Ar lietuviai sukurs vaistus nuo galvos skausmo dėl bilietų? (VIDEO, FOTO) (12)

Mes, tinklaraštininkai, rašinėjantys į savo internetus, rizikuojame būti iškviesti pasiaiškinti kokiam nors TV ar radijui. Mums taip yra nutikę jau bent keletą kartų. Paskutinį kartą -- penktadienį -- išsikvietė BTV, tiksliau toks rimtas žurnalistas Aurimas Perednis. Jo ir simpatiškos prodiuserės, vardu Aušra, rengiama laida “Karštas vakaras” savo debiutui naujame sezone pasirinko krepšinio sirgališką temą. Ir čia, kaip sakant, sutapo interesai.

Be dviejų paprastų žalių sirgalių į televizorių buvo pakviestas ir Antanas Guoga, krepšinio rėmėjas. Taigi turėjom galimybę už gerus darbelius jam padėkoti gyvai. Tačiau, svarbiausia, sutarėme artimiausiu metu įduoti Antanui pasiūlymų sąrašą, kaip galima pagerinti rengiamą krepšinio čempionatą Lietuvoje. Stambule prie alaus sukurtas pasiūlymų sąrašas (nemokamas Wi-Fi arenose, restoranų darbo laikas, pauzės tarp varžybų, etc.) bus papildytas ir pateks į būtent tas rankas, kam reikia (tiesiai Antanui).

Štai laidos įrašas:

Ką dar siūlysim čempionato organizatoriams be to, ką jau rašėme?

Bilietai. Bilietai. Bilietai.

Dėl jų kitąmet skaudės galvą visiems, kas norėsite gyvai pamatyti, kaip lošia lietuviai. Skaudės galvą ir graikams, turkams, italams. Ir kuo mūsų mylimos komandos turnyre žengs toliau, tuo bilietai kels didesnį galvos skausmą.

Kodėl taip yra?

Pirma, bilietai į varžybas (ypač -- atkrintamąsias) išparduodami gerokai iš anksto. Padorūs sirgaliai paprastai įsigyja visą bilietų paketą -- visas savo grupės varžybas ir visas atkrintamąsias. Tik tuomet gali būti ramus, kad būsi su savo komanda iki galo.

Antra, vienas bilietas galioja ne vienerioms varžyboms, bet visoms tą dieną arenoje vykstančioms varžyboms. Taip yra dėl to, kad nėra kaip po pirmų varžybų išvaryti į lauką visų žiūrovų, ir paskelbti naują seansą. Taip daro kino teatruose, bet nedaro FIBA turnyruose. Ši tvarka nulemia tai, kad dėl bilietų į savo komandos varžybas konkuruoji ne tik su varžovų aistruoliais, bet ir visų tą dieną arenoje žaidžiančių komandų aistruoliais. Organizatoriai tuo tarpu per dieną į tris varžybas parduoda tik maks. 5.000 bilietų (5.000 vietų arenoje), užuot pardavę 15.000.

Trečia, egzistuoja kvotos šalims. Tam, kad vienos šalies aistruoliai neišpirktų visų bilietų (į visos dienos varžybas), nustatomos kažkokios kvotos šalims. Tiksliai nežinau, kaip ši sistema veikia, bet ji, SPĖJU, neleis lietuviams įsigyti daugiau kaip pusės (~3.500) bilietų CIDO arenoje, kur savo grupės varžybas žais Lietuvos rinktinė. Koks konkursas į vieną vietą, kas galit paskaičiuoti?.. ;)

Ketvirta, bilietų perpardavinėjimas yra griežtai draudžiamas. Turkijoje patyrėm savo kailiu. Vieną mūsiškį, beje, šio tinklaraščio skaitytoją, palaikė už grotų. Man asmeniškai teko pabendrauti su bilietų pirkliais apsimetusiais turkų policininkais. Tuo tarpu mano bendražygiams, su kuriais dalyvavau tame pačiame bilietų pardavimo procese, teko panaudoti sprintą (nuo policininkų). Kai mums nereikalingus bilietus (~30 vnt.) vis tik pardavėm, sužinojom, kad už bandymą parduoti vieną bilietą turkai yra numatę 500 lirų (900-1000 Lt) baudą. Visa tai dėl to, kad būtų užkirstas kelias perpardavinėtojams. Nupirkai visus bilietus, padarei sold-out’ą ir susikėlęs kainas ramiai prekiauji prie arenos. FIBA šito niekada neleis.

Ir štai turim situaciją, kai bilietų gauti beveik neįmanoma (keletas VIP’inių nuo 500 EUR, žinoma, visada rasis), o tribūnos pustuštės. Išskyrus, be abejonės, finalo dieną. Mes po bronzinės pergalės taipogi neišvykom ir stebėjom finalo rungtynes. Iki tol visąlaik maudavom lauk į savo barą.

Ką daryti?

Jei pažvelgtume procesiškai, pamatytume dilemą. Ir matom konfliktą.

Norint išspręsti šią dilemą, turim nustatyti klaidingą prielaidą. Gal nereikia, kad tribūnos visada būtų užpildytos? Panašu, kad taip galvoja FIBA. O gal FIBA galėtų kontroliuoti bilietų perpardavinėjimą? Sakote, utopija?

Jei taip sakote, vadinasi, jums kol kas neteko pabūvoti “FC Barcelona” rungtynėse “Camp Nou” stadione Barselonoj. Šią žiemą ten apsilankęs (“Barca” žaidė su “Villa Real” eilines Ispanijos lygos rungtynes) netyčia išsiaiškinau, kaip jie sugeba į paprastas varžybas surinkti pilną stadioną (98.000 vietų), didžiausią visoje Europoje.

Bilietus pirkau rungtynių dieną Barselonoj, “Barca Shop’e” Katalonijos aikštėj. Atstovėjau didžiulę eilę ir paprašiau dviejų bilietų. Klausiu, kiek yra laisvų vietų. Sako, apie 50. Galvoju, šakės, dar dešimt minučių ir būtų tekę žmoną vesti į teatrą, o ne futbolą (jaučiu, nebūtų labai supykus). Ir paduodu mokėjimo kortelę. Sako, ne, priimam tik kreditinę. Pasirodo, “Barca Shop’as” daro tą pačią el. operaciją, kurią daryčiau pirkdamas pats internetu (grynais taip pat nepriima). Bet kadangi nuomojamame bute neturim spausdintuvo (el. bilietui atsispausdinti), grįžtu namo pasiimti kreditinės kortelės ir vėl tekinas bėgu į Katalonijos aikštę, pakeliui keikdamasis matam.

Nors bilietų gauti, jaučiu, nebėra šansų, vėl stoju į eilę. Ji jau ilgesnė, beje. Po valandos vėl prašau dviejų bilietų, duodu -- šįkart -- kreditinę kortelę ir klausiu, kiek liko laisvų vietų. Sako, 150. WTF?? Prieš valandą buvo mažiau nei dabar? Laimingas nusiperku du bilietus, tačiau lauke pasigaunu vieną ispaną su “Barcos” šalikėliu, paprašau prisidegti, ir su sąlyga, kad jis šneka angliškai, paprašau man paaiškinti, kas čia per stebuklai.

Pasirodo, jokie čia ne stebuklai. Maždaug 80% visų bilietų į visas “Barcos” varžybas yra parduodami kaip abonementai sezono pradžioje. Įsigiję tampa klubo nariais. Kainuoja tie abonementai tūkstančius eurų, dabar nebepamenu kiek. Taigi turim aštuonių nulių zonos skaičius (eurais), kuriuos grynųjų pavidalu klubas surenka jau sezono pradžioje. Bepigu pirkti visokius L. Messi, ar ne?

Pasak to ispano su šalikėliu, kartu su abonementu į “Barcos” rungtynes pirkėjas gauna ir savo paskyrą (account’ą) prie el. bilietų sistemos. Jei žmogus nusprendžia, kad neis į rungtynes, jis pažymi tai sistemoje, ir jo bilietą nuo to momento gali įsigyti bet kas kitas. Jei (tiksliau būtų sakyti ‘kai’, nes “Barcos” bilietai turi neįtikėtiną paklausą) kas nors nuperka, žmogeliui į jo sąskaitą grįžta pinigai. Štai kodėl sezono pradžioje visi perka abonementus nesusimąstydami už belekiek. Juk rizikos tai praktiškai jokios. Ir juodosios bilietų rinkos nėra, nes puikiai veikia skaidri antrinė rinka, kontroliuojama paties klubo.

Ar iš to galėtų pasimokyti FIBA? Ar tai galėtų pritaikyti čempionato Lietuvoje organizatoriai?

Visi, kas nors kiek susidūrę su el. prekyba/sistemomis, įtariu, jau matote techninį sprendimą. Tiesa, jis -- šis “Barcos” modelis -- kol kas išsprendžia tik problemą su nereikalingais visos dienos bilietais. Tarkime, turime bilietus į visas keturias aštuntfinalio dienas, o trijų nereikia ir mielai parduotume, lai kiti nusiperka. O štai kaip skaidriai ir kontroliuojamai parduoti savo bilietą į varžybas, kurios vyksta po Lietuvos rungtynių?

Ir štai turim antrą dilemą, žvelgdami organizatorių akimis. Kur klaidinga prielaida?

O gal žmonių nereikia varyti, gal jie patys norės išeiti, a? Ypač, jei jiems duosime už tą išėjimą ką nors naudingo. Pavyzdžiui, litų? Su sąlyga, kad žiūrovas paliks areną (jo bilietas išeinant bus nuskanuotas) likus ne mažiau kaip 45 min. iki kitų varžybų pradžios, ir kad jo bilietas bus parduotas. Jei ne -- sorry, nebuvo sold-out’o, taigi ir juodoje rinkoje nebūtumei pardavęs. Bilietų grąžinimo procedūrą dar reikia susieti su asmens identifikavimu, bet tai neturėtų būti didelė problema: vardan galimybės susigrąžinti 50 EUR dauguma žmonių nepatingėtų užsiregistruoti tam skirtoje sistemoje, jei tokio funkcionalumo neišstenėtų mūsiškiai “Tiketa” ar “Bilietai.lt”.

O štai parduoti krūvą bilietų likus 45-0 min. iki rungtynių pradžios neturėtų būti sudėtinga tam laikui praplėtus apribojimą -- kasas. Be to, paskutinės minutės bilietams organizatoriai galėtų drąsiai nustatyti didesnę kainą, taigi skubėjimas kuo greičiau palikti areną gali ne tik sumažinti nuostolius, bet netgi būti žiūrovui pelningas :) Dalis nuo pelno gali eiti ir organizatoriams, negi gaila?..

Taip, šiame siūlyme yra daugybė niuansų, trūkumų, etc., bet, manau, 4 val. intensyvaus mąstymo turėtų pakakti rasti sprendimą. Apskritai manome, kad Lietuva turi gerą progą pademonstruoti, kaip daromi win-win-win sprendimai. Ir arenos gali būti pilnos, ir bilietų deficitas gali būti mažesnis, ir išlaidos bilietams gali būti mažesnės, ir organizatoriai iš bilietų gali uždirbti daugiau. Oops, gaunasi win-win-win-win.

http://www.commonsense.lt/