„Ar žinote, kad?“: kai pinigai nublanksta prieš talentą – epinio „Partizan“ triumfo Europoje istorija (5)

Turbūt daugelis neutralių oranžinio kamuolio gerbėjų 2010 metų Eurolygos finalo ketverto metu sirgo už vieną komandą. Ir ne už tą, kurioje rungtyniavo Linas Kleiza arba Ramūnas Šiškauskas. Sirgalių simpatijas užkariavo klubas, vos išsikapanojęs iš grupės, kurioje rungtyniavo Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir vėliau savo kelyje sensacingai parklupdęs favoritus – Atėnų „Panathinaikos“ bei Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkus.

Tai buvo komanda, kurią visi mėgo ne tik dėl nuostabią atmosferą sukuriančių sirgalių ir puikaus trenerio. Visi būdavo nustebę ir sužavėti, kaip klubas, anuomet neturėjęs žvaigždžių, apsiribodamas labai kukliu biudžetu ir po sezono parduodamas beveik visus savo lyderius, sugebėdavo įveikti galinguosius.

Paryžiuje vykusio finalo ketverto metu Duško Vujoševičiaus kariaunai vis tik nepavyko sukurti dar vieno stebuklo. Strategą, tarsi tėvą gerbę krepšininkai, po pratęsimo pusfinalyje pralaimėjo Pirėjo „Olympiakos“, o bronziniame mače, taip pat po penkių papildomų minučių, nusileido Maskvos CSKA ekipai.

Visgi 1992 metais Belgrado „Partizan“ klubas sugebėjo šokiruoti visą Senąjį žemyną ir triumfuoti Europoje. Tą pavyko pasiekti su tik ką dirbti pradėjusiu jaunu treneriu, neturint nei didelio biudžeto nei galimybės pilietinio karo metu rungtyniauti savoje arenoje. Šį stebuklą sukūrė dar tik pradėjusios augti Serbijos krepšinio superžvaigždės, kurios įveikė visas kliūtis ir triumfavo viename iš nuostabiausių finalų per visą Europos krepšinio istoriją.

Željko Obradovičiaus kirtis Dušanui Ivkovičiui

1991 metų vasarą Jugoslavijos SFR rinktinė ruošėsi Italijoje netrukus prasidėsiančiam Europos čempionatui. Strategas D.Ivkovičius suteikė krepšininkams kelias dienas poilsio ir laukė jų atvykstančių į antrąjį pasirengimo turnyrui etapą. Tarp D.Ivkovičiaus auklėtinių, turėjusių vykti į Italiją, buvo ir 31 metų Belgrado „Partizan“ narys Ž.Obradovičius.

Grįžimo į treniruočių stovyklą dieną D.Ivkovičių pasiekė naujiena, kuri sugriaudėjo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Netikėtai Ž.Obradovičius atsisakė rungtyniauti rinktinėje, o priežastį pagrindė tuo, jog nuo šiol jis yra „Partizan“ klubo vyriausiasis treneris. Naujajam klubo strategui buvo vos 31-eri metai ir jam teko rinktis, ar baigti žaidėjo karjerą, ar vadovauti savo ekipai nuo atsarginių suolelio.

Obradovičius ir Ivkovičius

Patirties stokojantis Ž.Obradovičius pareikalavo „Partizan“ vadovybės, jog ši tuoj pat pasisamdytų Jugoslavijos krepšinio tėvu tituluojamą Aleksandrą Nikoličių, kuris išugdė D.Ivkovičių, Božidarą Malkovičių, Bogdaną Tanjevičių ir dar kelis trenerius, be kurių Europos krepšinis neįsivaizduojamas. Tad būtent tokiu neįprastu būdu ir prasidėjo legendinio stratego Ž.Obradovičiaus karjera.

Tarptautinėje arenoje suskambo naujas pavadinimas – Fuenlabrados „Partizan“

Dėl kilusio pilietinio karo 1991 metais buvusios Jugoslavijos SFR komandos negalėjo rungtyniauti savo arenose. FIBA nusprendė, jog namų dvikovas „Partizan“, Splito „Slobodna Dalmacja“ (buvusi „Jugoplastika“) ir Zagrebo „Cibona“ turi žaisti neutraliose aikštelėse. Visi trys klubai pasirinko Ispaniją, o Ž.Obradovičiaus ekipa įsikūrė Madrido priemiestyje, Fuenlabradoje.

Nors šiuo metu Ispanijos krepšinio lygoje rungtyniauja Fuenlabrados „Montakit“ komanda, tačiau 1992 metais šioje Madrido periferijoje profesionalaus klubo nebuvo. Įspūdinga yra tai, jog ispanai neliko abejingi jaunajai serbų ekipai ir noriai rinkosi į „Partizan“ namų rungtynes. Kartais 4 tūkstančius žmonių talpinanti „Fernando Martin“ arena būdavo sausakimša.

Fuenlabrada – Serbijos klubo antrieji namai

Fuenlabrados gyventojai taip pamilo serbus, jog grupės mače su Badalonos „Joventut“ palaikė ne Ispanijos klubą, o Ž.Obradovičiaus auklėtinius. Dėl to Katalonijoje kilo nemenkas šurmulys.

Komandos sudėtis didiems žygiams neįkvėpė

1991–1992 metais „Partizan“ klubas neturėjo tais laikais dominavusių aukščiausio lygio žvaigždžių, komanda buvo sudaryta iš talentingų, bet tarptautinėje arenoje ne itin patyrusių žaidėjų. Pirmaisiais smuikais Ž.Obradovičiaus kariaunoje griežė dabartinis Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Džordževičius bei dabartinis „Partizan“ krepšinio klubo prezidentas Predragas Danilovičius.

Išskirti dar būtų galima labai jauną aukštaūgį Željko Rebračą, auksinės 1968 metų Jugoslavijos kartos atstovą Slavišą Koprivicą ir puikų metimą iš toli turėjusį Nikolą Lončarą. Visi likę krepšininkai tuo metu negalėjo pasigirti nei didelėmis perspektyvomis, nei itin aukštu meistriškumu.

1992 metų Belgrado „Partizan"

Niekas prieš sezoną „Partizan“ klubo tarp pretendentų laimėti FIBA Europos lygą neminėjo. Ir tai neturėtų stebinti, nes komandos amžiaus vidurkis buvo mažesnis nei 22 metai, o klubą diriguoti pradėjo neseniai tik sportinę avalynę paskutinį sykį nusiėmęs strategas.

Po serbų kojomis krito ir grandai

Lengvai pirmajame etape eliminavę šiuo metu Adrijos lygoje rungtyniaujančią bei Europos taurėje pasirodymą baigusią tuometinę „Szolnoki Olajbanyasz“ iš Vengrijos, Ž.Obradovičiaus auklėtiniai su dar septyniomis komandomis pateko į B grupę. „Partizan“ klubui teko kovoti su tokiais varžovais kaip: „Joventut“, Madrido „Estudiantes“, kurioje tuo metu rungtyniavo buvęs Ispanijos rinktinės strategas Juanas Antonio Orenga ir Alberto Herrerosas, Salonikų „Aris“ su legendiniu Niku Galiu, ar Milano „Philips“, kuriuos į priekį vedė žinomas strategas Mike‘as D‘Antoni ir NBA pagarsėjęs „krepšių laužytojas" Darrylas Dawkinsas.

Serbų klubui pavyko užimti ketvirtąją vietą grupėje ir patekti į ketvirtfinalį. Iškovojusi devynias pergales ir patyrusi penkis pralaimėjimus „Partizan“ ekipa į priekį užleido Ispanijos atstovus ir Milano „Philips“. Atrodė, jog tas kiek netikėtas serbų pasirodymas grupės etape tuo ir pasibaigs, nes varžovė ketvirtfinalyje buvo A grupės nugalėtoja Bolonijos „Knorr“.

Ettore Messinos auklėtiniai buvo akivaizdūs šios poros favoritai, tačiau pirmąjį mačą italams teko žaisti Belgrade – tai buvo pirmos ir paskutinės serbų rungtynės namų arenoje. Nors pirmąjį mačą „Knorr“ pralaimėjo 65:78, tačiau niekas neabejojo, jog du mačus savų žiūrovų akivaizdoje žaisiantys italai iškovos reikiamas pergales ir pateks į kitą etapą.

Pirmąją kovą „Knorr“ laimėjo 61:60 ir išlygino serijos rezultatą. Visgi lemiamoje akistatoje P.Danilovičius pelnė 23 taškus ir sensacingai atvedė „Partizan“ klubą į finalo ketverto turnyrą, vykusį Stambule. Trečiasis mačas pasibaigė rezultatu 69:65. Dvikovos didvyris apie kovas Italijoje teigė: „Tai buvo sunkiausios rungtynės mano karjeroje. „Knorr“ turėjo fenomenalią komandą – jie labai kibiai gynėsi. Mes galėjome laimėti pirmas rungtynes, tačiau pritrūkome sėkmės, po dviejų dienų mes dominavome ir užsitikrinome vietą finalo ketverte“.

Pergalingas A.Džodžervičiaus metimas šokiravo Europą

Į finalo ketvertą iškopė visos B grupės komandos, kurios pateko į ketvirtfinalį. Pagal FIBA taisykles, dvi tos pačios šalies ekipos turėjo susitikti pusfinalyje, tad Ispanijos klubai santykius aiškinosi tarpusavyje, o serbams teko kovoti su grupės varžybose du kartus įveiktais „Philips“ krepšininkais.

Žvaigždžių perpildytą italų klubą „Partizan“ įveikė ir trečiąjį kartą – 82:75. Prie pergalės labiausiai prisidėjo du etatiniai lyderiai – P.Danilovičius ir A.Džordževičius, pirmasis pridėjo 22 taškus ir atkovotų 10 kamuolių, o antrasis savo sąskaitoje turėjo 21 tašką. Finale serbams teko susidurti su gerai pažįstama „Joventut“ ekipa, kuri antrajame pusfinalyje 91:69 sutriuškino „Estudiantes“.

Finale kova buvo be galo atkakli, likus pusei minutės iki rungtynių pabaigos švieslentėje pasirodė lygus rezultatas – 68:68. Kamuolys buvo ispanų rankose, kurie savo ataką patikėjo Tomasui Jofresai. Gynėjas  įsiveržė į baudos aikštelę ir sudėtingu dvitaškiu, atrodė, jog pelnė auksinius „Joventut“ taškus.

Tačiau likus 8 sek. A.Džordževičius nuskubėjo į varžovų aikštės pusę ir įstabiu tolimu metimu padovanojo savo klubui neeilinę, mažų mažiausiai sensacingą pergalę.

Ar žinote, kad:

– „Partizan“ klubas dėl kilusio pilietinio karo Belgrade sužaidė vos vienerias rungtynes iš dvidešimt dviejų.

– Pergalingo sezono metu Ž.Obradovičiaus auklėtinių amžiaus vidurkis buvo vos 21,7 metų. O pats strategas FIBA Europos lygos nugalėtoju tapo 31-erių.

– Fuenlabrados ir Belgrado klubai dar iki šiol palaiko šiltus tarpusavio santykius. 2012 metais Ispanijoje tarp komandų įvyko draugiškos rungtynės, kurias 89:64 laimėjo šeimininkai.

– Naudingiausiu 1991–1992 metų sezono FIBA Europos lygos finalo ketverto žaidėju buvo pripažintas P.Danilovičius.

– Tais pačiais metais „Partizan“ nugalėjo tiek vietiniame čempionate, tiek taurėje.

– Po 1991–1992 metų sezono A.Džordževičius ir P.Danilovičius pasirašė pelningas sutartis su garsiausiais Italijos klubais.  

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra