Didysis trečiadienis (43)

Kai neturintis klausos žmogus kalba apie muziką, būna pakankamai juokinga. Panašiai kaip daltonikas kalbėtų apie atspalvius. Kai apie krepšinį pasitikinčiai kalba mažai bendro su šiuo žaidimu bei apskritai su sportu turintys žmonės, kurių išsilavinimas šioje srityje neretai siekia pora klasių ir vieną koridorių – jau nebejuokinga. Tačiau kalbėti juk nedraudžiama. Kitas juk nepakalbėjęs, nepasikeikęs ir kitaip neparodęs savo „kietumo“, paprasčiausiai uždus. Todėl kalbėkime. Komentuokime. Tačiau nesitikėkite, kad kas, išskyrus Jus pačius, su Jumis ginčysis.

Savo rašiniuose niekad nedarau skubotų, nepamatuotų, paprasčiausiu profesionaliu žinojimu, arba skaičiais nesiremiančių išvadų. Ir tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą. Daug metų valgau duoną iš sporto srities, todėl šiek tiek giliau žinau, jog ne visada tai, kas rėžia akį, yra svarbiausia ir paviršius nebūtinai tiksliai atspindi gelmę.

Šiandien apie trečiadienį. Paskutinį kartą kažkiek paanalizavau veiksnius, turėsiančius įtakos mūsų elitinių komandų rezultatams. Pradėkim nuo Lietuvos čempionų. Vartydamas portalo komentatorių mintis po paskutinių mano blog‘ų, kaip visada, radau visko. Atviro, kietais keiksmažodžiais pridengto, nemokšiškumo, noro matyti tai, ko iš tikro nėra ir, žinoma, visai argumentuotų ir diskutuotinų nuomonių. Pradėsiu nuo teigusių, jog vėl pernelyg sureikšminau Šaro vaidmenį. Nesiginčysiu, tik pasiūlysiu atsiversti bukus, šaltus, nežinančius simpatijų-antipatijų skaičius. Taigi. Kol komandoje Š. Jasikevičius nežaidė, jos rezultatas EL buvo 0-4. Tai atsakymas pykusiems, jog pasakiau, kad komanda EL buvo „tampoma už ūsų“... Auksinis, jau visai ne berniukas Eurolygoje sužaidė 6 rungtynes. Keturios iš jų buvo laimėtos. Tai yra 66,6% pergalių Šarui esant, prieš kiaurą nulį iki jo. Aš nieko čia nekūriau ir nepridėjau nuo savęs. Jei netikite – išsitraukite kalkuliatorius.

Šiandien vietoj Š. Jasikevičiaus jau yra kitas žmogus. Negaliu komentuoti to, ko nemačiau. Žinau, kad čia atsiras galinčių. Atvykstanti į Vilnių Graikijos sostinės komanda žinoma visiems. Pirmajame EL etape „Panathinaikos“ iškovojo 70% pergalių visai nesilpnoje grupėje. Tačiau Graikijos čempionate kol kas jie pernelyg neblizga. O ir sudėtis, mano supratimu, neprilygsta pernykščiai. Juolab, žinant, kad Vilniuje žada nežaisti toks jiems svarbus žmogus kaip Romainas Sato.

Trečiadienio vakarą pamatysime „tikrąjį“ A. Trifunovičiaus „Rytą“ be Š. Jasikevičiaus. Noriu tikėt, kad komandos mobilizacija bus ne tokia kaip Šiauliuose. Mano prognozė: „Rytas“- „Panatinaikos“ 47-53. Tai reiškia, kad Lietuvos čempionai, jei žais arti maksimalių savo galimybių, gali ir laimėti. Su sąlyga, kad Ž. Obradovičiaus vadovaujama kariauna šiek tiek žiovaus.

„Žalgiris“. Naujienų iš komandos stovyklos nemažėja. Tai nėra stabilumo sąjungininkas. Graikas E. Zouros komandą iš R. Grigo gavo gerokai blogesnės būklės, nei lietuvis buvo perėmęs iš A. Petrovičiaus. Pradėjęs derint komandą pagal save, Rimantas Grigas strigo pusiaukelėje. Priminsiu, kad pilnos sudėties ir su treneriu serbu, kurio pakeitimo meldė, turbūt, trys iš keturių komandos mylėtojų, komanda EL iškovojo 62,5% pergalių. Grįžusio į sporto direktoriaus kėdę R. Grigo balansą taip pat žinome. Graikas gavo išbalansuotą komandą be M. Begičiaus ir jau be „senuko“ D. Šalengos. Valensijoje jo laukia nelengvas uždavinys. Guodžia nebent tai, kad naujasis gelbėtojas gal nejaus spaudimo iš darbdavio pusės. Juk, pasak pono Vladimiro, pergalės jo neinteresuoja. Komandos progresas – svarbiau. R. Grigas, matyt, sąžiningai įvykdė šiuos šeimininko pageidavimus. Svarbu, kad žaistų tie, kurie.. Įdomu ar interesuoja pergalės komandos gerbėjus? Ne po trejų-penkių metų, o dabar, trečiadieniais.

Valensijos komanda, žinoma, turi savų rūpesčių, tačiau įtariu, kad pergalė trečiadienį yra jų prioritetinių klausimų viršuje. Jie, kaip ir didelėmis ambicijomis šiemetinę Eurolygą gąsdinantis „Žalgiris“, pirmajame etape iškovojo 50% pergalių. TOP16 „berniukų mušimui“ paprasčiausiai - nėra. Mano prognozė: „Žalgiris“ – „Pamesa“ 49- 51.

Bet kurios prognozės pakankamai juokingas ir utopiškas dalykas. Net turėdami kalnus faktų negalime nieko kalbėti vienareikšmiškai. „Žalgiris“ gali laimėti. Jei „nauja šluota“ mobilizuos komandą taip, kaip sezono pradžioje ji buvo mobilizuota žaisdama Vitorijoje. M. Begičiaus ir D. Šalengos, žinoma, trūks. Trūks suderinto darbo gynyboje. Tačiau tai galima kompensuoti degimu ir pasiaukojimu kiekviename aikštės kvadratiniame metre. Nesiblaškymu ir tikėjimu savimi iki paskutinės sekundės, nepaisant kaip besiklostytų rungtynių eiga. Pamatysim ir pakalbėsim po to. Laukti liko nedaug.

Su pagarba.