A.Džikičius: keista bus rungtyniauti prieš trenerį, kurio žaidimą stebėjau augdamas (22)

Po dviejų pralaimėjimų praėjusią savaitę Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai pirmadienį sugrįžo į Lietuvą.

Aleksandro Džikičiaus auklėtiniai antradienį Europos taurės mače 67:81 nusileido Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ krepšininkams, o sekmadienį netikėtai VTB Vieningosios lygos susitikime Nymburke 73:80 nusileido vietos ČEZ klubui.

„Po pralaimėjimo sekmadienį svarbu laimėti antradienį, nes reikia nustoti pralaiminėti. Sausį laimėjome tik dvejas rungtynes iš šešerių. Jeigu nesėkmes prieš CSKA ir „Lokomotiv“ galima pateisinti, tai pralaimėjimas prieš ČEZ turi būti paskutinis. Stengsimės atiduoti visas jėgas, kad rungtyniautume namuose geriau. Mes turėsime palaikymą ir tai mums labai svarbu. Stengsimės laimėti“, – ryžtingai kalbėjo serbas.

Kurie „Benetton“ žaidėjai pavojingiausi? – paklausėme trenerio.

Jie turi keletą jaunų ir energingų italų. Visgi svarbiausią vaidmenį atlieka patyrę Sani Bečirovičius, Massimo Bulleri, Jobey Thomesas ir Marcusas Goree. Turime sustabdyti šiuos žaidėjus. „Benetton“ vidurio puolėjai yra labai aukšti, todėl turėsime atitverti juos toliau nuo krepšio, stengtis gerai kovoti dėl kamuolių ir kuo mažiau klysti.

Sekmadienį Jonas Valančiūnas šiek tiek susižeidė koją. Ar jis bus pasirengęs žaisti?

Pamatysite ryte. Sekmadienį matėte, kad jis nukrito, susižeidė koją, tačiau norėjo rungtyniauti toliau, o aš leidau tai daryti. Šiandien jo kojos būklė yra nebloga. Pažinodamas Joną žinau, kad jis prašys žaisti, ir aš veikiausiai jį leisiu į startinį penketuką, kad pažiūrėčiau, kaip jis jaučiasi. Su juo ir be jo mes nesame ta pati komanda, ypač kovojant dėl kamuolių. Džiaugiuosi tuo, kaip jis žaidžia pastarosiose rungtynėse. Po truputį Jonas mums tampa vis svarbesnis.

Užteks laiko pasiruošti rungtynėms?

Ne, bet toks tvarkaraštis. Mes tiesiog turėsime šį vakarą vieną treniruotę. Laiko mažai, bet mes turime dirbti ir išgyventi šį periodą. Nemėgstu pasiteisinimų.

Skirtingi varžovai skirtingose lygose lemia kitokį ekipos nusiteikimą ir žaidimą?

Kiekvienos rungtynės yra svarbios ir kiekvienas susitikimas yra nauja istorija. Kartais būna taip, kad pradedi pralaiminėti ir žaidėjai šiek tiek prarandą pasitikėjimą savo jėgomis, kas yra normalu. Manau, kad nėra geresnio būdo kaip atsitiesti nei laimėti. Treniruotėse viskas sekasi neblogai, komandoje atmosfera yra gera ir su šiuo dalyku neturime jokių problemų.

1995 metais Europos čempionato finale Lietuvą paskandinęs Aleksandras Djordjevičius treniruoja „Benetton“. Kokie jūsų santykiai su šiuo treneriu? Ir ką manote apie jį?

Aš užaugau stebėdamas Aleksandro žaidimą. Jis žaidė prieš Lietuvą 1995 metais ir tada Jugoslavija laimėjo, bet galėjo viskas baigtis ir kitaip. Man tuometinė Lietuvos rinktinė yra geriausia per visą istoriją, bet ir Jugoslavijos komanda buvo geriausia istorijoje. Djordjevičius yra legenda, kuri pakeitė Europos krepšinį kartu su Saboniu, Divacu ir kitais vyrukais. Aleksandrą pažįstu kaip trenerį. Žinau, ko jis nori, ir mes būsime tam pasirengę. Šiek tiek keista, kai užaugi stebėdamas jo žaidimą, o vėliau tenka susidurti su juo treniruojant komanda. Manęs tai iš vėžių neišmuša, nes tiesiog toks mano darbas. Bus garbė žaisti prieš Djordjevičių. Šis sezonas man yra metas, kai susiduri su skambiomis pavardėmis arba vyrukais, kurie ateityje bus garsūs. Tai – mano darbo dalis. 

Alfa.lt.