B.Newley: saulėti Atėnai ir Vitorija bei nesuvestos sąskaitos su "Unicaja" škotu ir britu (11)

Pradėjau šį BLOG'ą prieš kelis mėnesius ir tuomet dar nežinojau, kiek jis tęsis. Visgi aš su "Lietuvos rytu" iškopėme į "Top 16" etapą ir turiu jums daug ką papasakoti. Vien tai, kad patekome į "Top 16", yra didelė garbė, ypač atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis čia atsidūrėme. Patys įstatėme save į tokią padėtį, kai turėjome laimėti visas trejas paskutiniąsias Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes. Bet neturėjome ko prarasti ir priėmėme iššūkį. Visi atlikome savo užduotis ir bendromis pastangomis padarėme gerą darbą.

Nors visos trys pergalės paskutiniaisiais turais buvo reikšmingos, išskirčiau laimėjimą prieš "Regal Barcelona". Toms rungtynėms ruošėmės itin kruopščiai. Tą vakarą pademonstravo geriausią mūsų žaidimą šį sezoną. Nebuvo lengva nulemti savo likimą. Susitikimo išvakarėse sužinojome, kad į Vilnių atvyks po traumos atsigavęs Juanas Carlosas Navarro. Laimei, jis nežaidė daug, bet gaila, kad neteko dažnai susidurti su šiuo žaidėju akis į akį aikštėje. Bet buvo smagu vien jį matyti savo akimis. Kaip jau minėjau, tose rungtynėse savo duoklę davė visi. Puikiai žaidė Kenanas Bajramovičius, pakilęs nuo suolo ir sustiprinęs mūsų žaidimą. Jo universalumas mums yra labai naudingas. Be to, Cemalio Nalgos bei Milko Bjelicos derinys, aikštėje esant Kenanui, yra labai veiksmingas. Jie papildo vienas kitą. Prie viso to prisideda ir nuostabusis mūsų jaunuolis Jonas Valančiūnas. Ir, žinoma, jiems itin padėjo Šarūnas Jasikevičius bei Khalidas El-Aminas, puikiai skirstę aukštaūgiams kamuolius. Pergalė prieš katalonus užvedė komandą. Dabar žinome, kad bendromis jėgomis galime sukurti stebuklus net ir prieš geriausias komandas.

Turiu pasakyti, kad buvo smagu ne vien tik laimėti, bet ir susitikti su tautiečiu Joe Inglesu. Kartu žaidžiame Australijos rinktinėje, bet vienas prieš kitą paskutinį kartą grūmėmės tik 2006 m. Dvikovos išvakarėse turėjome progą susėsti prie vieno stalo ir išgerti kavos. Kalbėjome apie Vilnių bei Barseloną, kaip mums sekasi. Smagu, kad giname australų garbę tokiose stipriose Eurolygos komandose. Kitą dieną susitikome aikštėje. Mano pasirodymas nebuvo toks geras kaip Joe, bet ir aš kelis kartus blykstelėjau. Tuo tarpu Joe žaidė gerai, kaip ir nuo pat pradžių atvykus į Barseloną. Buvo linksma žaisti vienas prieš kitą. Žinau, kad apie mūsų akistatą buvo kalbama ir Australijoje. Tikiuosi, kad tas dėmesys tik didės. Visi keturi Eurolygoje žaidžiantys australai, prisimenant Nathaną Jawai'ų bei Aleksandrą Maričių, prasibrovė į "Top 16". Tai dar vienas Australijos krepšinio pasiekimas, kuris mūsų krepšinį pakelia į aukštesnį lygį.

Jau minėjau, kad Šaras rungtynėse su "Regal Barcelona" mums buvo gyvybiškai svarbus. Jis prieš buvusią savo komandą atliko 11 rezultatyvių perdavimų ir tai buvo viena pagrindinių pergalės priežasčių. Tiesa, dabar jis atstovaus "Fenerbahce Ulker". Be jokios abejonės, mums jo trūks. Jis sutelkė mus aikštėje ir buvo lyderis už jos ribų. Turėsime visi kartu iš jo perimti lyderio savybes ir iš jo mokytis. Jis "Lietuvos ryte" praleido tik kelias savaites, bet mums davė labai daug naudos. Visgi į komandą atvyko Simas Jasaitis, kuris kels didelę grėsmę prie tritaškio linijos ir išplės mūsų žaidimą puolime. Man pačiam teko keletą kartų prieš jį grumtis olimpinėse žaidynėse bei pasaulio čempionate, todėl žinau, kad "Top 16" etape toks žaidėjas kaip Simas mums itin pravers.

Kalbant apie varžovus "Top 16" etape, ankstesniuose mano BLOG'uose minėjau, kad vasaros nemačiau nuo to laiko, kai atvykau į Europą, bet kai grupėje yra "Unicaja" ir "Panathinaikos", galėsiu pasidžiaugti šiltu klimatu. Pirmosios antrojo etapo rungtynėse namuose prieš "Panathinaikos" - puikus išbandymas. Negaliu sulaukti akimirkos, kai sausakimša "Siemens" arena bus tarsi šeštasis mūsų žaidėjas. Niekam nebereikia sakyti, kad "Panathinaikos" yra Europos grandai. Atsižvelgiant į paskutiniuosius 15 metų, "Panathinaikos", ko gero, yra geriausia komanda Senajame žemyne. Jie neturi jokių paslapčių, bet sugeba viską. Tai žinau labai gerai, nes pats du metus rungtyniavau Graikijoje. Pamirštant saulėtą orą, tikiuosi pasimatyti su savo tautiečiu A.Maričiumi. Bet dar labiau noriu prieš juos gerai pasirodyti aikštelėje.

Taip pat mūsų laukia dvi Ispanijos komandos. "Caja Laboral" yra Ispanijos čempionai, bet kol kas neteko progos matyti jų žaidimo, nebent per televiziją. Pažįstu beveik visus baskų žaidėjus ir žinau, kad jie turi gerus fanus bei rungtyniauja geroje arenoje. Taip pat galiu pasakyti, kad jie demonstruoja atakuojantį krepšinį. Noriu žaisti pagal jų krepšinį. Taip kad mūsų laukia dar vienas Europos grandų išbandymas.

Tuo tarpu "Unicaja" savo gretose turi škotą Robertą Archibaldą bei britą Joelį Freelandą. Nors prieš juos aikštėje iki šiol lyg ir nebuvau susidūręs, tai man bus lyg revanšas. Matote, esu didelis kriketo fanas, kaip ir visi australai. Žaidžiau jį būdamas vaikas ir iki šiol mėgstu tai daryti. Anglai ir australai nuo 1800-ųjų žaidžia kriketo "Ashes" taurės turnyre. Jau savaime turėsiu papildomos motyvacijos laimėti. Man dvikova su "Unicaja" bus tarsi mini "Ashes". Štai ką aš vadinu motyvacija!