D.Motiejūnas apie galimybę vasarą atsidurti „Žalgiryje“: labiau tikėtina nei neįtikėtina (41) VIDEO interviu

Kauno „Žalgiris“ antruoju bandymu įveikė Monako „AS Monaco“ klubą su Donatu Motiejūnu.

Lietuvis pelnė 13 taškų ir buvo vienas rezultatyviausių savo ekipoje, bet po rungtynių pripažino, kad žaisdamas prieš gimtojo miesto komandą jautė dvejopus jausmus.

Aukštaūgis aptarė tiek savo komandos vidinius demonus, tiek galimą savo sugrįžimą į Kauno ekipą.

„Tikrai žaidėme labai prastas rungtynes tiek kaip komanda, tiek individualiai, „Žalgiris“ tikrai šiandien atrodė žymiai geriau ir nusipelnė pergalės. Antros tokios rungtynės slogios mums, atrodo, nei kažkokios kovos yra, nei kažkokio noro, todėl tas rezultatas labai ir nestebina“, – teigė kaunietis.

– Kodėl gali nebūti kovos likus trims mačams iki atkrintamųjų?

– Čia reikia kiekvieno individualiai klausti, bet iš mano pusės aš visada stengiuosi atiduoti maksimumą, kad laimėtume ir eitume į priekį. Tie vidiniai reikalai... Čia jau yra trenerių ir vadovybės reikalas.

– Ar galėjo tas incidentas su Mike’u Jamesu sumaišyti komandos atmosferą?

– Žinote, negaliu nei teigti, nei paneigti. Kaip minėjau, tai yra komandos vidinis dalykas, tiek komandos valdžia, tiek treneris už tai atsakingas. Tik jie į šiuos klausimus turėtų atsakinėti.

– Gerai pradėjus rungtynes gerbėjai skandavo „Donatai, ką darai?“. Kaip taip pavyko rungtynių pradžia?

– Susikaupimas, kaip minėjau, ta pergalė mums taip pat buvo svarbi. Aišku, pirmą kartą žaidžiant labai jaudinausi, žymiau nervinausi, o antras kartas toks ramesnis buvo, visai kitokie jausmai. Pas mus taip yra, pradžioje dažniausiai per mane žaidimas būna, viską susimečiau, po to ne viskas pasisekė ar pavyko taip, kaip norėjau.

– Turint namų aikštės pranašumą ketvirtfinalyje 75 procentų tikimybė patekti į finalo ketvertą. Kokią nuojautą turite, ar dar grįšite šį sezoną į Kauną?

– Dėl noro tai tikrai norėčiau grįžti, kiekvienas žaidėjas svajoja žaisti tokiame renginyje kaip finalo ketvertas, ypač, kai Kaune tai vyksta. Tai tikrai būtų svajonė, bet žiūrint į tai, kaip atrodome šiuo metu, tas finalo ketvertas nesišviečia, jei taip toliau žaisime ir toliau taip atrodysime.

NUOTRAUKOS: Eurolyga: „Žalgiris“ – „AS Monaco“ (49 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kaip vertinate „Žalgirio“ šansus žengti į atkrintamąsias po to, ką pamatėte šiandien?

– Visus „50 prieš 50“ kamuolius laimėjo, parodė tiek didesnį norą, tiek didesnį atsidavimą šioms rungtynėms. Aišku, ne viskas jiems gavosi, tikrai daug ir varžybinio broko matėsi, bet visumoje atrodė žymiai geriau nei mes. Matėsi ir tas jaudulys, kiek svarbios jiems šios rungtynės, dėl to tą žaidybinį broką galima kažkiek suprasti, bet jei taip kovos ir stengsis, turi idealius šansus papulti į aštuonetą.

– Kokį įspūdį kaip oponentas paliko Laurynas Birutis?

– Tikrai šaunuolis, gerai žaidžia ir tai jau ne pirmos rungtynės, kai taip gerai žaidžia. Treneris Kazys rado, kur išnaudoti žaidėją ir atakavo būtent tą poziciją. Kartais, man atrodo, mūsų komandoje to trūksta, kai randi varžovų silpną vietą, privalai ir turi ją atakuoti. Pas mus kažkaip to nėra. Iš „Žalgirio“ pusės, treneris Kazys padarė labai gerą darbą su skautingu ir viskuo. Laurynas tikrai gerai sužaidė, sveikinimai jam.

– Kokios replikos vyravo tarpusavyje po rungtynių persimetant keliomis frazėmis su Kaziu Maksvyčiu?

– Turbūt tą patį, ką gerbėjai pasakė „užtenka, gal nebemesk“. Treneris kazys ryte sakė „agresyviai prieš tave dengsimės“, po rungtynių pakartojo „sakiau, kad agresyviau ginsimės prieš tave“. Povaržybiniai juokai. Viskas smagu. Iš vienos pusės liūdna, kad pralaimėjome, bet smagu, kad „Žalgiris“ laimėjo. Vienerios tokios rungtynės, kuriose yra dvipusiai jausmai.

– Vietos atkrintamosiose garantavimas galėjo sumažinti motyvaciją kautis?

– Nemanau, manyčiau, kad čia yra kiti dalykai. Ta motyvacija pas mus... Taip negali atsitikti, kai kovoji dėl namų aikštės pranašumo, ateiti su tokia motyvacija, tokiu nusiteikimu ir derinių išpildymu... Pats treneris minėjo, kad kai žaisdavome prieš „Maccabi“ ar „Olympiacos“, pasitikdavome gynėjus jų aikštės pusėje, o dabar visi tokie atsipalaidavę, atrodo, niekas laimėti nenorėjo. Taip ir įvyko.

– Gal buvo proga su K.Maksvyčiu aptarti vasaros planus?

– Kol kas nekalbėjome, treneris yra užimtas, sezonas – įtemptas. Praeita vasara jam buvo ne pati sėkmingiausia ir buvo daug klaustukų, džiugu, kad sezono metu sėkmė atėjo, žaidėjai tinkami surinkti, kurie kovoja ir parodė visai kitą trenerio Kazio pusę, kaip jis sugeba suburti kolektyvą ir nori, kad žaidėjai išpildytų jo idėjas. Tiek jam, tiek man dar toli kalbėti apie tai, kas vasarą vyksta, nors vasara ir atrodo ne už kalnų. Manau, kad pasikalbėsime, kai Eurolyga pasibaigs, rungtynių sumažės ir kažkada pasikalbėsime.

– 33-eji sueis rugsėjį, ar yra noro ir tikslų kažkada grįžti į „Žalgirį“?

– Šia vasarą tikrai labiau tikėtina nei neįtikėtina, bent jau iš mano pusės, o kaip bus, taip bus. Kuris žaidėjas nenori atstovauti savo komandai ir žaisti čia? „Žalgiris“ man buvo pirmoji meilė, aš nuo mažens Kaune augęs, čia yra viena svajonių. Lemta ar nelemta išsipildyti, ne tik nuo manęs priklauso, jei kažkas išeis – gerai, jei ne – toliau būsiu sirgalius ir palaikysiu.

– Ką turite omenyje kalbėdamas apie šios vasaros šansus?

– Kaip ir pas visus, mano kontraktas yra vienerių metų ir vasarą spręsis. Ne tik pinigai lems, toks amžius, kai uždirbta kiek uždirbta, dabar jau norisi pačiam pasidžiaugti ir kažkiek meilės atiduoti Kaunui.