Ulmo „Ratiopharm“ triumfas Vokietijoje – tai yra vienintelis iš prestižinių Europos čempionatų, kuriuose auksą nuskynė ne Eurolygos ekipa. Ulmo klubas savarankiškai ketvirtfinalyje eliminavo Berlyno ALBA, o pusfinalyje išmetė Miuncheno „Bayern“.

Ratiopharm

Tarptautinį turnyrą laimėję gali pasigirti Slobožianskės „Prometey“. Ukrainos klubas nedalyvavo dėl karo restruktūrizuotose savo šalies pirmenybėse, užuot prisijungdamas prie bendro Latvijos ir Estijos čempionato, kur didžiąją sezono dalį mindė varžovus ir triumfavo užtikrintai.

Dar keturis titulus susirinko savo kiemuose dominavę mažesnių krepšinio šalių klubai – Klužo-Napokos „U-Banca Transilvania“ (Rumunija), Liublianos „Cedevita Olimpija“ (Slovėnija), Podgoricos „Budučnost“ (Juodkalnija) ir Londono „Lions“ (Didžioji Britanija).

Ant nugalėtojų pakylos lipo ir finaluose kritę Vroclavo „Šlask“ (Lenkija) bei Tel Avivo „Hapoel“ (Izraelis), bronza pasidabino Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ (Lietuva) bei Ankaros „Turk Telekom“ (Turkija). Ryškiausiu pasiekimu čia galima laikyti Ankaros klubo finišą, kuris dėl geresnio reguliariojo sezono šalia pakylos paliko taip pat pusfinalyje kritusią Stambulo „Fenerbahče“.

Dar du klubai liko be medalių pasiekę pusfinalį – Badalonos „Joventut“ (Ispanija) ir Breso Burgo JL (Prancūzija). Penkios komandos krito ketvirtfinaliuose – Las Palmo „Gran Canaria“ (Ispanija), Venecijos „Umana Reyer“, Trento „Dolomiti Energia“ (abi – Italija), Bursos „Frutti Extra“ (Turkija) ir Patrų „Promitheas“ (Graikija).

Nusivylimais savo sezonus gali pavadinti trys už atkrintamųjų ribų likę klubai. Jei devinti likę Paryžiaus „Paris“ (Prancūzija) ir dešimtąją vietą užėmę Brešos „Germani Basket“ (Italija) buvo arti šio tikslo, tai Hamburgo „Towers“ (Vokietija) rikiavosi vos penkiolikti bei turėjo pakovoti, kad neiškristų į žemesnį divizioną. Tiesa, Brešos klubas nustebino iškovodamas Italijos taurę.

FIBA Čempionų lygos klubai

FIBA Čempionų lygos komandos taip pat surinko šešis titulus, tačiau šie surinkti žemesnio pajėgumo turnyruose bei pasitelkiant platesnę geografiją. Šiame turnyre varžėsi 32 klubai, o FIBA Čempionų lygos pavadinimą pateisino tik Sombathėjaus „Falco“ (Vengrija), Ostendės „Filou“ (Belgija), Aleksandrovaco „Igokea“ (Bosnija ir Hercegovina), Orhuso „Bakken Bears“ (Danija), Lisabonos „Benfica“ (Portugalija) bei Rygos VEF (Latvija).

Įdomu tai, kad nė vienas klubas iš šio šešeto nepateko į FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etapą.

Ulmo klubos triumfą galima atsverti nebent Malagos „Unicaja“ pergale Ispanijos karaliaus taurėje. Andalūzai savo kelyje taip pat išmetė dvi Eurolygos komandas, tačiau tai atliko pavieniuose mačuose, o ne serijose, nors ir akivaizdu, kad Barselonos „Barcelona“ ir Madrido „Real“ yra laipteliu aukščiau nei ALBA bei „Bayern“. Taurę savame kieme iškovojo ir Jeruzalės „Hapoel“, Izraelyje nuskynę Tel Avivo „Maccabi“ (67:61).

Unicaja

Dar trys FIBA Čempionų lygos klubai nuskynė sidabrus ir tai įgyvendino prestižinėse lygose – Bonos „Telekom Baskets“ (Vokietija), Vilniaus „Rytas“ (Lietuva) bei Izmiro „Pinar Karšiyaka“ (Turkija). Sąskaitoje yra ir keturios trečiosios vietos – „Unicaja“ (Ispanija), Jeruzalės „Hapoel“ (Izraelis), Atėnų „Peristeri“ (Graikija) bei Nimburko ERA (Čekija). Tiesa, pastariesiems tai galima pavadinti fiasko, nes savo kieme prarastas dominuojančios jėgos statusas.

Pusfinalius pasiekti pavyko ir be medalių likusiems Liudvigsburgo „MHP Riesen“ (Vokietija), Sasario „Dinamo“ (Italija), Holono „Hapoel“ (Izraelis), Salonikų PAOK (Graikija) bei Varšuvos „Legia“ (Lenkija).

Iki ketvirtfinalių nužygiavo Tenerifės „Lenovo“ (Ispanija), Strasbūro SIG, Dižono JDA (abi – Prancūzija), Bursos „Tofaš“, Stambulo „Galatasaray“, Stambulo „Daruššafaka“ (visos – Turkija), Herclijos „Bnei Herzliya“ (Izraelis) bei Atėnų AEK (Graikija).

Didesniame turnyre užfiksuota ir daugiau nepateisintų lūkesčių. Net trys FIBA Čempionų lygos klubai liko už Ispanijos pirmenybių atkrintamųjų ribos (Mursijos UCAM, Bilbao „Surne“ ir Manresos BAXI). Prancūzijoje vos penkioliktąją vietą užėmė Limožo CSP, Italijoje dėl išlikimo kovojo keturiolikti likę Emilijos Redžo („UnaHotels“), Turkijoje devintąją poziciją pasiekė Stambulo „Bahčešehir“.

Tarpusavio dvikovos

FIBA Čempionų lygos ir Europos taurės klubai tarpusavyje kovėsi dešimtyje skirtingų frontų – Ispanijos, Vokietijos, Lietuvos, Prancūzijos, Italijos, Turkijos, Izraelio, Graikijos ir Lenkijos pirmenybėse bei Adrijos lygose.

Šiuose čempionatuose klubai tarpusavyje susitiko net 124 kartus – 65 pergales nuskynė Europos taurės klubai, 59 sykius triumfavo FIBA Čempionų lygos klubai.

Didžiausią darbą čia atliko „Turk Telekom“, Turkijos pirmenybėse prieš FIBA Čempionų lygos klubus žaidę net 17 kartų ir pasiekę 12 pergalių. Tiesa, šios pergalės neatėjo, kai reikėjo labiausiai ir pusfinalyje prieš Izmiro komandą buvo pralaimėta 3:1. Svarstykles gerokai nusvėrė ir „Šlask“, Lenkijoje laimėję penkis iš šešių mačų prieš „Legia“. „Prometey“ bendroje Latvijos ir Estijos lygoje tris kartus įveikė VEF. Iš konteksto krito Hamburgo ir Trento klubai, prieš FIBA Čempionų lygos klubus pralaimėję po keturis žaistus mačus.

Lietkabelis

Tuo tarpu taurių turnyruose sėkmingiau sekėsi FIBA Čempionų lygos klubuose. Čia komandos susitiko 7 kartus ir penkias pergales pasiekė būtent FIBA turnyro atstovai. „Lenovo“ Ispanijoje eliminavo tiek „Joventut“ (73:72), tiek „Gran Canaria“ (89:73), Vokietijoje „Towers“ nudegė prieš „MHP Riesen“ (86:92), dviejų „Hapoel“ dvikovą Izraelyje laimėjo Jeruzalės komanda (86:67).

Prancūzijoje Breso Burgo JL įveikė Limožo komandą (94:79), tačiau jau kitame etape krito prieš Strasbūro krepšininkus (71:88). Vienintelį „sausą“ turnyrą Europos taurės klubai fiksavo Lietuvoje, tačiau ten „7bet-Lietkabelis“ prieš „Rytą“ laimėjo skirtingą motyvaciją atnešusį bronzinį finalą (91:88).

Viską susumavus, šių turnyrų klubai fiksavo panašius rezultatus ir trofėjų kiekius, o tarpusavyje susitiko 131 kartą ir tik trimis pergalėmis daugiau nuskynė Europos taurės komandos (67/64). 

Tai reiškia, kad nežymų lygių skirtumą tarp šių turnyrų gali sukurti tik iš krepšinio paraščių Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Danijoje bei kitose panašiose valstybėse prisijungiantys klubai. Komandas pasirinkti Europos taurę gali skatinti bilietas į Eurolygą ar stabilesnis tvarkaraštis, pasukti į FIBA Čempionų lygą motyvuoja didesnės piniginės premijos, tačiau skirstyti šių turnyrų pagal pajėgumą jau nėra įmanoma.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės