Etapą „Wolves“ pamiršti norintis Dž.Gagičius: jei ne Čanakas, būčiau sunkiai radęs darbą tokio lygio klube (16) interviu

Džordže Gagičius šį sezoną spėjo apsivilkti vienos Vilniaus ekipos aprangą, tačiau kreivais žvilgsniais serbą palydėtų ir antroji.

Vilniaus „Wolves“ komandoje serbas išsiskyrė tik suolo šildymu ir blankiais pasirodymais, tačiau vos sugrįžęs į Panevėžį praktiškai šokiravo Lietuvos publiką parodęs seną, gerą savo veidą. Būtent Dž.Gagičiaus 21 minutės, 31 taško ir 44 naudingumo balų pasirodymas užkirto „Rytui“ kelią link Karaliaus Mindaugo taurės.

Ko gero, daug kas tikėjosi, jog jei kažkas prikels Dž.Gagičių, tai tuo žmogumi bus Nenadas Čanakas, bet tokio efekto laukti galėjo tik didžiausi optimistai.

Pats serbas savo karjeros pasirodymo sureikšminti nežada: „Esu pakankamai patyręs, kad likčiau stovėti ant žemės“, – sako jis.

Pokalbyje su Krepsinis.net 33 metų 211 cm ūgio centras atviravo – jei ne gerai ji pažinojusi organizacija bei treneris, vargu, ar jam būtų pavykę gauti darbą tokio lygio komandoje.

„Nutiko geriausia, kas tuo metu galėjo nutikti“, – džiaugiasi prieš mažiau nei mėnesį į „7bet-Lietkabelį“ sugrįžęs aukštaūgis.

Serbas susidūrė su nemažai iššūkių „Wolves“ klube, tačiau sulaukęs klausimų apie tai, plėstis nepanoro. Šį etapą Dž.Gagičius nori palikti praeityje. LKL čempionate jis per 10 minučių metė 5,2 taško, atkovojo 2,2 kamuolio, klydo 1,8 sykio ir rinko 2,9 naudingumo balo.

Europos taurėje skaičiai per 12 minučių siekė 7,3 taško, 2,2 atkovoto kamuolio ir 5,5 naudingumo balo.

Vis tik Panevėžyje serbas tikisi toliau rodyti kitokią savo versiją.

„Pasitikrinkite tuos 2021–2022 metus, kai čia buvau anksčiau – kaip žaidžiau aš ir kaip žaidė „7bet-Lietkabelis“. Aš tuo metu buvau ne formoje, bet tuo metu nugalėjome „Žalgirį“, kurie turėjo Joshą Nebo ir Joffrey Lauvergne‘ą? Tai Eurolygos ir NBA žaidėjai, kuriuos tada pranokau. Mes vis dar kalbėsime apie mano formą?“, – juokėsi Dž.Gagičius.

Pasisėmęs jėgų, motyvacijos ir gerų emocijų po apsilankymo pas šeimą Serbijoje, aukštaūgis tikisi siekti aukščiausių tikslų su Panevėžio ekipa. Dž.Gagičius nevynioja į vatą – jo tikslas yra pateikti staigmenų.

„Kokie dar medaliai? Atsiprašau, noriu pasiekti auksą, noriu titulo“, – šypsojosi jis.

Krepsinis.net – pokalbis su Dž.Gagičiumi apie ryšį su N.Čanaku, sugrįžimą į Panevėžį, pamiršti norimą etapą Vilniuje ir galimą karjeros finišą „7bet-Lietkabelyje“.

Gagičius

– Praėjo pusantros savaitės nuo to laiko, kai jūsų pavardė puikavosi visose įmanomose antraštėse, kuomet surengėte šou Citadele KMT pusfinalyje. Kaip atrodė jūsų telefonas po legendinio pasirodymo prieš „Rytą“ ir kaip jus pasitiko namiškiai Serbijoje?

– Telefonas tikrai skambėjo, normalu (Juokiasi). Pernelyg to nesureikšminu, rungtynės yra rungtynės. Žinoma, jaučiausi smagiai, kad man pavyko taip sužaisti, tai motyvuoja, bet esu pakankamai patyręs, kad likčiau stovėti ant žemės. Tai – vienas mačas, aš turiu įgyti savo geriausią formą ir toliau dirbti.

