A.Beručka: apie Slovakijoje sugrįžusį pasitikėjimą, R.Kurtinaičio suteiktą šansą ir prailgusį laiką ant „Juventus“ suolelio (8) interviu

Šį sezoną legionieriaus karjerą pradėjusio Arno Beručkos trečiadienį laukia kol kas svarbiausias sezono mūšis. Su Bratislavos „Inter“ klubu lietuvis žais lemiamas Slovakijos pirmenybių ketvirtfinalio rungtynes prieš Lučenečo „Lučenec“ komandą. Šiuo metu serijoje iki dviejų pergalių rezultatas yra lygus – 1:1.

A.Beručka yra vienas iš savo komandos lyderių – jis per 35 minutes pelno 18,4 taško, atkovoja 4,5 kamuolio, atlieka 3,7 rezultatyvaus perdavimo ir renka 17,4 naudingumo balo.

Gynėjas praėjusius 2 sezonus rungtyniavo Utenos „Juventus“ klube, tačiau jame išsikovoti realaus laiko aikštėje krepšininkui taip ir nepavyko. Prieš sezoną vilnietis suprato, kad metas keltis rungtyniauti į užsienį.

„Nenorėjau niekur važiuoti iš Lietuvos, bet po žaidimo „Juventus“, kur neturėjau net šansų parodyti save, nelabai kam buvau įdomus, tad pasirinkimų daug nebuvo, o mano pagrindinis noras buvo žaisti kuo daugiau“, – portalui Krepsinis.net sprendimą prisiminė A.Beručka.

24 metų gynėjas sulaukė skambučio iš jam puikiai pažįstamo trenerio Alberto Blanco, su kuriuo susipažino jam dirbant Vilniaus „Ryto“ klube. Vyriausiojo trenerio karjerą Slovakijoje pradėjęs ispanas savo klube norėjo turėti pažįstamų veidų, tad pasikvietė A.Beručką.

„Treneris daug skambino vasarą ir siūlė atvykti. Pažįstami su juo esame dar nuo „Ryto“ laikų. Ilgai delsiau, kadangi kažkiek susidomėjimo buvo ir iš Lietuvos klubų, tačiau nusprendžiau išbandyti save užsienyje. Žaisti NKL nenorėjau – geriau jau tada užsienis, o su LKL klubais taip susitarti ir nepavyko. „Dzūkija“ buvo pateikusi pasiūlymą, bet nežinojau, ko tikėtis iš savęs, ar esu pasiruošęs po tiek laiko be žaidybinės praktikos ir ar vėl nereikės sėdėti ant suolo.

Šiuo metu man buvo svarbiausia žaisti kuo daugiau ir atgauti pasitikėjimą savo jėgomis. Lietuvos komandose nežinojau, ar galiu tikėtis kažkokio svarbesnio vaidmenis. Manau, kad sprendimas pasiteisino. Čia žaidžiu daug, atgavau savąjį ritmą“, – kalbėjo krepšininkas.

Vis tik A.Beručką į Slovakiją pasikvietęs A.Blanco dėl šeimyninių priežasčių sezono vyriausiojo trenerio poste nebaigė, o į jo vietą stojo daugiau patirties sukaupęs Olegas Melesčenka.

„Iš pradžių buvo šiek tiek neramu, bet treneris tikrai aukšto lygio. Jis yra dirbęs su Rimu Kurtinaičiu „Chimki“ klube skauto pozicijoje, taip pat yra dirbęs su Duško Ivanovičiumi, Georgiosu Bartzoku bei Sergio Scariolo, tad matęs tikrai daug aukšto lygio krepšinio.

Atėjus šiam treneriui, mano vaidmuo dar labiau pasikeitė. Dabar su argentiniečiu Lautaro Lopezu esame pagrindiniai žaidėjai. Jis atvykęs iš „Baskonia“ sistemos ir taip pat turėjo tikslą žaisti kuo daugiau minučių. Antroje sezono pusėje gavau dar daugiau pasitikėjimo, žaidimas dažnai kuriamas per mane. Naujas treneris davė teigiamą impulsą ir komandos rezultatams. Sugebėjome išlipti iš duobės, kurioje buvome sezono pradžioje.

Slovakijos lyga tikrai nėra kažkokia elitinė, bet ir čia yra neblogų komandų. Sakyčiau, lygis maždaug LKL dugno komandų bei NKL lyderių. Mūsų klubas yra su gilia istorija – tai daugkartinis šalies čempionas. Pernai jis dar žaidė FIBA Čempionų lygoje, tačiau iškrito pirmajame etape. Prieš tai yra žaidęs FIBA Europos taurės varžybose. Šiame sezone dėl pandemijos susitraukė klubo biudžetas, todėl ir komandos rezultatai smuko“, – pasakojo A.Beručka.

