A.Petrovičius: prieš B.Marjanovičių turi gintis visi penki žaidėjai (30)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai trečiadienį stos į svarbiausią iki šiol mūšį 2013–2014 metų sezone. Aleksandro Petrovičiaus auklėtiniai savų žiūrovų akivaizdoje mėgins panaikinti 6 taškų deficitą Europos taurės aštuntfinalyje – 7 arba daugiau taškų įveikti Belgrado „Crvena Zvezda“ komandą.

Prieš artėjantį susitikimą „Lietuvos ryto“ strategas A.Petrovičius dar kartą išreiškė susirūpinimą Bobano Marjanovičiaus problema. Specialistas neslepia, jog varžovų milžino sustabdymas – pagrindė užduotis lemiamose rungtynėse.

„Tai yra 80 minučių rungtynės. Sužaidėme tikrai puikų susitikimą Belgrade. Išsprendėme daug problemų, nors kai kurios neišspręstos lėmė, kad pralaimėjome 6 taškais. Ką darėme blogai? Prastai kovojome dėl kamuolių gynyboje, o tai mums brangiai kainavo lemiamu rungtynių momentu – varžovai atkovojo keletą svarbių kamuolių puolime ir pavertė juos taškais.

Ką darėme gerai? Puolime ypač gerai išpildėme derinius, išnaudojome progas bėgti į greitą puolimą. Mes žinome, kaip su jais žaisti, tačiau vistiek turime išspręsti pagrindinę problemą: kaip apsiginti nuo jų aukštaūgių? O jei tiksliau, Bobano Marjanovičiaus. Gintis prieš šį žmogų turi ne tik aukštaūgiai, tačiau ir perimetro žaidėjai. Jie turi padėti Juanui Palaciosui, kuris negali prieš Bobaną apsiginti „vienas prieš vieną“, nes pastarasis sveria 30 kilogramų daugiau ir yra 20 centimetrų aukštesnis“, – pasakojo A.Petrovičius.

– Kodėl tokios komandos kaip „Mega Vizura“ ar „Krka“ sustabdo B.Marjanovičių, o „Lietuvos rytas“ – ne?

– Ar jūs žiūrėjote rungtynes? Ne? Aš žiūrėjau. Marjanovičius aikštelėje praleido 15 minučių ir „Crvena Zvezda“ labiau rėmėsi Raško Katičiumi, kuris pelnė apie 20 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. Ši komanda turi du pajėgius aukštaūgius ir vienose rungtynėse labiau remiasi vienu, kitose – kitu. Taip pat „Mega Vizura“ komanda turi vieną 213 cm ūgio žaidėją – Ratko Varda.

Aš neketinu sodinti puikiai pastaraisias mėnesiais rungtyniaujančio Juano Palacioso ant suolo, nes jis fizinėmis savybėmis nusileidžia savo varžovui. Ne, aš neketinu žlugdyti dėl to „Lietuvos ryto“ komandos. Mūsų varžovai su Katičiumi ir Marjanovičiumi taip pat turi spręsti dilemą, kaip sustabdyti „du prieš du“ žaidimą su Juanu Palaciosu. Mes neturime tokios aukštos priekinės linijos kaip kitos komandos ir taip yra mūsų problema.

– Ar jūsų mintis, kad pirmųjų rungtynių rezultatas yra fantastiškai geras, teisinga?

– Taip. Mes laimėjome mikrodvikovas perimetre, bet pralaimėjome kovą baudos aikštelėje. Jų keturi aukštaūgiai surinko 51 tašką, mūsų ketveriukė – 29. Tai yra didelis skirtumas. Tai yra problema, kurią turime išspręsti.

– Kokia Gedimino Oreliko svarba? Ar jis yra toks pat svarbus kaip gynėjas?

– Taip. Jis yra trečiasis numeris, tačiau gali sėkmingai padėti gintis prieš aukštaūgius. Kaip tikriausiai pastebėjote, pirmajame kėlinyje Gediminas žaidė daugiausiai iš visų starto penketo žaidėjų, tačiau antrajame jis nežaidė daug. Tuo metu turėjau remtis Gecevičiaus ir Seibučio tandemu, nes Renaldas atliko puikų darbą. Jis kokius 10–11 kartu prasiveržė į varžovų baudos aikštelę ir sugebėjo kokius 8 kartus sėkmingai užbaigti ataką. Tokie jo reidai suteikė daug erdvės metimams Omarui ir Martynui.