– Galbūt žinučių gavote ir iš buvusių komandos draugų „Wolves“ ekipoje?

– Gavau. Ten sutikau daug puikių vyrukų, jie nuoširdžiai pasidžiaugė už mane. Žinoma, vardais neįvardinsiu, bet didelė jų dalis man parašė žinutes. Jaučiu, kad tai tikra, nesuvaidinta, jie iš tiesų už mane džiaugėsi. Man tai svarbiausia.

– Ar šį pasirodymą laikote geriausiomis savo karjeros rungtynėmis?

– Žinau, kad ankstesniame sezone turėjau panašų pasirodymą prieš „Pieno žvaigždes“ (31 taškas, 8 atkovoti kamuoliai ir 40 naudingumo balų – Krepsinis.net). Taip, šios rungtynės buvo svarbesnės, „Rytas“ buvo stiprus oponentas, man tai buvo geriausios rungtynės. Bet sakiau jau po rungtynių: man svarbiausi mačai tie, kuriuose laimimi titulai. Man nėra svarbūs skaičiai, kuomet kauniesi dėl trofėjaus – svarbiausia, kuomet komanda į viršų kelia titulą. Šis jausmas yra nepakeičiamas, jokie 40 ar 50 taškų pasirodymai to nepakeis.

– Jei kažkas jums prieš kelis mėnesius būtų pasakęs, kad vis dar žaisite Lietuvoje, bet čia imsite žibėti štai taip, ar būtumėte patikėjęs tuo?

– Aš savimi tikiu ir visada tikėjau, kad taip gali nutikti. Nemanau, jog tai galima laikyti atsitiktinumu, žinojau, kaip anksčiau žaidžiau Lietuvoje. Atvykau motyvuotas, turėjau ryšį su „7bet-Lietkabeliu“, praleidau čia dvejus labai gražius metus, kurie man atnešė gerų draugų ir atsiminimų. Žinoma, man tai padeda. Būdamas „Wolves“ savimi irgi tikėjau, man tik reikėjo šanso, kurių ten daug negavau.

– Minite, kad atvykote motyvuotas. Ar motyvacija slypi labiau dėl savęs, o gal ir lietuvių auditorijai ir buvusiai ekipai norisi pademonstruoti, jog nesate toks prastas, koks atrodėte Vilniuje?

– Jei atvirai, nelabai kreipiu dėmesį į dalykus, kurie yra aplink mane ir ką žmonės šneka. Negaliu uždaryti žmonėms burnų. Dabar tiesiog jaučiuosi geriau. Taip, pasirodžiau gerai, bet kol kas nieko esminio nenutiko, sezonas ilgas, turiu galvoti apie vis kitas rungtynes, kurios bus ne mažiau svarbios.

– Ar visą savo karjerą mokėjote atsiriboti nuo aplinkos reakcijų, ar tai atėjo su patirtimi?

– Ne, nebuvau toks, tai atėjo su patirtimi. Kai buvau jaunas, buvau karštakošis, bet dabar stengiuosi tiesiog žiūrėti savo reikalų.

Gagičius

– Kai palikote „Wolves“, daug kas pagalvojo, jog kita jūsų karjeros stotelė gali būti Panevėžys. Buvo ir pasirodžiusi nuotrauka, kur jūs esate šalia Nenado Čanako. Kada „7bet-Lietkabelis“ išreiškė susidomėjimą jumis?

– Tiesą sakant, dvi dienos iki pasirašant sutartį.

– Kiek artimą ryšį iki tol palaikėte su organizacija ir ypač N.Čanaku?

– Tikrai daug kas žino, jog esame geri draugai. Į jį žiūriu kaip į vyresnį savo brolį, man visada yra svarbi Nenado nuomonė. Nuolat palaikėme ryšį, esame artimi, bet verslas yra verslas, asmeninis bendravimas nekeičia mūsų bendravimo darbe. Aikštelėje jis yra treneris, o aš – žaidėjas. Tai taisyklė, kurios negali peržengti už jos ribų. Jei nusipelnysi – žaisi, jei ne – gali būti nors jo sūnumi, jam tai nerūpės.

– Atrodo, kad kartu esate atradę vienas kitą: N.Čanakas geba išnaudoti jus geriausiai, kaip reikia jam, o jūs pats pas jį rodote geriausią savo krepšinį.

– Esame tos pačios krepšinio mokyklos žmonės – „Partizan“ mokyklos serbai. Mes labai gerai vienas kitą suprantame. Bet aš nesu vienas žaidėjas, kurio geriausias savybes Nenadas geba išnaudoti. Aš manau, kad atsidūręs šalia jo kiekvienas žaidėjas tampa bent 30 procentų geresnis. Pažiūrėkime į Oreliką – kur jis buvo prieš Nenadą, pažiūrėkime į Žemaitį, Dovydą Giedraitį, Panagiotį Kalaitzakį, Nikolą Radičevičių, mane taip pat. Visi šie žmonės pas Nenadą žaidžia savo karjeros krepšinį.

Jis yra treneris, kuris suteikia tau atsakomybes, pasitikėjimą, daro viską, kad būtumei kuo geresnis. Čanakas yra puikus žmogus, o tai – svarbiausia. Žaidėjai tai jaučia ir stengiasi atsidėkoti savo žaidimu.

– Ar manote, kad N.Čanakas taip pat yra viena esminių priežasčių, kodėl Deividas Sirvydis tapo rezultatyviausiu Europos taurės žaidėju ir, ko gero, kitą sezoną jį matysime Eurolygoje?

– Iš mano patirties kalbant, taip, Deiviui jis taip pat padėjo tapti geresniu žaidėju. Tokia mano nuomonė. Manau, kad kitąmet jis žais Eurolygoje. Jis puikus vyrutis, labai talentingas, einantis teisingu keliu ir galintis įsitvirtinti Eurolygoje.

– Paklausiu atvirai: ar galvojote, jog jei ne N.Čanakas, po tokio sezono, kokį turėjote „Wolves“, jokia kita panašaus lygio komanda jums šanso suteikus veikiausiai nebūtų?

– Žinoma, suprantu tai. Kuomet atvyksti dirbti pas žmogų, kuris žino tave, o tu – jį, treneris supranta, ką tu gali duoti ir kokia buvo tavo situacija prieš tai. Tuo momentu būčiau sunkiai radęs darbą tokio lygio klube, man atsivėrė tikrai puiki galimybė Panevėžyje. Nutiko geriausia, kas tuo metu galėjo nutikti.

Gagičius

– „Wolves“ palikote sausio gale. Ar nebuvo bandymų išspręsti šią situaciją anksčiau bei išsiskirti? Kadangi nei klubas, nei, ko gero, jūs pats nebuvote patenkintas stagnacija.

– Tai nebuvo geriausia patirtis, bet nenorėčiau per daug apie tai plėstis.

– Kalbant bendrai, kiek psichologiškai sunki jums buvo ši atkarpa „Wolves“?

– Buvo sunku, nemeluosiu, bet turi likti profesionalu iki paskutinės minutės, kurią praleidi klube.

– Esu girdėjusi nuomonių iš „Wolves“ atstovų, jog jums buvo stengiamasi maksimaliai padėti, bet pats nerodėte reikalingų pastangų, kad žaidimas pasikeistų. Sutinkate, kad ir pats galėjote kažką daryti kitaip?

– Skamba juokingai, bet nenoriu to komentuoti. Aš žinau, kaip buvo, nemanau, kad verta kažką atsakinėti.

– Viskas skamba labai negatyviai. Ar jums liko kokių nors geresnių atsiminimų iš šio etapo?

– Žinoma, liko, kaip jau sakiau, sutikau tikrai daug puikių vyrukų, kurie mane palaikė, kai to reikėjo, su jais ryšį turime ir dabar. Kai tik atvykau čia, gavau sveikinimų ir žinučių, jog jie už mane džiaugiasi. Neturėjau jokių problemų su žaidėjais, neturėjau net ir su treneriu. Problemos buvo kitur, bet apie tai nekalbėsiu. Yra kaip yra.

– Teigiate, kad problemų su Kęstučiu Kemzūra nebuvo, bet, veikiausiai, viešai girdėti trenerio ultimatumus ir pasisakymus, jog jis jumis nepatenkintas, nebuvo itin malonu...

– Nėra malonu, bet, kaip jau minėjau anksčiau, stengiuosi nekreipti dėmesio į tai, kas ką sako. Žinau, ką galiu parodyti aikštelėje, tai viską iliustruoja. Nebenoriu kalbėti apie šią komandą, „Wolves“ yra praeityje, dabar koncentruojuosi į „7bet-Lietkabelį“. Noriu čia laimėti medalius ir pozityviai baigti sezoną.

Gagičius

– Kokios fizinės kondicijos šiuo metu jaučiatės pats? Daug buvo kalbų, kad Džordže yra prastos fizinės formos, kas jam kelia problemų.

– Taip, girdėjau tas kalbas, kad esu ne formoje ar dar kažkas, bet jaučiuosi gerai. Esu tokioje pat formoje kaip ir anksčiau. Taip, noriu būti vis geresnis, nenoriu užsistovėti vietoje, esu motyvuotas dėl to dirbti. Bet dėl mano formos kalbų buvo ir anksčiau.

Pasitikrinkite tuos 2021–2022 metus, kai čia buvau anksčiau – kaip žaidžiau aš ir kaip žaidė „7bet-Lietkabelis“. Aš tuo metu buvau ne formoje, bet tuo metu nugalėjome „Žalgirį“, kurie turėjo Joshą Nebo ir Joffrey Lauvergne‘ą? Tai Eurolygos ir NBA žaidėjai, kuriuos tada pranokau. Mes vis dar kalbėsime apie mano formą (Juokiasi)?

– Kalbant apie „Žalgirį“, po rungtynių su kauniečiais Andrea Trinchieri jus pavadino mažuoju Shaqu. Kokį kontaktą turite su šiuo savo buvusiu treneriu iš Belgrado laikų?

– Taip, buvome kartu „Partizan“. Viskas buvo gerai, jis labai geras strategas, linkiu jam sėkmės „Žalgiryje“ ir laukiu kito susitikimo aikštėje. O daugiau apie kitus trenerius nenoriu plėstis.

– Grįžtant prie Panevėžio, sezono lemiamas etapas artėja, pats prisimenate save 2021–2022 metais. Galime tokį patį, seną gerą Dž.Gagičių išvysti ir dabar?

– Žinoma, galima to tikėtis. Dirbu dėl to. Esu tas žaidėjas, kuris visada atiduos 100 procentų. Dabar sezonas kitas, bet stengiuosi būti dar geresnis.

– N.Čanakas pabandė laimę Turkijoje – ji truko neilgai. Jūs pakeitėte tris klubus, bet taip pat vėl grįžote į Panevėžį. Jums 33-eji, galbūt čia norėtumėte žaisti net iki savo karjeros pabaigos?

– Kas dėl Nenado, jis – puikus treneris, jis parodė aukšto lygio atsidavimą ir, mano nuomone, jis yra Eurolygos lygio specialistas. Visi esme žmonės, visiems kartais nesiseka, ne viskas sukasi tik apie krepšinį, kartais daug kas sukasi apie žmones. Tiesiog mechanizmas nesuveikia. Nenadas Panevėžyje jaučiasi kaip namuose, aš – taip pat. Kas bus vėliau – pažiūrėsime. Niekas nežino (Juokiasi).

– Kokia nata svajojate užbaigti šį iššūkių pilną savo sezoną? Iškovoti LKL medalius, patekti į finalą?

– Kokie dar medaliai? Atsiprašau, noriu pasiekti auksą, noriu titulo (Juokiasi).

– Atsiprašau už abejones. Manote, tai „7bet-Lietkabeliui“ įmanoma?

– Kodėl ne?

– Nes „Žalgiris“ įgavo stabilumo yra vis tiek yra galva geresnė Eurolygos komanda?

– Gerai, ir kas? (Juokiasi). Mes turėjome geras rungtynes prieš juos, bet nenoriu prisikalbėti. Tikiu, kad mes pagerinsime savo žaidimą ir atrodysime dar geriau nei iki šiol. Taip, lengva nebus, bet stengsimės.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra