Abejones savimi pripažinęs K.Kemzūra: apie atkrintamųjų realybę, nepatenkintą A.Juškevičių ir naujoką (12) VIDEO interviu

Pagaliau tai įvyko. Vilniaus „Wolves“ nutraukė šešių pralaimėjimų seriją Europos taurėje, rungtynių pabaigoje išvargdami pergalę prieš visiškus turnyro autsaiderius – Liublianos „Cedevita Olimpija“ (91:89). Po mačo Kęstutis Kemzūra džiaugėsi, pradėjęs lipti iš duobės, tačiau išskyrė labiausiai akį badantį savo auklėtinių žaidimo elementą.

„Esu labai laimingas dėl pergalės. Buvo sunkios rungtynės. Jeigu nuoširdžiai, nieko lengvo nesitikėjome, nesvarbu, kurioje vietoje rikiuojasi varžovas. Kiekviena komanda Europos taurėje turi kokybės ir yra pakankamai konkurencinga, kad tave nubaustų. Puolime buvome visai neblogi. Buvo keli momentai, kai negalėjome pelnyti taškų, bet problema yra gynyboje. Mes esame geresnė gynybinė komanda nei šiandien parodėme. Mes nepadarome to, ką buvome sutarę. Kartais atrodo, kad pamirštame savo žaidimo planą.

Daugeliu atveju vienas prieš vieną gynyboje nedarome gero darbo. Kai nenustatai tono nuo pat mačo pradžios, oponentai įkaista ir jie pataikė sunkius metimus. Aišku, kartais rizikavome, bet jie vis tiek sumetė tritaškius. Bet kai tik kelis kartus apsigindavome, iškart spurtuodavome. Pabaiga buvo nervinga, bet kelias situacijas sužaidėme gerai, įjungėme gynybą, perėmėme labai svarbų kamuolį.

Pabaigoje Rasheedas Sulaimonas pataikė labai svarbius metimus. Nebuvo lengva, nes jau buvome leidę jiems pajusti ritmą. Esame patenkinti pergale ir kad vis dar kovojame dėl atkrintamųjų. Bet mums reikia patobulinti gynybą“, – teigė treneris.

– Kiek svarbi ši pergalė ne tik kovojant dėl atkrintamųjų, bet ir nusiimant įtapą po ilgos pralaimėjimų serijos Europoje?

– Kalbos nėra, labai reikėjo. Visi sako, kad Kėdainiai ne tas varžovas, bet nereikia pamiršti jų pergalės prieš „7bet-Lietkabelį“, kiek jie suteikė kančių „Žalgiriui“ Kaune. Aš manau, kad buvo tokie požymiai. Mūsų žaidimas bent 3 kėlinius tikrai buvo geras. Atvirai kalbant, tikėjausi geresnės gynybos ir jaučiau, kad jei apsiginsime kelias atakas, tada pabėgsime. Taip ir buvo, bet jie vėl sugrįždavo. Ta pergalė labai svarbi visiems mums psichologiškai, toks atsitiesimas. Reikia žiūrėti toliau. Tvarkaraštis nieko nelepina, šeštadienį laukia rungtynės su „Rytu“. Nuotaikos žymiai geresnės.

– Kur dėjote žingsnius į priekį per šį pralaimėjimų periodą?

– Norėtųsi pasakyti gynyboje, bet šiandien negaliu to sakyti. Manau, kad pradėjome žaisti greičiau, mūsų lyderiai įgauna formą, geriau jaučiasi. Vėl šiek tiek persirikiavome. Su žaidėjų sugrįžimu turėjo persiskirstyti vaidmenis iš naujo. Manau, kad pagreitėjo žaidimas. Mes nebesame ta komanda, kuri žaidžia tik pozicinį krepšinį, atsirado didesnis kamuolio judėjimas. Stengiamės ir dirbame kiekvienoje treniruotėje, gynyboje taip pat skiriame daug dėmesio. Šiandien tiesiog nepadarėme to, ką ruošėmės.

– Treneri, ar to sunkaus jums laikotarpio metu buvo abejonių savimi, kaip vyr. treneriu, kad galbūt kažką darote ne taip?

– Natūralu, kad buvo. Klausi savęs, klausi asistentų, ką darai ne taip. Ar sudėtis, ar deriniai, ar kažko ne iki galo išreikalauju. Nelengva surasti ir žodžius. Jeigu turi kažkiek laiko, per tą naktį turi persiprogramuoti savo smegenis, persižiūri rungtynes ir matai, kad čia, čia, čia. Vienus dalykus supranti ir lengviau paaiškini, kitų neina paaiškinti ir... Svarbiausia, kad vyrai iki pat šios dienos reagavo, jie suprato, nes jei būčiau matęs, kad mes nustojame kovoti ir stengtis, reikštų, kad niekuo nebegaliu padėti. Kol yra tas jausmas, surandi naujų jėgų, idėjų ir ką daryti.

– Likus 4 rungtynėms 2 pergalėmis atsiliekate nuo šeštoje vietoje esančio Slobožanskės „Prometey“ klubo. Kaip vertinate šansus praslysti į atkrintamąsias?

– Šansai nėra didžiausi, bet kol jų yra – kovosime. Turbūt tikėjomės, kad turėsime geresnius šansus. Kažkur buvo rungtynių, kur patys paleidome, bet dabar yra realybė. Gali vertinti, kaip tu nori. Turime bandyti išnaudoti visus įmanomus dalykus.

– Šiandien pasirodė informacija, kad Adas Juškevičius yra atskiriamas nuo komandos ir jam bus ieškomas naujas klubas. Jūs vis tiek esate vyr. treneris ir šis sprendimas priimtas ne be jūsų žinios. Ar galite pakomentuoti visą susiklosčiusią situaciją?

– Taip, mano žodis yra svarus visuose dalykuose, bet nei aš pasirašinėju, nei aš atleidinėju žaidėjus. Tai nėra mano pareigos. Susiklostė tokia situacija, kad Adas nebuvo patenkintas savo vaidmeniu ir susidariusia sudėtimi. Kiekvienos skyrybos gyvenime nėra malonios, bet aš manau, kad geriausia išeitis, kad žaidėjas nebūtų nepatenkintas, kas persiduoda komandai, yra surasti sprendimus, kas buvo padaryta.

– Buvo griežtesnis pokalbis tarp jūsų su Adu?

– Ne.

– Kodėl nepavyko Adui rasti didesnio vaidmens, daugiau minučių?

– Nežinau. Daug sudėtinių dalykų. Vienas dalykas, kad atsirado tas pats Rasheedas. Nebuvo taip, kad aš jo visai nemačiau rotacijoje. Jo minutės buvo sumažėjusios, lyginant su tiek, kiek jis norėjo. Aš įsivaizdavau truputį kitokio plano žaidėją toje pozicijoje. Man atrodė, kad kiti žaidėjai komandoje gali duoti daugiau ir rungtynėse.

– Pats Adas viename interviu minėjo, kad nebuvo ryšio tarp jo ir vyr. trenerio. Kaip manote, ar yra profesionalu komentuoti dviejų žmonių santykius?

– Net nežinau, ką jums pasakyti. Aš esu iš tų, kuris gal susilaikau nuo tokių komentarų. Gal jis tiesiog nori pakomentuoti. Per mano karjerą yra visaip buvę – ir nuo geriausio, ir nuo baisiausio, ir koks aš buvau vienoks, kai buvau asistentas, ir kaip pasikeičiau, ir tapau despotas, kai tapau vyriausiu treneriu. Aš toks, kuris patylėsiu.

– Ar Ado vietoje ieškote naujo gynėjo?

– Nežinau, šiuo metu klausimą turbūt reikėtų adresuoti Donatui (Zavackui). Klubo akys visada yra atviros. Negaliu pasakyti, nes nežinau finansinės situacijos. Iš tikrųjų nežinau, kiek biudžetas dar gali leisti ar jau nebegali. Klubo akys yra atviros žiūrėti, kaip dar galima pasistiprinti (žvelgiant) į rinką, į kandidatų sąrašą. Nėra taip paprasta: gal nėra tinkamų žaidėjų, gal kiti, kurie tiktų, yra per brangūs arba tiesiog nenori atvažiuoti. Matysime. Žinau viena – yra vyrai, kurie buvo šiandien, jie dirba sunkiai, esu patenkintas jų pastangomis. Ne viskas gaunasi, vėliau žiūrėsime, kaip bus.

– Paklausiu kitaip: jums, kaip treneriui, reikėtų dar vieno papildomo gynėjo?

– Aš norėčiau turėti.

– Ar Džordže Gagičius yra kitas kandidatas?

– Šiandien turėjome ne vieną pokalbį su Džordže. Šiandien tai tiesiog nebuvo Džordžes komanda, nebuvo jo oponentas, todėl jis ir nežaidė.

