A.Trinchieri: apie pagarbą K.Maksvyčiui, kalnus motyvacijos ir tai, ko trūko „Žalgiriui“ (197) VIDEO interviu

Kauno „Žalgiris“ įgyvendino pokyčius trenerio poste – Kazio Maksvyčio pareigas perimantis Andrea Trinchieri jau yra Lietuvoje.

Italas atvykęs į Kauną spėjo pravesti pirmąją treniruotę bei jau ruošiasi artimiausiam iššūkiui, kuriuo taps Eurolygos mačas prieš Berlyno ALBA.

Prieš rungtynes buvo surengta speciali spaudos konferencija, kurioje naujasis treneris apžvelgė opiausius klausimus

„Visų pirma, su Naujais metais. Visų antra, noriu skirti keletą nuoširdžių žodžių treneriui Kaziui. Tikiu, kad jis šiai komandai atidavė daug, suteikė komandai vertybes ir nuo pirmųjų treniruočių jaučiu, kad jis puikiai pasirodys su nacionaline rinktine. Linkiu jam viso ko geriausio. Žinau, kad trenerio darbas yra labai sudėtingas ir teko nuryti karčią piliulę. Toks yra gyvenimas, taip nutinka beveik visiems.

Aš čia esu tik su vienu tikslu – padėti komandai žaisti geriau. Turiu daug motyvacijos, nes treniruoju komandą šalyje, kurioje krepšinis yra religija. Vieną dieną vaikams galėsiu pasakyti, kad esu treniravęs „Partizan“ ir „Žalgirį“. Gerbėjų užnugaris šiose komandose yra milžiniška motyvacija. Žinoma, negalime nusipirkti laiko turėjome treniruotę, o rytoj ir ketvirtadienį jau laukia rungtynės. Žingsnis po žingsnis. Stengsimės būti geresniais. Žaidėjams pasakiau tik vieną dalyką – niekas nėra virš komandos poreikių. Niekas, nei žaidėjai, nei treneriai. Mūsų vienintelis tikslas yra atiduoti viską. Tai yra labai unikalus klubas. Tai, ką gerbėjai čia nuveikia, jaučiau tik Belgrade ir žinau, kaip tai gali pastūmėti komandą“, – teigė strategas.

– Kaip jaučiatės sugrįžęs į Eurolygą?

– Negalvoju apie tai. Per šį mėnesį nuveikiau daug, komentavau rungtynes ir tai nebuvo suplanuota, bet kai komanda kaip „Žalgiris“ paskambina, motyvacijos netrūksta. Tikrai galime daug nuveikti.

– Kaip ilgai svarstėte pasiūlymą?

– Laiko prasme – kelias valandas. Maždaug tiek.

– Kaip artimai pastaruoju metu sekėte „Žalgirio“ pasirodymus?

– Kaip manote? Komentavau rungtynes, stebėjau apie 80 procentų „Žalgirio“ rungtynių, nes stebiu visą Eurolygą. Keletą praleidau, nes žiūrėjau kažką kito ar komentavau rungtynes, bet mačiau pakankamai.

– „Žalgiris“ daug rungtynių pralaimėjo ketvirtuosiuose kėliniuose. Kaip manote, kur buvo didžiausia problema?

– Nėra labai elegantiška kalbėti apie tai iš išorės. Jei aš esu čia, reiškia, kad rezultatų prasme buvo blogai. Mano darbas dabar yra prisitaikyti prie situacijos ir kuo greičiau išsiaiškinti, ko komandai reikia, kad patobulėtų. Šie žaidėjai konkurencingi buvo beveik visose rungtynėse, bet kažko trūko. Ar galime sakyti, kad trūko vienintelio didelio dalyko? Ne, bet daug kur buvo mažų trūkumų. Yra puikus filmas su Alu Pacino – „Any Given Sunday“. Kiekviename colyje ar centimetre galima pridėti. Kai atliksi šiuos mažus žingsnelius, tai atsispindės rezultatuose.

– Kokį rezultatą Eurolygoje po sezono laikytumėte sėkmingu?

