A.Macijauskas pasidalino savo sėkmės formule, kaip tapo elitiniu snaiperiu (7)

Klaipėdos kraštas garsėja unikaliais snaiperiais, kurie išgarsino uostamiestį kaip puikiai pataikančių krepšininkų gimtinę. Klaipėdiečiai daugybę metų dominavo Visų žvaigždžių savaitgalyje vykstančiame tritaškių konkurse, o pajūryje įsikūręs miestas įgavo snaiperių krašto pavadinimą.

Pajūryje metimo pagrindus išmoko, ištobulino, o vėliau žinomais snaiperiais tapo tokie krepšininkai kaip Svajūnas Airošius, Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas ar Marius Runkauskas. Visi jie pasižymėjo unikalia savybe puikiai atakuoti krepšį iš toli.

„Klaipėdoje taip yra nuo senų laikų, ji visada garsėjo savo snaiperiais, – sakė Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Alfredas Kaniava. – Galbūt kaip ir kitos krepšinio akademijos turime savo žaidėjų paruošimo sistemą. Žaidimo stilių statome laisvesnį, neįspraudžiame krepšininkų į rėmus ir derinius. Tobuliname ir akcentuojame žaidimą vienas prieš vieną, o jeigu krepšininkai jį gerai atlieka, tuomet gynyboje reikia akcentuoti daugiau pagalbų. Natūralu, kad tuomet atsiranda galimybių kažkam atakuoti krepšį. Mūsų krepšinio akademijoje pabrėžiama, kad nesvarbu, ar žaidėjas 180 cm arba 210 cm ūgio – jie vienodai turi atakuoti krepšį.“

Krepšinio treneriai išskiria terminologiją. Yra „metikas“ ir yra „snaiperis“. Pasak specialistų, metikas vieną dieną gali pataikyti 7 ar 5 tolimus metimus iš 10, o kitą – vos vieną. Snaiperis demonstruoja stabilų pataikymą. Jis ir blogiausią dieną pataikys 4 metimus iš 10. Būtent stabilumas yra skiriamasis bruožas tarp šių terminų.

„Mus vadina „snaiperių mokykla“, vadinasi, mes labiau akcentuojame metimus iš toli, – pasakojo žinomas Klaipėdos miesto treneris Grigorijus Pancerovas, 1994–2001 metais treniravęs „Neptūną“. – Tikrai daug laiko ir dėmesio treniruočių metu tam skiriame. Kiekvieną treniruotę atrandame minusus ir taisome. Tai smulkios detalės, bet iš jų ir susideda teisingas metimas. Dirbame iki tol, kol vaikas pats pajunta automatinį teisingą metimo judesį.“

„Snaiperių mokykla“ – tai Klaipėdos vaikų ir jaunių krepšinio mokykla, įkurta 1972-aisiais. 1997-aisiais šiai akademijai suteiktas legendinio miesto trenerio Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos vardas.

Šią mokyklą yra praėję visi garsiausi miesto krepšininkai: nuo M. Paulausko, A. Macijausko, S. Štombergo, E. Žukausko iki dabar žaidžiančių A. Gudaičio, D. Gailiaus, E. Bendžiaus ar T. Sedekerskio.

Žinoma, ne visi šią akademiją baigę atletai tapo puikiais snaiperiais. Treneriai nuo pirmųjų dienų mato į ką jaunieji krepšininkai yra linkę. Vieni mėgsta atakuoti krepšį, kiti varytis kamuolį, treti stumdosi po krepšiu ir kovoja dėl kamuolių. Taigi, matydami vaikus su aiškiu potraukiu atakuoti krepšį, treneriai atkreipia dėmesį ir atitinkamai su jais dirba bei stengiasi išlavinti šią jų įgimtą savybę.

Vienas tokių buvo A. Macijauskas. Prieš dešimtmetį karjerą dėl traumų baigęs krepšininkas laikomas žinomiausiu bei geriausiu snaiperiu Lietuvos krepšinio istorijoje. Klaipėdietis keturis kartus dalyvavo LKL tritaškių konkurse, triskart iš jų jis kėlė trofėjų į viršų.

„Lietuvos ryto“ atakuojantis gynėjas tapo pirmuoju krepšininku, kuris konkursą laimėjo bent tris kartus. Vėliau šį pasiekimą pakartojo dar kitas klaipėdietis – Marius Runkauskas.

A. Macijauskas įsitikinęs, norint būti aukšto lygio snaiperiu, reikia būti maniaku.

„Raktas į sėkmę yra fanatizmas, – LKL.lt tinklalapiui tvirtai sakė A. Macijauskas. – Galiausiai viską lemia darbas. Aš mėčiau labai daug. Net sunku pasakyti, kokį kiekį metimų išmesdavau. Nuo ryto iki vakaro galvodavau apie savo metimo techniką, kamuolio skriejimo trajektoriją, analizuodavau kūno padėtį bei kaip išmesti metimą. Suprasdavau, kad laisvas, gražiai sudėjęs kojytes ir gražiai įkvėpęs bei pasiruošęs metimui, gali pataikyti ir senelis. Turbūt visi miesto pirmenybėse pataiko laisvi. Tačiau kai prasideda rungtynės, prasideda padėtys be balanso, atsiranda nuovargis su sudėtingu kvėpimu dėl didelių apkrovų, su pulsu 170, su didele įtampa ir atsakomybe, su 20 tūkst. žiūrovų. Tokioje situacijoje metimas atliekamas iš po tavo ištreniruotu automatu. Treniruojantis vėliau viskas eina kaip automatu.“

„Manau, kad pagrindai geram snaiperiui padedami dar vaikystėje, kuomet formuojasi metimas. Tuomet pataikai arba ne. Vėliau įmanoma kažkiek kažką pakeisti: trajektoriją, mąstymą, atsiribojimą nuo pašalinių minčių, bet kardinaliai pataikymo procento jau nepakeisi“, – tinklalapiui „LKL.lt“ dėstė klaipėdietis Svajūnas Airošius, dukart triumfavęs snaiperių konkurse.

Visi snaiperiai pasižymi psichologiniu tvirtumu bei gebėjimu atsiriboti nuo pašalinių minčių. Prametęs kelis metimus snaiperis negali savęs išmušti iš ritmo bei leisti sau pagalvoti, kad prames ir kitą metimą. Jis visada privalo tikėti, kad pataikys.

„Pasitikėjimas ir psichologija yra labai svarbus dalykas, tačiau jis yra išdirbimas. Jeigu meti, pataikai, per treniruotes matai rezultatą, tuomet tau reikia nebijoti varžovų gynybos, nebijoti keisti trajektoriją. Snaiperiui svarbu mokėti pakeisti trajektoriją, judesį, išmetimo kampą. Viskas priklauso nuo situacijos, laisvas meti vienaip, iš po užtvaros – kitaip. Vidutinės kategorijos metikams visą tai daryti yra sudėtingiau. Būtina visada tikėti savimi“, – dėstė A. Macijauskas.

Iš kartos į kartą. Taip galima būtų įvardinti klaipėdiečių dominavimą snaiperių konkursuose. Po S. Airošiaus triumfų (1997 ir 1999 m.) estafetę perėmė A. Macijauskas (2000, 2002 ir 2003 m.). Tuomet atėjo Mariaus Kasiulevičiaus (2006 ir 2009 m.) bei Mariaus Runkausko (2008, 2013 ir 2014 m.) eilė.

„Atsitiktinumo teorija nėra tokia dėsninga, – sakė A. Macijauskas. – Kuo ilgiau gyvename, tuo labiau suprantame, kad ji nėra tokia dėsninga ir gyvenime viskas ne taip jau netyčia atsitinka. Dažniausiai vis tiek kažkas būna pagrįsta. Žiūrint pagal kartas, kažkas Klaipėdoje pradžioje norėjo būti kaip Modestas Paulauskas, vėliau – kaip Saulius Štombergas, tuomet Arvydas Macijauskas. Treneriai didžiuojasi ir pagal tai ruošia jaunus krepšininkus, o vaikai auga ir lygiuojasi į savo krepšinio dievukus. Tai einasi iš kartos į kartą.“

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra