BBL: dar vienas nelabai skanus blynas (64)

Į akis krintančių ir sunkiai pamirštamų renginių maratoną SEB Baltijos krepšinio lyga pradėjo pernai, kai organizavo "neįtikėtino grožio" "Žvaigždžių dienos" šventę Estijoje. Jau tada BBL susilaukė tiek kritikos strėlių, kad šįmet nusprendė tokio renginio nebedaryti. Lygos vadovai turėjo nemažai laiko apmąstymams, tačiau, panašu, kad išvadų padaryti nepavyko.

Vasarą nuspręsta įnešti į Baltijos krepšinį naujovę – priešsezoninį Prezidento taurės turnyrą, kuriame varžytųsi keturios pajėgiausios regiono komandos.

Savaitgalį Latvijos sostinėje Rygoje įvyko pirmasis BBL Prezidento ar Prezidentų taurės turnyras. Jau vien pavadinimas įdomus: BBL oficialiai pristatinėjo renginį kaip kažkokio prezidento, o logotipas skelbia, jog tai prezidentų taurė.

Bet kuriuo atveju, BBL nutarė ištaisyti klaidą ("Žvaigždžių dieną") ir už nemažą sumą pinigų pasiprašė profesionalios renginių organizavimo firmos pagalbos.

Kadangi turiu šiek tiek patirties renginių organizavimo srityje, galiu drąsiai teigti, kad įmonė savo darbą atliko gana neblogai: spaudos konferencijos vedantysis buvo profesionalas, padavėjai – paslaugūs, salės darbuotojai vadovavosi jiems nurodyta instrukcija, tačiau menka patirtis krepšinio srityje tiesiog rėžė akį.

Kad ir kaip būtų, ketverios rungtynės jau sužaistos, taurė iškeliavo į Lietuvą, o aš pamėginsiu papasakoti apie įsimintiniausius ir sunkiai pamirštamus turnyro užkulisius, kurių greičiausiai niekas kitas papasakoti negalės, o gal nenorės.

Krepšinio savaitgalis prasidėjo šeštadienį, kai 14:00 turėjo įvykti spaudos konferencija. Atvykus į areną kiek anksčiau, patekti į vidų nebuvo galima, nes akreditacijas merginos pradėjo dalinti tik prieš pat dvi. Pasirodo, spaudos konferencija pusvalandžiui nukelta.

Prasidėjo spaudos konferencija. Vedantysis kalbėjo angliškai, matyt, todėl, kad čempionate dalyvauja ir Švedijos komanda, kurios atstovo, beje, nebuvo. Kaip vėliau parodė praktika, Baltijos regione žmonėms labiau priimtina kalbėti rusiškai nei angliškai.

Nors prieš spaudos konferenciją buvo žadama pristatyti Prezidento taurės turnyro dalyvius, papasakoti apie turnyrą bei sulaukti trenerių ar žaidėjų komentaro apie laukiančias varžybas, vedantysis (pagal scenarijų) pakvietė po vieną komandos atstovą į sceną.

Rygoje trūko nemažai komandų atstovų, tačiau esantieji užėmė "karštąsias kėdes" ant įsivaizduojamos scenos. Suprantama, kad lietuviškas pavardes ištarti nėra paprasta, todėl į renginį susirinkę tautiečiai galėjo nemažai prisijuokti iš brolių latvių tarimo. Pavardžių tarimą tikrai galima atleisti, bet kaip Kėdainių "Nevėžis" patapo Vilniaus komanda suprasti sunkiau.

Ant "karštųjų kėdžių" susėdę komandų atstovai sulaukė gana netikėtų vedančiojo klausimų. "Ką BBL duoda jūsų komandai?" Bene geriausiai iš klausimo "Ką manote apie Latvijos ir Estijos fanus?" išsisuko "Šiaulių" komandos atstovas spaudai Gintaras Šiuparys (latviai jo pavardę ištarė maždaug Šiuipairies). Jis pasakė: "Latviai turi geresnius sirgalius".

Bene įdomiausia spaudos konferencijos vieta buvo, kai vedantysis paaiškino, kad negalės išversti frazės latviškai ir jos negali suprasti joks kitatautis. Frazė skambėjo maždaug taip: "Latvis latviui yra latvis". Nuo to momento jis nutarė, kad salėje daugiau nėra kitataučių ir Latvijos komandų atstovus jis ėmė kalbinti latviškai.

Įdomių klausimų susilaukė ir Estijos komandų atstovai. Iš pradžių jų paklausė, ar jie nenorėtų tiesiog ko nors papasakoti. O vėliau uždavė bene geriausią klausimą – "Kaip manote, ar Estijoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka?"

Daugiausiai nesklandumų žurnalistams iškilo dėl apsaugos darbuotojų, tačiau šįsyk ne dėl jų pačių, o renginio organizatorių kaltės. Apsaugininkų vadas kaip įmanydamas stengėsi mums padėti, tačiau organizatoriai nutarė neleisti žurnalistų į arenos užkulisius, filmuojantys žiniasklaidos atstovai buvo nustumiami, o nueiti iki reikiamos vietos reikėdavo ratais.

Aiškinant, kad žurnalistai iš kitų šalių atvyko dirbti, o ne prašyti krepšininkų parašų ir jiems reikalinga judėjimo laisvė, apsaugininkai neturėdavo, ką pasakyti, tačiau ir toliau sąžiningai vykdė organizatorių nurodymus.

Kaip dažniausiai ir nutinka tokio pobūdžio renginiuose, didžiausias dėmesys – varžybų šeimininkams. Pavyzdžiui, Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" statistika atsirado tik kitos dienos vakarą, o pusfinalio dvikovos tarp Rygos "Barons" ir Tartu "Rock" ekipų tiesioginę statistiką galima buvo matyti internete.

Vienas pašalinis žmogus išreiškė genialią mintį, kokiu tikslu surengtas šis renginys: paprasčiausiai vienas iš SEB vadovų Baltijos šalyse norėjo pamatyti kaip kovoja "Lietuvos rytas" ir "Žalgiris" dar prieš sezoną, todėl ir išnuomojo Rygos areną bei surengė neva tai turnyrą. Nors sunku būtų tuo patikėti, panašu, kad tiesos šiuose žodžiuose galima atrasti.

Kalbant apie "Barons" įdomu, kaip vyko BBL burtų traukimo ceremonija. Susidaro įspūdis, kad Rygos klubui reikėjo sudaryti visas galimybe pakliūti į varžybų finalą. Todėl realiausias variantas buvo išvengti Lietuvos komandų pusfinalyje. Iš kitos pusės, ar būtų Latvijos sirgaliams įdomu stebėti finalą tarp dviejų lietuviškų komandų?

Nors renginį organizavo profesionali įmonė, per abi dienas neskaičiuojant arenos darbuotojų, komandų ir žurnalistų į varžybas atvyko geriausiu atveju keli tūkstančiai sirgalių. Apsaugos darbuotojai sutiko, kad Europos jaunimo (U-20) finale buvo kur kas linksmiau, kai Rygos arenoje buvo daugiau nei tūkstantis vien Lietuvos rinktinės sirgalių.

Nei Lietuvoje, nei Latvijoje ar Estijoje varžybos nebuvo reklamuojamos, nebuvo keliamas ažiotažas, o oficialioje lygos internetinėje svetainėje informacijos apie Prezidento taurę tekdavo gerokai paieškoti. Maža to, pirmąją turnyro dieną nutarta atnaujinti svetainę ir ji pusę dienos iš viso neveikė.

Jeigu jau matosi, kad nepavyks surinkti sirgalių, galima nemokamai pakviesti į varžybas moksleivius, studentus ar dar kažkaip užpildyti sporto salę. Juk visiems būtų kur kas smagiau!

Gana originaliai organizatoriai užpildė minutės pertraukėles. Į krepšinį susirinkę vyrai (neabejotinai, didžioji žiūrovų dalis) minutės pertraukėlių metu daug mieliau stebi merginų šokius. Net nėra taip svarbu, kaip jos ten šoka, svarbu, kad merginos būtų patrauklios, įdomios, atkreiptų dėmesį.

Rygoje nutarta pakviesti penkių breikerių kolektyvą bei keturias merginas, kurios išskyrus suvenyrų dalybas nieko gero neveikė. Tiesa, ilgesnių pertraukų metu (dusyk per rungtynes) aikštelėje pasirodydavo merginų šokių grupė, tačiau jos pasiūlė du vienodus šokius, kuriuos tik nuolat kartojo. Negi taip sunku surinkti "Barons" ar "ASK Riga" šokėjas? O gal problema susiskambinti su "Žalgirio" ar "Lietuvos ryto" šokėjomis? Juk jos yra pripažintos Europoje ir net neabejoju, kad su malonumu pašoktų turnyre, kuriame dalyvauja tautiečiai.

Įdomios buvo ir žurnalistų darbo sąlygos. Atėję į areną sekmadienio vidurdienį negalėjome užeiti į vidų, nes, pasirodo, į areną žmonės bus įleidžiami tik prieš pat rungtynes.

Pasibaigus paskutinėms dienos rungtynėms ir praėjus dar 10 minučių arenoje dingdavo šviesa. Dar po 10 minučių prieidavo apsaugos darbuotojas ir nedviprasmiškai klausdavo, ar jau greitai planuojame palikti salę.

Džiugina tik tai, kad antrąją varžybų dieną atsirado BBL media direktorius Janis, kuris bent jau mėgino kažkaip spręsti iškilusias problemas.

Pabaigai nutariau nepasakoti apie tai, kad per dvi dienas niekas žurnalistams nepasiūlė nė kavos puodelio ir nelyginsiu šio turnyro su ULEB taurės finalu ar Eurolygos finalo ketverto varžybomis, bet jeigu jau organizuojame aukšto lygio krepšinio renginį, gal padarykime viską kaip įmanoma geriau?