– Skaudus klausimas, ar ne? Dar liko 17 rungtynių, o mes esame pralaimėję šešis kartus paeiliui. Dešimtoji vieta nėra Marse ar Saturne, mums reikia dirbti. Mano darbas yra paremti žaidėjus, tai ir ruošiuosi daryti. Būtų labai nesąžininga iš mano pusės sakyti, kad turime padaryti vieną ar kitą dalyką. Mūsų laukia 17 rungtynių ir kiekvienose iš jų matau galimybę. Elgsimės kaip povandeninis laivas, panersime ir žiūrėsime, kur atsidursime kovo mėnesį. Tikiuosi, kad kažkur pataikysime. Norime kiekvienas rungtynes žaisti kaip paskutines.

– Minėjote, kad laiko trūksta. Būtumėte norėjęs čia atsidurti dviem savaitėmis anksčiau?

– Ne. Situacija yra tokia, turiu tvarkytis su realybe.

– Visi girdėjome kalbas apie jūsų derybas su „Žalgiriu“ ir galimai turėtus lėktuvo bilietus prieš dvi savaites. Kaip jūs matėte tą situaciją?

– Kaip lietuviškai pasakyti „bullshit“? Išmoksiu naują žodį. Nepažadu, kad išmoksiu lietuviškai, bet keletą žodžių sužinosiu. Žinau, kad ši kalba yra labai sudėtinga. Tos kalbos – nesąmonė, išsigalvojimas. „Fake news“.

– Šioje „Žalgirio“ sudėtyje matote poreikį pokyčiams?

– Po vienos treniruotės? Būčiau labai blogas treneris. Neužtenka stebėti rungtynes, turi pamatyti žaidėjus aikštelėje gyvai ir pajausti tai, ką jaučia jie. Ši komanda yra gera, man tik reikia rasti nukreipti jų energija tinkama linkme.

– Austino Hollinso pasilikimas dviems savaitėms yra jūsų sprendimas?

– Koks skirtumas, ar tai mano, ar Pauliaus ar dar kažkieno sprendimas? Būsiu labai tiesmukas, buvo aiškus terminas, Austinas yra puikus žaidėjas, o manęs čia nebuvo. Kaip galėčiau nuspręsti dėl kažko, ko nežinau? Paklausiau klubo ir esu laimingas, kad rastas toks kompromisas su Hollinsas. Džiaugiuosi šiuo šansu ir būčiau nusiminęs, jei jo nebūtų. Tai tiesiog logiška, nieko ypatingo. Bandau būti logiškas ir efektyvus. Dabar svarbus tik „Žalgiris“ ir Austinas tai supranta.

– Papildysite savo asistentų gretas?

– Atsakymas yra „nežinau“. Atvykau čia ir noriu pamatyti, koks bus tarpusavio santykis. Vienintelis dalykas, kurį dabar galiu pasakyti, kad svarstytume nebent ką nors pridėti, nes darbo yra daug. Yra žaidėjų, kurie dirba su jaunimu ir turi darbuotis papildomai. Visi dabartiniai asistentai lieka.

– Kuris iš dabartinių žalgiriečių geriausiai kalba itališkai?

– Tutis yra gana talentingas, nes atvyko iš Ispanijos, o pranašumą turi, nes dėl savo brolio gerai išmano vynus.

– Kaune lankėtės daugybę kartų, yra išskirtinių aspektų, kuriuos čia mėgstate ar nemėgstate?

– „Žalgirio“ arena. Mane truputį neramina tai, kad mėgstu gaminti ir dar turėsiu išsiaiškinti, kur pirkti produktus. Gavau kelių restoranų pasiūlymus ir, manau, išgyvensiu.

– Dirbote Italijoje, Serbijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Lietuvoje tikitės kažko naujo, ar trenerio darbas visur panašus?

– Ne, darbas kiekvieną kartą būna vis kitoks. Aš taip netreniruoju, semiuosi energijos iš vietos, kurioje esu. Turėsiu išspardyti daug subinių, kad patektume į įkrintamąsias, bet šis klubas yra ypatingas. Kad ir ką daryčiau, man reikia motyvacijos, o čia jos yra daug.

– Prieš keletą metų turėjote incidentą su P.Jankūnu, kaip atsimenate tą momentą ir kokį įspūdį apie jį susidarėte kaip komandos vadovą?

– Nepavadinčiau to incidentu, bet tai buvo neįtikėtina, nes jis žudė visus mano aukštaūgius, buvo toks fiziškas, toks kietas. Žinote, turiu jam daug pagarbos, jis iš esmės laimėdavo rungtynes savo fiziškumu, patartimi ir asmenybe. Myliu tokius žaidėjus, kietus fiziškai ir psichologiškai. Buvo kibirkštis, bet po to juokėmės. Manau, jam patiko, kad buvau įsitraukęs, esu italas, tad aistringas, bet incidentu to nepavadinčiau. Jis žino, kad vaidmuo šiame klube yra ypatingas ir bando su tuo tvarkytis. Turime daug atsakomybės, nors mūsų vaidmenys ir skirtingi, bet situacija – panaši.

– Šiemet Eurolygoje itin dažnai keičiami treneriai, kaip tai vertinate?

– Nesakyčiau, kad tai yra tik verslas, bet pasigailėjimo nori. Labai gerbiu Kazį kaip trenerį, žaidėme tarpusavyje, o kautis prieš „Žalgirį“ praėjusį sezoną buvo labai sunku. Yra komandų, kurios laimi rungtynes, bet yra ir tokių, kurios niekada nepralaimi. Eurolyga yra žiauriausias turnyras tarp visų komandinių sportų, nes pasigailėjimo nėra. Tai yra verslo dalis. Yra daug džiaugsmo treniruoti didžius klubus ir tai yra mano darbas, mėgaujuosi tuo. Nenoriu nieko teisti, bet pažiūrėkite į trenerį Ivanovičių – skynė pergalės, bet po sunkesnio buvo atleistas.

– Kalbėjote su P.Jankūnu, kiek atsakomybės turėsite formuojant komandą?

– Nesuprantu klausimo. Supratau, ką pasakėte, bet ką jūs turite omenyje? Kad kalbu neatsakingai? Ar matote aplink naujų žaidėjų? Pasikalbėsime ir galbūt naujokų mums prireiks. Tai yra normalus procesas. Matote, kokia situacija yra su Hollinsu, tik šiandien 12 valandą pakilau iš Italijos, o jo kontraktas baigėsi vakar. Paulius paklausė, ką darome ir aš pasiūliau pratęsti bandomąjį laikotarpį.

– Omenyje turima Martino Schillerio situacija, kai buvo manoma, kad jis vienintelis yra atsakingas už žaidėjų pasirašymus. Todėl klausiame, kas dabar pasirašys žaidėjus?

– Almantas („Žalgirio“ atstovas spaudai). Visų klaidų ieškokite čia.

– Lietuva ir Italija susitiks olimpiniame atrankos turnyre. Ką šioje poroje matote favoritu?

– Žinojau, kad to paklausite. Abi komandos mano, kad grupė Puerto Rike yra geriausia. „Ant popieriaus“ taip ir yra. Atrodo, kad šansų turi tik Lietuva, Italija ir Puerto Rikas, bet aš atsimenu olimpinę atranką Turine, kur su mumis buvo atsisveikinta. Tai yra sudėtingas turnyras. Kas, jei Meksika laimės rungtynes prieš vieną iš didžiųjų komandų?

– Kaip žinome, įvesti greitus pokyčius žaidime nėra lengva, bet kas „Žalgiryje“ jums patiko stebint rungtynes iš šono?

– Sakiau žaidėjams, kad juos galiu pagirti už tai, kad buvo konkurencingi visose rungtynėse. Pamatą paliksime čia, norime ir toliau kautis, niekada nepasiduoti. Tada žiūrėsime, kur reikės būti agresyvesniais, kaip tvarkytis su „pikenrolais“ ir panašiai. Savo darbą visada dalinu į tris dalis – filosofija, strategija ir taktikos. Niekada nepradedu nuo taktinio aspekto. Tai yra paskutinis dalykas. Svarbiausia, kaip darai dalykus, o ne ką darai. Ši komanda turi gerus žaidėjus ir geras vertybes, o aš turiu išspausti iš jų viską, kas įmanoma.

– Pasirengimą palengvina tai, kad debiutuosite prieš Berlyno ALBA, kuri buvo pagrindinis jūsų varžovas Vokietijoje?

– Lengviau, jei laimi, jei pralaimi – ne. Gerai juos pažįstu. Gal sutaupysime kiek laiko skautinge ir tai taps vieninteliu pranašumu.