Vasara – įprastas metas, kai visas dėmesys keliauja rinktinėms. Nors vaikinų jaunimo turnyrai jau startavo su devyniolikmečių pasaulio čempionatu Lozanoje, tačiau mūsų vasara prasidės šiek tiek vėliau.
Devyniolikmečių pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė nedalyvavo, tad pirmoji prie starto linijos jau liepos 12 dieną Herakliono mieste šįmet stos dvidešimtmečių komanda. Vėliau – ir kitos mūsų šalies viltys.
Tekste pažvelgsime, kas galėtų būti mūsų U20 rinktinės lyderiais, kokie varžovai laukia grupės etape ir prisiminsime skambiausias pergales.
Be svarbių lyderių, tačiau su pakankamai talento
Pasirengime mūsų šalies dvidešimtmečiai du kartus nugalėjo bendraamžius iš Latvijos, o turnyre Ispanijoje nusileido prancūzams ir ispanams, bet įveikė Belgijos komandą.
Be dviejų pralaimėjimų nemalonia žinia tapo ir Vytauto Žygo trauma. NCAA rungtyniaujantis puolėjas Graikijoje vyksiantį čempionatą turės praleisti.
Dėl traumos komandai negalės padėti ir Petras Padegimas, kuris prieš dvejus metus buvo svarbus U18 komandos rotacijos žaidėjas.
Vis tik tai nėra didžiausios netektys Lietuvos jaunimo komandoje. Natūralu, kad vyriausio amžiaus rinktinės nesulaukia dalies ryškiausių žaidėjų ir šiai mūsų komandai nepadės NBA bandantis kabintis Kasparas Jakučionis bei universitetą keičiantis Nojus Indrušaitis.
Abu jie yra devyniolikos metų ir teoriškai jų karta praleido U19 planetos pirmenybes, tačiau abu šie žaidėjai būtų itin svarbūs ir metais vyresnėje komandoje. Tai jie įrodė ir prieš dvejus metus vykusiame U18 čempionate.
Vis tik vilčių į šią rinktinę Lietuvos sirgaliai tikrai gali dėti, kadangi perspektyvos šioje komandoje tikrai galima įžvelgti.
Vienu iš perimetro lyderių šioje komandoje turėtų būti Justas Stonkus. 19 metų 196 cm ūgio gynėjas jau ankstesniuose čempionatuose buvo vienu iš komandos variklių, o dabar jo vaidmuo turėtų tik augti.
Praėjusiame sezone J.Stonkus debiutavo Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA), kur atstovavo Čarlstono „Coagars“ komandai, tačiau gynėjas universitetą nusprendė keisti.
Debiutiniame sezone J.Stonkus žaidė po 16 minučių, pelnė po 5 taškus (38 proc. trit.), atkovojo 1,7 kamuolio ir atliko 0,5 rezultatyvaus perdavimo.
Vis tik geromis fizinėmis savybėmis, tvirtu bei gerai valdomu kūnu pasižymintis žaidėjas jau prieš dvejus metus jaunimo komandoje turėjo 14,6 taško vidurkį ir buvo vienas ryškiausių lyderių. Po skaudaus pralaimėjimo ketvirtfinalyje gynėjas nežaidė rungtynėse dėl 5–8 vietų.
Žvelgiant toliau į perimetro grandį, randame „Žalgirio“ sistemoje augusį, o dabar už Atlanto sparnus pasirengusį kelti Mantą Juzėną.
Kauniečiui šiuo metu dar yra tik 18 metų, tačiau itin kietu charakteriu išsiskiriantis 200 cm ūgio gynėjas jau yra atkreipęs nemažos dalies sirgalių ir ekspertų dėmesį.
Ateinantį rudenį M.Juzėnas keliasi į Saint Mary’s universitetą ir atstovaus „Gaels“ komandai, kurioje vis dar bus Paulius Murauskas ir kurios visą sistemą perėjo Augustas Marčiulionis.
Gynėjas šįmet sulaukė ne tik šansų LKL, bet gavo epizodinių vaidmenų ir Eurolygoje. Vis tik stipriausioje žemyno lygoje savo taškų sąskaitos M.Juzėnas taip ir neatsidarė.
LKL blykstelėjimų būta, o ir dabar jau buvęs „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri apie šį talentą yra pasisakęs ne kartą.
„Jis nėra vyrukas, kurį būtų lengva kontroliuoti. Juzėnas turi nuomonę apie visus dalykus, bet, kas man patiko labiausiai tai, kad prieš vasarą pasakiau jam, ką turėtų patobulinti ir po vasaros jis atvyko patobulinęs būtent tuos dalykus“, – apie M.Juzėną tuomet kalbėjo italas.
Gerinti tikrai yra ką ir visų pirma, turbūt galima kalbėti apie metimą. NKL čempionate M.Juzėnas tritaškius metė 32 proc. tikslumu ir jo metimų selekcija tikrai nebuvo tobula.
Vis tik tokio charakterio ir tokių fizinių savybių žaidėjas gali būti vienu iš komandos lyderių net ir žaisdamas su vyresniais žaidėjais.
Kitas „Žalgirio“ sistemos auklėtinis, į kurį dedama nemažai vilčių, yra Aleksas Bieliauskas. 19 metų 207 cm ūgio vidurio puolėjas jau taip pat yra pasiruošęs debiutui NCAA – jo laukia Viskonsino universiteto „Badgers“ komanda.
A.Bieliauskas pastaruoju metu atrodo stipriai pagerinęs metimą ir praėjusiame NKL sezone metė po 2,5 tritaškio per rungtynes bei realizavo 39 procentus savo bandymų.
Anksčiau šį vidurio puolėją matydavo žaidžiantį tik arčiau krepšio, kur jo koordinacija taip pat leidžia būti gana efektyviam puolime. NKL jis šį sezoną rinko po 12,1 taško ir 6,8 atkovoto kamuolio, kas leido būti vienu iš komandos lyderių.
Šansų pasirodyti su pagrindinės komandos marškinėliais A.Beliauskas taip pat buvo sulaukęs – tačiau per 4 mačus jis taškais sugebėjo pasižymėti tik susitikime su Panevėžio „Lietkabeliu“.
Šios rinktinės pasirodymą bus įdomu stebėti ir dėl vyriausiojo trenerio Dariaus Songailos, kurį vyriausiojo trenerio poste matėme itin trumpu periodu rezervinėje Lietuvos rinktinėje, o ateinančiame sezone matysime ir „Šiaulių“ klube.
47 metų buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas darbavosi „Žalgirio“ sistemoje, San Antonijaus „Spurs“ organizacijoje, Lietuvos vyrų rinktinėje bei talkino Manisos BBSK klube Kaziui Maksvyčiui.
Šis dvidešimtmečių čempionatas taps puikia pažintimi ir su D.Songaila vyriausiojo trenerio vaidmenyje.
Grupės etape – šeimininkų iššūkis
Pirmajame varžybų etape mūsų rinktinės lauks akistatos su šeimininkais graikais, rumunais bei čekais.
Lietuviai čempionatą pradės su Graikijos krepšininkais, kurių viena iš ryškiausių žvaigždžių reiktų laikyti Neoklį Avdalį.
Atėnų „Panathinaikos“ klubui priklausantis 19 metų 203 cm ūgio puolėjas praėjusį sezoną buvo skolinamas to paties miesto „Peristeri“ komandai ir turėjo solidų sezoną ir Graikijos čempionate rinko po 8,8 taško bei 8,6 naudingumo balo.
Graikas buvo pateikęs savo paraišką ir NBA naujokų biržoje, tačiau tai kol kas buvo daugiau galimybių tikrinimas, kadangi galiausiai ją N.Avdalis atsiėmė.
Tai puikiai šiuolaikinio krepšininko prototipą atitinkantis žaidėjas, kuris gali pats žaisti su kamuoliu ir kurtis progas metimams. Jį galima laikyti vienu ryškiausių savo kartos talentų.
Prie šio talentingo žaidėjo dar pridekime Eleftherios Liotopolous bei aukštaūgį Alexandrą Samodurovą ir turime komandą, kuri yra ne tik grupės, bet ir viena iš pagrindinių viso čempionato favoričių.
Prieš dvejus metus U18 čempionate šiai komandai kelią į pusfinalį ketvirtfinalyje užkirto Vokietijos rinktinė, kurios pagrindu sudaryta U19 komanda šįmet liko antra pasaulio čempionate.
Kitu mūsų rinktinės varžovu bus Rumunija, kuri prieš metus vykusiame Europos U20 čempionato B divizione iškovojo pirmąją vietą.
Rumunai yra reti svečiai A diviziono kovose ir pastarąjį kartą čia dalyvavo 2018 metais bei liko paskutiniai – šešiolikti. Geriausias pasirodymas užfiksuotas 1992 metais, kai buvo užimta 9 vieta.
Prieš metus vykusiame čempionate komandą į priekį vedė šiuo metu devyniolikmetis Dennisas Badalau, kuris tobulėja Italijoje ir atstovavo Trento „Dolomiti Energia“ dubleriams.
Kitas svarbus žaidėjas, kuris dar atitinka amžiaus kriterijų, yra Tudoras Sumočescu, žaidžiantis savo šalies pirmenybėse ir atstovaujantis čempionei Klužo Napokos „U-BT“ komandai.
Vis tik vargu, ar į elitinį divizioną sugrįžtantys rumunai gali tapti tamsiuoju arkliuku ir kažkuo labai nustebinti jau čempionato metu.
Tarp favoritų nėra matoma ir kita Lietuvos rinktinės varžovė grupėje – Čekijos komanda.
U18 čempionate prieš dvejus metus ši karta neiškovojo nei vienos pergalės ir užėmė paskutinę šešioliktą vietą.
Tik rungtynėse dėl penkioliktos vietos čekai pralaimėjimą patyrė vienženkliu taškų skirtumu – tuomet 76:81 buvo nusileista suomiams.
Vis tik Čekija turi gana ryškų lyderį, kuriuo yra 201 cm ūgio puolėjas Milanas Stranelas, žaidžiantis Brno „Basket“ klube. Prieš dvejus metus U18 pirmenybėse jis rinko po 11,9 taško.
Daug stipresnė buvo čekų 2004 metų gimimo karta, kuri prieš metus vykusiame Europos čempionate sugebėjo patekti į ketvirtfinalį.
Reikia pripažinti, kad pirmajame etape Lietuvos rinktinė susitiks tik su viena elitine komanda, tad bent jau antroji vieta grupėje, kuri leistų tikėtis lengvesnio varžovo aštuntfinalyje, turi būti mūsų komandos tikslu.
Skambiausios praeities pergalės
Lietuvos dvidešimtmečiai iš Europos čempionatų yra grįžę su visų prabų apdovanojimais, tačiau daugiausiai buvo sidabro.
Antrąją vietą U20 pirmenybėse Lietuvos rinktinė iškovojo 2005, 2008, 2016 ir 2022 metais, bronza pasiekta vos sykį – 2004 metais, o čempionais lietuviai tapo 1996 ir 2012 metais.
Pastarieji du Europos U20 čempionatai Lietuvos rinktinei baigėsi ketvirtfinalyje. Lenkijoje Lietuvos rinktinė sugebėjo užimti penktąją vietą, o Graikijoje liko aštunti.
Pastarąjį apdovanojimą lietuviai iškovojo prieš trejus metus Juodkalnijoje, kai tik finale buvo nusileista Ispanijos rinktinei.
Tuomet ryškiausia Lietuvos rinktinės figūra buvo Mantas Rubštavičius, rinkęs po 19,7 taško ir 17,3 naudingumo balo, o jam gerai talkino Augustas Marčiulionis – 9,1 taško ir 11,3 naudingumo balo vidurkiai.
Nuo skambiausios pergalės ir čempionų titulo jau yra prabėgę 13 metų ir čia mes vėl grįžtame į auksinę 1992 metų kartą bei Kazio Maksvyčio titulus.
Tada į Slovėniją lietuviai vyko jau be Jono Valančiūno, bet žibėjo Edgaras Ulanovas, rinkęs 14,3 taško, Vytenis Čižauskas pelnė 12,6, o jiems gerai talkino ir Arnas Butkevičius bei Žygimantas Skučas.
Finale Lietuvos krepšininkai itin nerezultatyviame mače 50:49 nugalėjo Axelio Toupane’o ir Leo Westermanno vestus prancūzus.
Norėdami komentuoti prisijunkite.