– „Cedevita Olimpija“ neseniai pakeitė trenerį, savaitgalį nugalėjo „Crvena Zvezda“. Minėjote, kad daug dirbote ties gynyba. Kiek tokioje sezono stadijoje, kurioje yra „Wolves“, komanda kreipia dėmesį į oponentų skautingą ir kiek labiau kreipia dėmesį į savo pačių problemų taisymą?

– Tu turi ruoštis. Turite suprasti, kad treniruojant gynybą negali ištreniruoti kokio nors įgūdžio – tam reikia pakartojimų ir laiko, o mes jo neturime. Mes turime vieną rimtą treniruotę. Mes neapleidžiame skautingo, žiūrime, ką žaidžiame ir atkreipiame dėmesį į akcentus, ką mes turime daryti, bet paskutines dienas labiau skyrėme sau. Rasheedas su „Žalgiriu“ žaidė viena koja, Jeffui buvo tik kelios rungtynės (po grįžimo po traumos), mums reikėjo į rungtynes sugrįžti, kad patobulėtume patys kaip komanda. Labai sunku, bet daugiau orientuojamės į save. Sunku, nes neturime treniruočių laiko. Lieka viena treniruotė, kitą dieną rungtynės – negali visko palikti treniruotėms aikštelėje. Reikia išlaikyti pusiausvyrą – ir kažkiek padirbėti, ir palikti energijos, kad vyrai būtų pasiruošę kitai dienai, turėtų pilną baką, jei galima taip išsireikšti.

– Šeštadienį laukia dvikova su „Rytu“. Kaip jūsų akimis atrodo šis varžovas ir kas bus svarbiausia žaidžiant prieš juos?

– Jie pasistiprino – atvyko Marcusas Fosteris, kuris sugrįžta tarsi po traumos, bet jis ten buvęs, pažįsta žaidėjus, pažįsta trenerį ir sistemą. Jam taip pat reikia įsižaisti, bet jam bus jau trečios rungtynės su komanda. Nebus lengva. Tikrai nebus lengva ir nebus paprasta. Pirmose rungtynėse mums pasisekė, nes labai gerai metėme iš trijų taškų zonos, ypatingai Arnas Beručka. Manau, kad daug kur tvarkėmės ir gynyboje, bet tai visiškai reikia pamiršti. Tai bus naujos rungtynės, viskas vėl iš naujo – kiekviena ataka, kamuolys, klaida – bus viskas labai svarbu.

– Sugrįžo Rasheedas Sulaimonas. Jis pats sakė, kad dar nėra visiškai pasveikęs. Sugrįžus Rasheedui sugrįžo ir pergalės. Ar nėra komanda per daug nuo jo priklausoma?

– Net nežinau, ką atsakyti. Ar nėra per daug priklausoma... Filosofija labai paprasta – džiaugiuosi, kad jį turiu. Kitose rungtynėse gal atakas užbaigs Jeffery Tayloras ar Tre'Shawnas Thurmanas. Šiuo metu jis buvo karštas, jis ėmėsi iniciatyvos, jis užbaiginėjo atakas. Labai džiaugiuosi, kad mes turime žmogų, kuris gali imtis iniciatyvos. Visur treneriai nori, kad jų geriausias žaidėjas užbaiginėtų atakas kritiniais momentais. „Žalgiris“ turi Keenaną Evansą, „Efes“ turi Shane'ą Larkiną, mes turime Sulaimoną. Ačiū, kad jis grįžo, džiaugiamės. Kiekvieno žaidėjo rolė yra labai svarbi. Ji – ne tokia pati kaip kitų, bet kiekvieno labai svarbi. Kiekvieno žaidėjo išėjimas į aikštelę labai svarbus. Jei kalbate apie paskutinius metimus, aš išvardinau – norisi, kad imtųsi atsakomybės. Šiandien Vaidas Kariniauskas prieš tai padarė keletą svarbių prasiveržimų ir užbaigimų.

– Kiek sklandžiai, jūsų akimis, kamuolį tarpusavyje dalinasi Jeffery Tayloras ir Rasheedas Sulaimonas, kai kartu būna aikštelėje?

– Būna visko, bet kamuolio judėjimas, manau, neblogas. Jeffas yra vienas iš tų, kai ir žaidėme su Kėdainiais, kuris nusimesdavo kamuolį laiku. Iš jų reikalavimas yra vienas – kad pirmiausia bandytų atakas užbaigti patys. Jeigu gynyba yra dvigubinama arba ateina pagalba, aišku, jie turi surasti laisvus žmones. Niekas neturi mesti sunkių metimų per du žmones, šito mūsų planuose nėra. Gal jūs pastebėjote, gal tai yra momentai, bet ne tendencija.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą