A.Milaknis: apie maloniai nustebinusią Kazanę, „Unics“ ir „Žalgirio“ skirtumus bei geriausią Europos snaiperį (6) interviu

Pirmąjį sezoną legionieriaus duonos ragaujantis Artūras Milaknis kol kas pateisina Kazanės „Unics“ klubo vadovų į jį dėtas viltis. 44,4 proc. tritaškių pataikymas Vieningoje lygoje ir identiškas taiklumas Europos taurėje – taip šį sezoną rungtyniauja lietuvis.

A.Milaknis interviu Vieningosios lygos oficialiai svetainei papasakojo apie savo gyvenimą Kazanėje, „Unics“ vyriausiąjį trenerį Jevgenijų Pašutiną, savo metimo techniką ir atskleidė, kodėl praleido pastarąsias kelias rungtynes.

– Visą karjerą praleidote Lietuvoje. Kaip vyksta jūsų adaptacijai naujoje komandoje ir kitoje šalyje?

– Gana greitai įprantu. Po Europos čempionato atvykau į Kazanę ir ten mane sutiko labai nuoširdžiai. „Unics“ kolektyvas – puikus.

– Galbūt galėtumėte palyginti „Žalgirį“ ir „Unics“?

– Man sunku palyginti, kadangi Kaunas yra mano gimtasis miestas. Ten gyvena mano šeima ir beveik visi draugai. Didžiąją gyvenimo dalį praleidau ten. Didžiausias skirtumas tas, kad „Žalgiris“ žaidžia Eurolygoje, o „Unics“ – Europos taurėje. Vis dėlto Vieningoji lyga yra stipresnė už LKL, todėl išeina, jog„Unics“ turi daugiau įtemptų mačų.

– Kaip greitai perpratote J.Pašutino reikalavimus?

– Jis yra labai nuoširdus treneris, visada bendraujantis su žaidėjais, besidomintis jų gyvenimu. Jam rūpi mūsų problemos, dėl ko mes išgyvename. Pašutinas visada jaučia situaciją: esant situacijai, gali būti griežtas, o kai reikia – būna labai demokratiškas. Jaučiu, kad jis yra geras žmogus.

– Patinka jums Kazanė?

– Prisipažinsiu, kada mane maloniai nustebino šis miestas. Anksčiau čia tik būdavau labai trumpai, kai žaisdavau prieš „Unics“. Visada galvojau, kad tai yra įprasta Rusijos provincija, bet dabar Kazanė man pasirodė visai iš kitos pusės. Jaučiuosi čia patogiai, o Kazanėje yra viskas, ko reikia gyvenimui: restoranai, parduotuvės. Miestas labai šiuolaikiškas ir patogus.

– Su kuriuo „Unics“ žaidėju bendraujate daugiausiai?

– Mes nesame pasiskirstę į kažkokias grupes. Esame vienas bendras kolektyvas. Mums lengva būti vieniems su kitais ir esame viena šeima. Visi žaidėjai draugiški ir bendraujantys.

– Visi žinome, koks Keithas Langfordas yra geras žaidėjas. O koks jis kaip asmenybė?

– Jis visada pasiruošęs padėti. Visada jo šeima gyvena Kazanėje, todėl čia jaučiasi patogiai. Tai turi įtakos ir jo geram žaidimui.

– Jūs esate tikras snaiperis. Kaip manote, kuris šios pozicijos žaidėjas yra geriausias?

– Jeigu kalbėti apie praėjusį sezoną, tai yra Jaycee Carrollas iš Madrido „Real“. Jis yra nuostabus snaiperis, turintis mirtiną lemiamą metimą.

– Tritaškiai yra jūsų pagrindinis ginklas. Papasakosite, kaip tapti tokiu taikliu?

– Manau, kad tai yra įgimta. Kai tik paėmiau kamuolį į rankas, iš karto tapo aišku, jog man tinka tai daryti. Dar vaikystėje į krepšį mėčiau taikliausiai iš visų.Ėmiau koncentruotis į tritaškius, atlikdavau daug metimų iš toli. Dabar mėtau tritaškius valandą prieš treniruotę ir valandą po jos bei visada prieš rungtynes.

– Kodėl praleidote pastarąsias kelias rungtynes?

– Buvau patyręs nedidelę traumą, bet jau sekmadienį pasirodysiu aikštelėje.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys