Europos talentas, kokio nebuvo – kaip Slovėnijos pirmenybių auksu padabintas 9-erių berniukas tapo labiausiai aptarinėjamu žmogumi krepšinyje (10)

Helsinkis. Suomija. Goranas Dragičius naršo savo „Aifouną“ plačiai šypsodamasis.

„Leisk parodyti tau šitą nuotrauką, – sako Goranas. – Ji neįtikėtina.“

Nuotraukoje matomas 21-erių G.Dragičius – tada dar jaunas ir perspektyvus įžaidėjas. Jis stovi su devyniais Liublianos „Union Olimpija“ komandos draugais, kurie laiko 2008 m. Slovėnijos pirmenybių čempionų trofėjų.

Nuotraukos viduryje – Saša Dončičius – 34-erių veteranas puolėjas, laikantis taurę, o aplink jį – komandos draugai. Aplinkui sklaido konfeti.

Geriausiai matomoje nuotraukos vietoje stovi 9-erių Saša sūnus, vilkintis žalius „Olimpija“ marškinėlius. Aukso medalis apsivijęs jo kaklą. Berniukas labai laimingas. Apsuptas vietinių Liublianos ir visos Slovėnijos, kuri turi tik 2 milijonus gyventojų, herojų, berniukas buvo įamžintas džiaugsmo akimirką. Jo vardas – Luka Dončičius.

Per artimiausius ketverius metus L.Dončičius pasirašys penkerių metų trukmės kontraktą su Europos krepšinio flagmanu Madrido „Real“. 17-metis taps Eurolygos čempionu ir laimės Ispanijos pirmenybių Kylančios žvaigždės apdovanojimą.

Praėjus devyneriems metams nuo to džiaugsmingo momento 2008 m., dabar L.Dončičius yra 203 cm ūgio ir 103 kilogramų. Jis – jau ir Europos čempionas.

Be to, L.Dončičius labai realus kandidatas į pirmąjį 2018 m. Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržos šaukimą, kokiu joks Europos perimetro žaidėjas dar nėra tapęs.

Dončičius

***

L.Dončičius užaugo ant kietų, aptrintų Slovėnijos salių grindų. Kiekvienose savo tėvo rungtynėse jis stengdavosi pataikyti kiek įmanoma daugiau metimų ilgosios pertraukos metu. Ilgamečio NBA aukštaūgio Radoslavo Nesterovičiaus krikštasūnis krepšinio kamuolį savo rankose laikė jau septynerių mėnesių.

Jo tėvas buvo talentingas, kūrybingas žaidėjas ir gerbiamas Slovėnijoje. Jaunasis L.Dončičius perėmė savo tėvo gudrų žaidimo stilių ir charizmą. Jam dar nė nepradėjus bręsti, buvo aišku, kad Luka – kitoks nei visi kiti. Tai, kaip jis kontroliavo kamuolį, preciziškai jį skirstė ir minkštai atakavo atkreipė trenerių dėmesį.

„Jau tada tu galėjai pamatyti, kad vaikis turi pojūtį žaidimui kaip ir jo tėvas, – sakė G.Dragičius, kuris kartu su L.Dončičiaus tėvu sužaidė 199 rungtynes per tris sezonus ir du klubus. – Jis visada sėdėjo už krepšio. Kiekvienos ilgosios pertraukos metu, kai mes grįždavome iš rūbinės, rasdavome jį mėtantį į krepšį. To niekada nepamiršiu.“

L.Dončičius pirmą kartą organizuotą krepšinį pradėjo žaisti būdamas 7-erių. Kai jo tėvas paliko Domžalės klubą ir persikėlė į „Union Olimpija“, Luka patraukė kartu. Klubo treneris Grega Brezovecas pakvietė vaikį treniruotis su 1999 metais gimusiais berniukais.

Aštuonerių L.Dončičius buvo toks dominuojantis pirmoje „Olimpija“ treniruotėje, kad trenerių štabas perkėlė jį į 1996-aisiais gimusiųjų grupę, prabėgus vos 16 minučių nuo pirmosios treniruotės pradžios. Po pilnos treniruotės su trejais metais vyresniais L.Dončičius buvo pakeltas iki „Olimpijos“ jaunimo komandos, kurioje žaidė artimiausius keletą metų, reguliariai kovodamas prieš trejais–ketveriais metais vyresnius varžovus.

Dėl lygos taisyklių L.Dončičiui buvo neleista žaisti 14-mečių pirmenybėse, tačiau jis pažaidė už savo bendraamžius, o taip pat – už 12-mečius. Trokšdamas praleisti kiek įmanoma daugiau laiko ant parketo Luka maldavo tėvų, kad leistų jam treniruotis su vyresniais laisvomis dienomis.

„Aš dažnai sakiau Lukai: „Rytoj yra laisva diena – būk namie, pažaisk su savo žaislais ar panašiai, tau reikia pailsėti“. Tada kitą dieną maždaug 12 valandą jo tėvai skambina ir sako: „Prašau, leiskite Lukai ateiti į treniruotę, jis maldauja, kad leistumėte jam pažaisti“. Jo aistra konkuruoti buvo neįtikėtina“, – pasakojo L.Dončičiaus jaunimo komandos treneris Jernejus Smolnikaras.

Dončičius

***

Būnant 12-os metų L.Dončičiui jau buvo užklijuota šalies supertalento etiketė. Berniukas dominavo 12-mečių ir 13-mečių čempionatuose Slovėnijoje ir visoje Europoje. Tuo metu 188 cm ūgio kombo gynėjas išsiskyrė neįtikėtinu aikštės matymu ir unikaliu žaidimo pojūčiu. L.Dončičius buvo vaikščiojanti trigubų dublių mašina, kuri mėgo organizuoti žaidimą, bet tuo pačiu galėjo bet kada prapliupti taiklių metimų serija.

L.Dončičius fiziškai ir įgūdžių prasme buvo labiau apdovanotas nei jo bendraamžiai ir daugelis vyresniųjų. Tačiau tuo metu labiausiai stebino jo psichologinės savybės, neįtikėtinas kovingumas ir unikalūs krepšinio instinktai. Nežinia, ar tai buvo įgimtos charakteristikos, ar pasekmė to, jog berniukas augo krepšinio aikštelėje, Slovėnijos sensacija buvo kitoks – mylintis gyvenimą, visada gyvas ir tuo pačiu labai savimi pasitikintis bei turintis žudiko instinktą.

„Jis tai turėjo nuo pat gimimo, – sakė „Union Olimpija“ jaunimo programos ir L.Dončičiaus treneris paskutiniais metais prieš išvykstant į Ispaniją Lojze Sisko. – Tu negali išmokti to, ką jis išdarinėjo ant parketo. Negali perteikti to krepšinio supratimo. Tai neįmanoma.

Man didžiausią įspūdį darė tai, kaip keisdavosi jo asmenybė. Aikštėje jis visada buvo labai savimi pasitikintis. Jis visada turėjo aistrą laimėti. Kai mačas baigdavosi, jis buvo mielas berniukas. Visada šypsodavosi, juokaudavo su vaikais. Jis turėjo magnetinę asmenybę jau tada.“

Dončičius

***

Madrido „Real“ jaunimo sporto direktorius Alberto Angulo pakvietė L.Dončičių kovoti Mažosios taurės turnyre – gerai žinomos Ispanijos vyrų taurės turnyro „Copa del Rey“ jaunimo varžybų atitikmenyje. Žaisdamas su nepažįstamaisiais L.Dončičius spindėjo „Real“ gretose. Finalo akistatoje su „Barcelona“ jis įmetė 20 taškų.

Galingas pasirodymas dar labiau padidino „Real“ susidomėjimą šiuo jaunu žaidėju. 2012-ųjų kovą tuo metu 13-metis L.Dončičius „Lido di Roma“ U13 turnyro finalinėse rungtynėse įmetė 54 taškus (39 – per pirmąją pusę), atkovojo 11 kamuolių, atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir laimėjo naudingiausio turnyro žaidėjo apdovanojimą.

Tai buvo galutinis taškas, privertęs „Real“ atstovus dėti kontraktą ant L.Dončičiaus tėvų stalo. Tuo metu Madrido klubas neturėjo daug tokio jauno amžiaus žaidėjų, išskyrus 1998-aisiais gimusį brazilų „centrą“ Felipe Dos Anjos. L.Dončičiaus šeima jau buvo sulaukusi susidomėjimo ir iš kitų Europos klubų, tačiau „Real“ pasiūlymas atrodė geriausias, atsižvelgus į stiprią šio klubo jaunimo rengimo programą, edukacinę infrastruktūrą ir turtingą krepšinio istoriją.

„Buvo sunku. Labai sunku. Ypač pirmuosius du–tris mėnesius, – atviravo L.Dončičius. – Buvau be tėvų, nors ir bendravau su kitais žaidėjais. Buvau 13-os metų ir man reikėjo visam tam pasiruošti, tačiau buvau dėkingas Dievui, kur aš atsidūriau.“

L.Dončičius ėmė mokytis ispanų kalbos, pamažu prisitaikyti prie kitokios kultūros Madride, o kaip žaidėjas progresavo labai smarkiai. „Real“ gali pasiūlyti nuostabias treniruočių sąlygas jauniems futbolo ir krepšinio žaidėjams. L.Dončičius pilnai išnaudojo šio klubo suteiktas galimybes. 2013 m. jis tapo „Minicopa“ MVP. Pamažu jis ėmė suprasti savo potencialą, kai pradėjo žaisti naudingai, rungtyniaudamas su trimis–ketveriais metais vyresniais žaidėjais – kaip kad būdamas dar vaikas Liublianoje.

Dončičius

***

Treniruodamasis su vyrų komanda L.Dončičius stengdavosi įsiklausyti į kiekvieną tokių Ispanijos krepšinio legendų kaip Sergio Llullo ar Sergio Rodriguezo patarimą. 2015–2016 m. sezonas tapo lūžio sezonu Lukai.

Maskvos CSKA atstovaujantis Kyle'as Hinesas prisimena, kaip pirmą kartą varžovų skautingo ataskaitoje pamatė 16-metį L.Dončičių. Tada CSKA ruošėsi rungtynėms su „Real“.

„Pasižiūrėjau į ataskaitą ir pagalvojau, ar šis vaikis tikrai šešiolikos?“, – prisiminė K.Hinesas.

Dėl traumos iškritus S.Llullui, L.Dončičiui buvo numatyta daugiau minučių. CSKA trenerių štabas norėjo išbandyti L.Dončičių. Jie tikėjosi, kad jaunas slovėnas strigs rungtyniaudamas tokiame lygyje ir dar išvykoje. Kaip K.Hinesas aiškino, CSKA nusprendė eiti per apačią visose užtvarose, kurias žaidė L.Dončičius – gintis prieš slovėną „Ricky Rubio“ stiliumi.

L.Dončičius sumetė tris tritaškius per dviejų minučių atkarpą antrajame kėlinyje, o rungtynes baigė su 12 taškų ir 5 atkovotais kamuoliais per 13 minučių. Jis įrodė, kad jo charakteris niekur nedingo net ir įžengus į aikštę Eurolygoje.

Tas pats pasitikėjimas savimi ir povyza, kuria jaunas slovėnas pasižymėjo jaunimo turnyruose, buvo matoma ir antroje pagal pajėgumą planetos krepšinio lygoje. Tą sezoną Eurolygoje ir Ispanijos pirmenybėse per 40 tariamų minučių laiko prizmę L.Dončičius rinko 13,7 taško, atkovojo po 8 kamuolius, atliko 5,8 rezultatyvaus perdavimo, dvitaškius metė 61,8 proc., tritaškius – 37.3 proc. tikslumu.

Dončičius

***

Dalį 2016-ųjų vasaros L.Dončičius praleido Jungtinėse Valstijose, Santa Barbaroje įsikūrusiame „P3“ sporto technologijų centre, kuris dirba su elitiniais NBA atletais. Slovėnas į Madridą sugrįžo dar labiau fiziškai subrendęs. 17-metis padarė dar vieną žingsnį savo augimo procese, labai anksti įrodydamas, kad nusipelno svarbaus vaidmens ir taip talento kupinoje „Real“ vyrų komandoje.

„Pamenu, kaip pirmoje treniruotėje jis prasiveržė ir sudrebino krepšį dėjimu, tarsi iš niekur, – prisiminė Anthony Randolphas. – Aš tada buvau labai nustebęs: „Oho, taigi jam tik septyniolika?“. Tai buvo įspūdinga.“

„Nenoriu jo pernelyg girti, bet manau, kad Luka yra vienas talentingiausių žaidėjų, kuriuos man yra tekę matyti, ypač tokio amžiaus. Vien atsižvelgiant į jo sudėjimą, tai, kaip jis valdo žaidimą, elgiasi aikštėje ir už jos ribų, yra neįtikėtina. Jis toks universalus. Turiu omeny, kad tas vaikis kažkada rinks trigubo dublio vidurkį, vos tik įgys daugiau patirties.“

L.Dončičiaus produktyvumas pagal jo amžių neturėjo analogiško precedento. Sužaidęs vos pusę sezono 17-metis buvo vienintelis Eurolygos žaidėjas, vidutiniškai rinkęs bent po 15 taškų, 8 atkovotus kamuolius ir 8 rezultatyvius perdavimus per 40 tariamų žaidimo minučių prizmę. Nepaisant to, jog finaliniame ketverte slovėnas strigo, Europos čempionate, atstovaudamas Slovėnijai, L.Dončičius žaidė kaip dešimties metų patirtį sukaupęs veteranas. Jis labai svariai prisidėjo prie daugelį nustebinusio Slovėnijos žygio ant nugalėtojų pakylos.

Dončičius ir Randolphas

***

NBA skautų ir klubų vadovų prikimštoje Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje L.Dončičius ketvirtfinalio akistatoje su Kristapo Porzingio vedama Latvija surinko 27 taškus, krepšį atakavęs 14 kartų. Po dviejų dienų 18-metis fiksavo 11 taškų, 12 atkovotų kamuolių ir 8 rezultatyvių perdavimų statistinius rodiklius pusfinalyje prieš talentingąją Ispaniją su broliais Gasoliais priešakyje. Finalo rungtynių trečiajame kėlinyje L.Dončičius susižeidė čiurną ir nebegalėjo padėti savo komandai kautis dėl aukso, nors ir labai norėjo.

Nepaisant to, L.Dončičiaus devynerių rungtynių pasirodymas Europos čempionate ilgam įstrigs kaip vienas geriausių jauno žaidėjo pasirodymų turnyro istorijoje. Žaisdamas kartu su vaikystės herojumi G.Dragičiumi, L.Dončičius neretai atimdavo iš jo dalį dėmesio, spindėdamas lemiamais rungtynių momentais, be krislelio nerimo tada, kai įtampa pasiekdavo aukščiausią tašką.

„Jam tai natūralu, – sakė Slovėnijos rinktinės strategas Igoris Kokoškovas. – Jis bebaimis. Jis myli konkurenciją. Jis mėgsta būti didžiausioje scenoje.“

„Jaučiuosi taip, kad noriu tapti rungtynių herojumi, – neslėpė L.Dončičius. – Kamuolio savo rankose norėjau visada. Esu prametęs kelis svarbius metimus, tačiau iš to reikia mokytis. Reikia judėti į priekį. Nesvarbu, ar sužaisi gerai ar blogai, tavęs dar laukia tūkstantis rungtynių priešaky.“

Jaunas žaidėjas puikiai tvarkosi su jį užklupusiu didžiuliu spaudimu. Labai retai tokie į aukštumas iškelti talentai įgyvendina jiems primestus lūkesčius. Daugybė jų piką pasiekia per anksti arba tampa perdėto dėmesio aukomis. L.Dončičius, panašu, yra išimtis.

„Mačiau daugybę žaidėjų, kuriuos staiga užklumpa šlovė, dėmesys ir jie praranda kontrolę, – pasakojo G.Dragičius, kuris tapo L.Dončičiaus mentoriumi taip, kaip Steve'as Nashas jį pasikišo po savo sparnu prieš dešimt metų Fynikso „Suns“ klube. – Tai pasiekia jų mintis. Prabėgus porai metų, apie juos daugiau nieko nebegirdi. Nemanau, kad taip nutiks su Luka.“

Labai galimai paskutinio savo sezono Europoje pradžioje L.Dončičius sužaidė istorinį mačą Eurolygoje, kai dvikovoje su Madrido „AX Armani“ per 28 minutes sumetė 27 taškus, atkovojo 8 kamuolius, išprovokavo 10 pražangų, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir surinko 41 naudingumo balą. Jis tapo pirmuoju modernios Eurolygos istorijoje (nuo 2000 m.) 18-mečiu, surinkusiu bent 40 naudingumo balų vieneriose rungtynėse.

NBA komandų skautai užkimš Madridą, iškvos kiekvieną L.Dončičiui artimą žmogų, išstudijuos jo rungtynių mažoje salytėje vos valanda kelio į šiaurę nuo Venecijos vaizdo įrašą. Tikroji Luka Dončičiaus manija tik prasideda. Pirmąją progą ją pajusti šį vakarą turės ir Kauno „Žalgiris“.

Parengta pagal ESPN apžvalgininko Mike'o Schmitzo straipsnį.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra