D.Motiejūnas: jei pavyks parodyti, kokia širdis reikalinga aukščiausiame lygyje, mano darbas bus išpildytas VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Lietuvos rinktinė pirmame kontroliniame mače pratęsime 108:110 nusileido Estijai.

Sugrįžimo maču tai virto Donatui Motiejūnui, kuris rinktinės marškinėlių nebuvo apsivilkęs nuo 2024-ųjų olimpinės atrankos Puerto Rike. Po rungtynių aukštaūgis neslėpė, kad ir pats jau neplanavo grįžti, bet išliko pasiruošęs.

Vis dėlto ant parketo jis praleido vos dvi minutes, ir po kelių nesėkmingų atakų nuo suolo nebebuvo pakeltas.

D.Motiejūnas po nesėkmės apžvelgė savo perspektyvą, rinktinės peripetijas ir naujo klubo paieškas.

„Laiko daug nėra, bet kartais geriau toks rezultatas, nei laimėti 20 taškų ir galvoti, kad tu esi geriausias pasaulyje. Turime su dar didesne energija įeiti, su dar didesniu noru, dar šiek tiek laiko turime, dar turime ties kuo padirbėti. Rytoj turėsime video peržiūrą, pasižiūrėsime ir dirbsime“, – teigė aukštaūgis.

– Kiek yra dingęs krepšinio pojūtis, po kelių mėnesių be žaidimo?

– Manyčiau, kad natūralu. Jei šiek tiek įdomu, galiu papasakoti, kaip vyksta procesai. Krepšinio neatkartosi, to žaidybinio ritmo neatgausi per treniruotes. Reikia per rungtynes. Niekas neieško kažkokių nusiskundimų ar pasiteisinimų, žaidėme, pralaimėjome ir žiūrime į priekį. Susirinkome, atvažiavome laimėti, bet ne visas paruošiamąsias rungtynes laimime.

– Ką iš tokio mačo galima pasiimti teigiamo?

– Buvo nemažai blyksnių, kai kamuolys gerai judėjo, visi stengėsi, kovojo. Ta energija, kova, tas dalykas, ant kurio turime judėti į priekį.

– Ar dar tikėjotės, kad žaisite rinktinėje?

– Man, kaip žmogui, kaip žaidėjui, žaisti rinktinėje yra didžiausia garbė. Jei savo buvimu čia, man pavyks padaryti įtaką keletui žaidėjų, kurie pamatys, kokia disciplina, pasiaukojimas ir širdis yra reikalingi žaisti aukščiausiame lygyje, mano darbas bus daugiau nei išpildytas. Ar tikėjausi? Sakiau, kad turbūt jau nežaisiu, į viską žiūrėjau logiškai. Antra pusė sakė, kad turiu būti pasiruošęs, nes visko būna. Moterys turi tą šeštą jausmą ir vasaros pradžioje tai išpranašavo.

– Kaip žiūrite į situaciją, kad rinktinėje nėra apie 20 žaidėjų, kurie joje galėjo būti?

– Jei kviečia – važiuoju, jei nekviečia – nevažiuoju. Taip yra, toks gyvenimas. Mano darbas yra būti pasiruošusiam. Ne mano darbas yra rinkti žaidėjus. Stengiuosi susikoncentruoti į tai, kas mano, ką aš kontroliuoju. Jei apsikrausi ar pyksi, kas iš to gero bus? Tai yra juokinga. Tai yra rinktinė, didžiausia garbė yra atvažiuoti ir kautis dėl vietų čia.

NUOTRAUKOS: Kontrolinės rungtynės: Lietuva – Estija (44 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kokį įspūdį paliko Dominyko Stenionio žaidimas?

– Man tai yra vienas gražiausių įrodymų, kad žmogus ilgai dirbęs, traumos, viską, gavo šansą ir parodė, kad yra vertas būti tokiame lygyje, vertas to šanso. Man, kaip vyresniam žaidėjui, tai yra didžiausias džiaugsmas. Jis tikrai neiškrenta iš konteksto ir geba žaisti aukštame lygyje.

– Esate vienas iš trijų rinktinės žaidėjų, kurie neturi kontrakto. Kokie lūkesčiai?

– Žiūrėsime, kalbame su agentu, variantų yra. Žiūrėsime, kas geriausio. Man žaidimas čia padeda ir į formą įeiti, ritmą pagauti. llgai buvau be krepšinio, tas žaidybinis ritmas, kai dingsta, kuo vyresnis, tuo sunkiau jį pagauti. Darau viską, kas įmanoma. Virginijus Mikalauskas turi savo darbą. Gyvenimo dalis tokia. Man atrodo, kad amžiną atilsį Kobe Bryantas pasakė, kad visi tikimės, jog mus išlydės ovacijomis. Dažnai realybė yra kitokia, baigi karjerą sėdėdamas ant sofos ir laukdamas paskutinio skambučio.

– Kokie yra prioritetai?

– Yra visokių minčių. Panikos nėra, praėjusį sezoną, kai gavau progą ir žaidžiau, žaidžiau gerai, komanda – taip pat. Tas sezonas, pabaiga, buvo kokia buvo. Norėtųsi žaisti aukščiausiame lygyje, bet kaip gyvenimas susidėlios... Gali planuoti, o aukščiau juokiasi.