Du vengrai Lietuvoje: „Ryto“ ir „Lietkabelio“ naujokai – iš arti (18)

Prabėgo 19 metų nuo tada, kai pastarąjį kartą Lietuvos krepšinio lygoje matėme rungtyniaujant krepšininką iš Vengrijos.

Taip sutapo, kad po Kornelio Davido išvykimo iš Kauno „Žalgirio“ 2003 metais tylą nutraukė iškart du vengrai ir abu jie iš tos pačios ekipos – Sombathėjaus „Falco“. Gyorgy Golomanas ir Benedekas Varadis pasuko į atitinkamai Panevėžio „Lietkabelio“ bei Vilniaus „Ryto“ gretas.

Portalas Krepsinis.net kviečia kartu pažvelgti iš arčiau į abu šiuos krepšininkus ir jų sugebėjimus bei įgūdžius, dėl kurių jie atsidūrė Aukštaitijos bei Lietuvos sostinėse.

Vaido Kariniausko pamaina

27-erių B.Varadis pirmą kartą karjeroje rungtyniaus užsienyje. Jis yra gimęs Sombathėjuje ir ten žaidė nuo pat karjeros pradžios 2012 metais bei per šį laikotarpį triskart tapo Vengrijos čempionu. Tai, kad gynėjas pirmą sykį rungtyniaus svetur, gali būti šioks toks faktorius, bent jau sezono pradžioje, kai reikės adaptuotis, bet B.Varadis yra europietis, todėl didelių problemų neturėtų būti, kokie kartais kyla atvykus amerikiečiams į Senąjį žemyną.

Neatsitiktinai B.Varadis sparnus svetur pakėlė būtent šiemet – tai buvo jo geriausias karjeros pasirodymas FIBA Čempionų lygoje, o ir pati „Falco“ sužibėjo, kai pirmajame etape savo grupėje užėmė pirmąją vietą. Tiesa, „Top 16“ etape nieko nenuveikė ir liko paskutinė grupėje, praleidusi į priekį ir tą patį „Rytą“.

B.Varadis pirmiausia yra komandinio stiliaus įžaidėjas – visada pirmiausia ieško komandos draugo ir žaidžia drausmingai pagal derinį, o ne galvoja apie tai, kaip pačiam pelnyti taškus. Jeigu nepavyksta sužaisti „du prieš du“, tuomet arba veržiasi iki galo, arba atakuoja staigiai sustojęs iš vidutinio nuotolio.

Vis dėlto tai toli gražu nėra metikas – B.Varadžio pataikymas po driblingo gerokai šlubuoja, tačiau pagal „Synergy“ skalę tai yra vidutiniškas pasirodymas – 0,842 taško per ataką, o žiūrint procentine išraiška, 34,2 proc. tokių metimų pasiekė tikslą.

Pataikymas iš toli toks, kad varžovai gali bandyti taikyti rizikas – štai praėjusiame sezone Čempionų lygoje B.Varadis pataikė tik 27,3 proc. (12/44) tritaškių. Vengrijos lygoje šis procentas buvo solidesnis (34,1 proc. – 57 iš 167.), bet ten „Falco“ dažnai nesutiko rimto pasipriešinimo.

Dar sezonu anksčiau tarptautiniame turnyre B.Varadis pataikė 16,7 proc. (4/24) tritaškių, bet Vengrijoje ir vėl šis pasirodymas buvo padorus – 31,2 proc. (58/186).  Akivaizdu, kad didesnė imtis yra daug palankesnė gynėjui, kuris nėra toks blogas metikas, koks atrodo iš procentų tarptautiniame fronte.

Kaip metikas iš statinių padėčių B.Varadis nėra solidus – pagal „Synergy“ jis pataikė tik 20,8 proc. tokių metimų, kas yra tik 0,583 taško per ataką ir tai yra geriau vos už 9 proc. visų Čempionų lygos žaidėjų. „Du prieš du“ situacijose „Ryto“ naujokas jau yra kur kas geresnis – 0,836 taško per ataką ir tai skalėje įvertinta kaip „gerai“.

Dar viena gynėjo savybė – bėgimas į greitas atakas. Vos tik tam yra proga, vengras iškart skuodžia į puolimą ir ieško lengvų taškų. Tokių atakų Čempionų lygos praėjusiame nebuvo itin daug (apie 11,5 proc. visų jo atakų), bet jos išpildytos „labai gerai“ – net 1,389 taško per ataką, kas yra geriau už 80 proc. visų lygos žaidėjų.

Tvirtas kūnas jam leidžia žaisti agresyviai bandant atakas užbaigti prasiveržus arti krepšio. Taip pat tai žaidėjas, kuris nebijo kontakto su varžovu, o savo kūną moka panaudoti kaip priedangą, ypatingai, kai veržiasi į kairę pusę.

Žaidimo organizavime jis yra sėkmingas, ką byloja ir aukštas perdavimų vidurkis, kuris praėjusiame sezone siekė net 6,6, kas yra geriausias rodiklis karjeroje. Ir klaidų vidurkis yra 2,1–2,2, kas su tokiu perdavimų vidurkiu yra geras rodiklis. Verta atkreipti dėmesį, kad B.Varadis pastarajame sezone galutinai subrendo kaip įžaidėjas – mažiau avantiūriškų perdavimų, mažiau skubotų sprendimų ir tai atsispindėjo ne tik statistikoje, bet ir komandos žaidime.

Gynyboje B.Varadis yra solidus žaidėjas, kuris moka ir perimti kamuolius – vidurkis siekė 1,27 Čempionų lygoje ir 1,5 Vengrijos pirmenybėse. Svarbi detalė, kad B.Varadis nesistengia rizikuoti spėliodamas perdavimų linijas, o kamuolius perima juos išmušdamas arba savo kūnu duodamas kontaktą, kuris išmuša varžovą iš jo pozicijos ir taip šis pameta kamuolį.

Išvada. Labai akivaizdu, kad „Rytas“ nusipirko Vaido Kariniausko pamainą. Tai yra panašaus profilio žaidėjai ir sunku pasakyti, ar vilniečiai čia labai sustiprėjo, bet galima drąsiai sakyti, jog tikrai nebus susilpnėjimas. Gaila, kad V.Kariniauską visą sezoną kamavo traumos ir jis neparodė iki galo savo sugebėjimų. Kitas dalykas, B.Varadis buvo pagrindinis „Falco“ įžaidėjas ir turėjo daug laisvės savo žaidime, bet bus įdomu pamatyti, kaip jis prisitaikys naujojoje aplinkoje ir su kitokiu vaidmeniu. Iš esmės antro atakų organizatoriaus vaidmeniui „Rytas“ pasirinko žaidėją, kuris turi kovingą charakterį ir daug motyvacijos parodyti save užsienio klube. Turbūt, kad pagrindinis įžaidėjas bus labiau į taškų rinkimą orientuotas žaidėjas, o B.Varadis pakils nuo suolo ir jo tikslas bus įnešti ramybės ir organizacijos į žaidimą, o tai daryti jis tikrai gali. Paprastai sakant – tvarkingas ir logiškas „Ryto“ pirkinys, kuris tikrai nebus puolimo lyderis, bet sirgalių pagarbą gali užsitarnauti sunkiu darbu gynyboje bei savo kūryba.

Golomanas

Kasparo Bėrzinio pakaitalas

Nors ir atvyksta iš tos pačios „Falco“ ekipos, G.Golomanas jau matęs pasaulio gerokai daugiau nei B.Varadis. Aukštaūgis baigė labai gerai vertinamą UCLA universitetą ir po dar metus vaikėsi Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) svajonės žaisdamas G lygoje. Tada dar metai praleisti Japonijoje, vėliau – sezonas Belgijoje, tad skirtingų kultūrų vengras paragavo apsčiai, nors jam dar neseniai suėjo tik 26-eri.

Nepaisant to, kad G.Golomanas yra 211 cm ūgio, tai mobilus aukštaūgis. Jis gali žaisti ir veidu į krepšį – geba nuo tritaškio prasiveržti krepšio link ir taip pelnyti taškus, o ne tik stumdytis po krepšiais, kas iškart šautų į galvą pamačius ūgį ir 103 kilogramų svorį. Vengro žaidime pasitaikė atvejų, kai jis pats pasiimdavo kamuolį ir sužaisdavo „nuo kranto iki kranto“, taip nustebindamas nepasiruošusius varžovus. Tiesa, sunkiai tikėtina, kad Nenadas Čanakas leis šiam žaidėjui taip siautėti, kadangi jo kamuolio valdymo įgūdžiai nėra tokie, jog galėtų tai daryti nuolat.

Pagrindiniai G.Golomano įgūdžiai – metimai iš distancijos, žaidimas nugara, įkirtimai po krepšiu ir pelnyti taškai sugriebus kamuolį po netikslaus komandos draugo metimo.

36,4 proc. (8/22) tritaškių pataikymas Čempionų lygoje ir 41,1 proc. (39/95) realizuoti tolimi metimai Vengrijos lygoje praėjusiame sezone rodo apie tai, kad tai yra žaidėjas, kuris perimetre negali būti paliekamas be priežiūros. „Synergy“ duomenimis, per ataką metimais iš statinės padėties G.Golomanas rinko 1,125 taško, kas yra „labai gerai“.

Štai žaidime nugara į krepšį jam sekasi kiek sunkiau, o tam įtakos turi gana skurdus klaidinančių įgūdžių arsenalas. Jeigu komandos gerai atlieka analizę ir prieš G.Golomaną atsiduria varžovas, kuris paskaito trenerių paruoštą ataskaitą, tuomet tas taškų rinkimas nugara į krepšį tampa labai klampus ir sudėtingas, kur būna sudėtingi metimai, pražangos puolant arba trijų sekundžių taisyklės pažeidimas. Neretai atakuojama tiesiog atšokus nuo varžovo, bet tokie metimai nėra itin patogūs ir neturi aukšto procento.

Tai rodo ir „Synergy“ skalė – 0,708 taško per ataką, kas yra „žemiau vidurio“ arba geriau už 25 proc. Čempionų lygos žaidėjų.

Jeigu G.Golomanas slinksis į centro poziciją, „Lietkabelis“ su juo akivaizdžiai žais pikenpopą, nes „du prieš du“ situacijų vengras nemėgsta ir neturi įgūdžių gerai kiršti krepšio link. Tokiais atvejais varžovų centras privalės likti aukštai su G.Golomanu ir palikti daug erdvės baudos aikštelėje prasiveržimams, o jeigu to nedarys – bus baudžiamas metimais iš distancijos.

G.Golomanas pasižymi aukštu krepšinio IQ. Aukštaūgis „skaito gynybą“ ir geba laiku įkirsti į laisvą plotą, o tada viskas priklauso nuo įžaidėjo – sugebės jis laiku atiduoti perdavimą, ar praras akimirką ir šansas bus prarastas. Beje, B.Varadis puikiai tai darydavo ir su G.Golomanu sudarė tikrai patikimą tandemą, kuris dažnai baigdavosi taškais į varžovų krepšį ir tarpusavio delnų sumušimais.

Kalbant apie komandos draugų paiešką, G.Golomanas nėra geras šiuo aspektu – perdavimai būna atsargūs, o jeigu rizikuoja, kamuolys skrieja į užribį arba į nepatogias komandos draugams situacijas.

Didelė G.Golomano stiprybė yra kova dėl kamuolių puolime, kur jis kitus sunkius kraštus pranoksta savo ūgiu, o jeigu žaidžia vidurio puolėju, niekuo nenusileidžia oponentams. Per 26 minutes 5,1 atkovotas kamuolys yra solidi statistika Čempionų lygoje ir net 2 kamuoliai būdavo sugriebiami puolant. Tokiu vidurkiu jis pasižymėjo ir „Spirou“ klube, ir Japonijoje. Tiesa, kartais pernelyg ilgas užsibuvimas varžovų baudos aikštelėje lemia tai, kad nespėjama grįžti į gynybą.

Susikeitimų gynyboje G.Golomanui sekasi neblogai, kur jo kojos išlieka aktyvios ir jis neblogai uždaro gynėjams prasiveržimus arčiau krepšio, bet sunkiau sekasi, kai šie geba gerai atakuoti iš perimetro. Tiesa, net ir tokiais atvejais dėl savo ilgų rankų maksimaliai geba apsunkinti gyvenimą „mažiukams“, kad šie atliktų kuo sudėtingesnį metimą.

Kiek prasčiau aukštaūgis atrodo komandiniuose veiksmuose, kur nespėja rotacijose ir suteikia varžovams per daug galimybių atakuoti iš tolimesnių distancijų. G.Golomanas kartais pernelyg giliai lieka po krepšiu, todėl kamuoliui tinkamai suvaikščiojus ties perimetru ir pasiekus laisvą žaidėją, jo bėgimas link oponento būna jau pavėluos ir tada viskas paliekama Fortūnos faktoriui – pataikys laisvas ar ne. „Synergy“ gynybą tokiose situacijose įvertina „vidutiniškai“ – praleidžiamas 1 taškas per 1 ataką.

G.Golomano problema kartais tampa pražangų skaičius – jis aikštelės nepalieka taisyklių nepažeidę bent jau 3 sykius. Kartais to pražangos susirenkamos labai kvailose situacijose, bet „Lietkabeliui“ ši yda gali būti neaktuali, kadangi „Falco“ jis žaisdavo po 26 minutes, o Panevėžio klube šis laikas ant parketo bus tikrai mažesnis.

Išvada. „Lietkabelis“ ir „Rytas“ pasuko labai panašiu keliu – rado vaidmens žaidėjus su aiškiais privalumais ir trūkumais už prieinamą kainą. G.Golomano atveju tai krepšininkas, kuris pakeis Kasparą Bėrzinį. Akivaizdu, kad tai yra sustiprėjimas, kadangi G.Golomanas daug geresnis gynyboje už veteraną iš Latvijos, tik jo metimas galbūt nėra toks geras, tačiau tikrai neblogas. Taip pat vengras duos daugiau kovojant po krepšiais, kur „Lietkabelis“ taip nekentės aikštelėje kaip kad būdavo rungtyniaujant K.Bėrziniui. Vėlgi čia galioja tas pats faktorius, kaip seksis susitvarkyti su kitokiu vaidmeniu nei Vengrijos klube, kai reikės gerai pasirodyti per ribotas minutes. Su Željko Šakičiumi, G.Golomanu, Gabrieliumi Maldūnu ir dar vienu centru, kuris gali būti Džordže Gagičius, „Lietkabelis“ turės solidžią priekinę liniją. Greičiausiai, kad G.Maldūnas vėl bus tas „ketvirtas numeris“, o G.Golomanas keis vidurio puolėją ir siūlys daugiau agresijos perimetre.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra