Vienas skambiausių praėjusios vasaros Vilniaus „Ryto“ pirkinių Jordanas Walkeris dabar atsidūrė situacijoje, kuri netenkina nei jo paties, nei klubo.
Kaip Jerricko Hardingo pagalbininkas prieš sezoną regėtas amerikietis dabar atsidūrė padėtyje, kai lemiamu metu jam reikia leisti laiką ant suolo. Ir reikia pripažinti, kad jis to visiškai nusipelnė.
J.Walkerio minučių kreivė ėmė smukti žemyn po Kennetho Smitho atvykimo ir pralaimėjimo Gargžduose. Amerikietis varžovų buvo atakuojamas gynyboje kiekvienoje atakoje, o pats puolime bandė traukti ekipą, bet jo metimai daugiau skriejo pro šalį nei į krepšį.
„Pastarasis mačas parodė daug informacijos hierarchine prasme. Darysime išvadas, niekam nenuolaidžiausime“, – praėjus porai dienų po nesėkmės prieš „Gargždus“ sakė vyr. treneris Giedrius Žibėnas.
Panašu, kad hierarchijos labiausiai ir palietė patį J.Walkerį – dvikovoje su Utenos „Juventus“ žaidė 16 minučių, prieš Stambulo „Galatasaray“ ant parketo nepasirodė antroje mačo dalyje, o Klaipėdoje su „Neptūnu“ visą ketvirtąjį ketvirtį praleido ant suolo, nors K.Smithas turėjo problemų su asmeninėmis pražangomis.
Kaip vienas „Ryto“ vedlių prieš sezoną matytas legionierius dabar lemiamu metu ant parketo nėra leidžiamas ir tai yra visiškai suprantama – gynyboje tokio prasto žaidėjo sostinėje seniai nematėme. Puolime tai yra talentingas žaidėjas, kuris gali primesti šūsnį tritaškių varžovams ir vienas pats nuspręsti rungtynių baigtį, bet J.Walkeris kol kas to neparodė, ką demonstravo Patrų klube.
J.Walkerio tritaškių vakarėliai buvo prieš „Šiaulius“ (4/7), „Jonavos Hipocredit“ (6/10), dar kartą prieš jonaviškius (4/8) bei Kėdainių „Nevėžį“ (8/12). Per pastarųjų 5 pralaimėjimų atkarpą jis pataikė 7 tolimus metimus iš 32 – 21,8 proc. Tai tikrai nėra tas J.Walkeris, kurio norėjo klubas.
Sezono pradžios J.Walkerio formą galima buvo nurašyti tam, kad jis ilgai nežaidė krepšinio dėl traumos, taip pat „Ryte“ iš jo buvo reikalaujama ne tik mesti, bet ir žaisti įžaidėju bei dalinti perdavimus, kas jam yra visiškai nebūdinga ir akivaizdu, kad prisitaikyti reikėjo laiko. Kiek sykių J.Walkeris gavo kritikos, kad nesugebėdavo kamuolio perduoti po krepšiu Artūrui Gudaičiui ar kitiems aukštaūgiams. Atrodė, kad problema kažkiek sumažės, kai „Rytas“ turės K.Smithą ir J.Walkeriui nereikės imtis tiek organizacinių reikalų, bet viskas pasikeitė tik į blogąją pusę.
Krepsinis.net šaltiniai dar vasarą teigė, kad J.Walkeris yra tarsi „suaugęs vaikas“, kuris greitai supyksta ir dažnai neturi diplomatijos, kai reikia tam tikrus dalykus nutylėti. Užkulisiuose sklando nemažai istorijų apie J.Walkerio elgesį, bet ir iš viešosios erdvės galima susidaryti įspūdį, kad surinkta informacija apie jį nebuvo klaidinga. Vienas pavyzdys yra pirštų badymai į trenerių štabą pralaimėtame mače Heidelberge, kitas – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) masto ragavimo rubrika, kur J.Walkeriui niekas netiko ir atrodė, jog laukė, kad kažkas tiesiog atneš pakelį guminukų, kai kolega Jacobas Wiley elgėsi visiškai priešingai.
Dar vienas epizodas – įrašas „Instagram“ apie neva rasizmą, bet kitą dieną jis buvo pašalintas. Veikiausiai J.Walkeriui buvo paaiškinta, kad Lietuvoje žmonių įtarumas ir saugi kaimynystė yra normalus dalykas ir tai nėra dėl odos spalvos. Galima daryti prielaidą, kad J.Walkeris taip jautriai sureagavo, nes tiesiog viskas aplink erzina, kai komanda kritusi į duobę, o tu – lemiamu metu sėdi ant suolo.
Tokia situacija neturėtų tenkinti nei paties J.Walkerio, nei „Ryto“ komandos. Dabar atlikti keitimus sudėtyje nėra tinkamas laikas – FIBA Čempionų lygoje vyksta svarbios „Top 16“ kovos ir laukia Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketvertas. Galbūt sprendimų gali būti jau praėjus šiam etapui?
„Rytui“ nebūtinai reikėtų įsigyti kitą gynėją, čia galima būtų papildyti lietuvių branduolį, kurio tikrai trūksta. Rinkoje yra Martynas Varnas ir jeigu tik jis galėtų rungtyniauti, būtų tikrai neblogas variantas. J.Hardingas, K.Smithas ir Ignas Sargiūnas yra nominalūs gynėjai, Simonas Lukošius gali puikiai rungtyniauti atakuojančio gynėjo pozicijoje kaip ir tas pats M.Varnas, kuris pastaruoju metu daugiau buvo lengvasis kraštas. Taip „Rytas“ turėtų pakankamai žaidėjų gynėjų grandyje, papildytų lietuvių skaičių ir pridėtų motyvuotą vietinį žaidėją, kuris lemiamose LKL kovose tikrai būtų svarbus.
Dar vienas svarbus aspektas – „Rytui“ atsiveria rinka, kurioje pernai įsigijo žaidėją – vasario viduryje baigsis Australijos lygos reguliarusis sezonas. Šioje rinkoje tikrai galima rasti gynėją, kuris norės dar pažaisti Europoje, kaip pernai nutiko su Parkeriu Jacksonu-Cartwrightu. Įdomu tai, kad tas pats PJC sezoną turėtų baigti jau vasario 19-ąją. Likus 4 turams iki atkrintamųjų starto jo atstovaujama Oklando „New Zealand Breakers“ yra 7 vietoje ir nuo 6-os pozicijos, kuri leistų tęsti sezoną, skiria 2 pergalės. Amerikietis šiame sezone per 32 minutes renka 17,3 taško, 4,4 atkovoto kamuolio, 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir 17,5 naudingumo balo,
J.Walkeriui išvykti didelių problemų neturėtų būti, nes pačiam žaidėjui reikia galvoti apie savo būsimą kontraktą. Akivaizdu, kad jis tikėjosi padaryti žingsnį į priekį savo karjeroje, bet šis sezonas kol kas yra žingsnelis atgal po pasirodymo Patrų klube. Jeigu skyrybų noras būtų abipusis, tuomet galima gretai rasti abi puses tenkinantį sprendimą, o Europoje tikrai atsiras klubas, kuris norės taškų rinkėjo Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos ar Vokietijos lygoje. Ypatingai artėjant laikotarpiui, kai ekipos ieškos paskutinių papildymų prieš atkrintamąsias.
J.Walkeris tikrai nėra „Ryto“ pastarosios prastos atkarpos pagrindinė problema, o tik viena iš sudedamųjų dalių.
Norėdami komentuoti prisijunkite.