Prisimindamas šią vasarą priimtą sprendimą vilnietis teigė, kad nenorėjo pakartoti klaidos, kurią buvo padaręs, kai priėmė „Juventus“ pasiūlymą.

„Prieš ateidamas į „Juventus“, taip pat turėjau pasiūlymus iš „Šiaulių“ ir „Nevėžio“, bet suveikė tas Utenos komandos statusas, kadangi klubo organizacija tikrai gero lygio, o ir iš NKL atėjusiems žaidėjams čia dažnai pavyksta atsiskleisti. Tikėjausi, kad pavyks išsikovoti vietą, tačiau dabar, manau, kad tai buvo klaida. Turbūt reikėjo vykti į „Šiaulius“, kadangi peržiūroje viskas man patiko, o ir su treneriu Antanu Sireika buvome tikrai radę bendrą kalbą.

Du sezonus „Juventus“ prasėdėjau ant suolelio ir dažnai neturėjau net rimto treniruočių proceso. Tada buvo momentas, kai mane išsiuntė į Molėtų „Ežerūną“, o vėliau susigrąžino su intencija, kad esu reikalingas, tačiau vėl sėdau ant suolo. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad vasarą klubas turėjo „pliusą“ savo pusėje, bet pratęsti prasmės nebuvo.

Turėjau netgi žaisti 3x3 turnyre su „Juventus“, tačiau supratau, kad nėra tikslo rungtyniauti, jeigu kitą sezoną vis tiek išvykstu. Prisipažinsiu, kad tada sustabdytas sezonas mane pradžiugino, kadangi buvau pavargęs nuo tos situacijos Utenoje“, – teigė buvęs šios komandos žaidėjas.

Kur kas maloniau A.Beručka prisimena patirtį „Ryto“ klube ir tuo metu gautą pasitikėjimą iš vyriausiojo komandos trenerio Rimo Kurtinaičio. 2015–2016 metų sezone Vilniaus „Perle“ žaidęs jaunuolis iš pradžių sulaukė pasiūlymo prisijungti prie Prienų–Birštono „Vytauto“, o vėliau ir prie pagrindinės sostinės komandos.

„Pamenu tuomet Kurtinaitis išleido rungtynėse dėl trečios vietos ir patikėjo jau pirmajame kėlinyje prižiūrėti Danielį Ewingą – buvo kažkas nerealaus.

Jau žaidimas Prienuose ir skambutis iš Šeškaus buvo netikėtas. Pamenu, jog vakare paskambino, o jau kitą dieną žaidžiau rungtynes. Ketvirtfinalį tada pralaimėjome prieš „Lietkabelį“ ir gana greitai gavau pasiūlymą užbaigti sezoną „Ryte“.

Tuo metu klube vyko perversmai ir buvo atleisti 3 legionieriai, būtent dėl to atsirado šansas man. Komandoje trūko kuriančių žaidėjų, tad Kurtinaitis mane naudojo netgi kaip įžaidėją. Jutau šio trenerio pasitikėjimą ir prisiminimai tik patys geriausi. Nuostabios, bet labai sunkios treniruotės ir aiškūs nurodymai, ko iš manęs nori. Man tokia tvarka patinka.

Įsitvirtinti Vilniuje tvirčiau nepavyko, nes mano pozicijoje buvo labai daug žaidėjų. Komandoje buvo tos pačios pozicijos Deividas Sirvydis, kuris tikrai buvo perspektyvesnis už mane, ir normalu, kad pasirinko jį. Su „Rytu“ išsiskyrėme tikrai gražiai, o su Arvydu Gronskiu pabendraujame ir dabar. Tai yra puikus žmogus ir treneris, į kurį norisi kreiptis patarimo,“, – prisiminė A.Beručka.

Nors lietuvis tikisi, kad su Bratislavos komanda pavyks patekti į pusfinalį Slovakijos čempionate, tačiau jau po truputį dėlioja ir ateities planus.

„Be abejo, kad noro sugrįžti į Lietuvą ir žaisti LKL yra daug, tačiau nenoriu vėl sėdėti ant suolo. Norisi žaisti ir turėti bent nuo suolo kylančio žaidėjo vaidmenį. Galbūt jau po šių rungtynių būsiu laisvas ir apie tai galėsiu daugiau pagalvoti“, – planus dėliojo gynėjas.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą