90 faktų ir istorijų apie V.Garastą (9)

Vladui Garastui švenčiant garbingą 90-ies metų jubiliejų, kviečiame susipažinti su 90 faktų, istorijų ir atsiminimų apie legendinį Lietuvos krepšinio trenerį.

Gimė 1932 m. vasario 2 d., tačiau pasų registracijos centre buvo užregistruotas vasario 8 d.

Gimimo vieta – Joniškėlis.

Nuo 1979 m. gyvena Kaune.

Žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė, sūnus Virgilijus, duktė Jolanta.

Šių metų kovo 31 dieną Vladas Garastas su žmona švęs 65-ąsias santuokos metines.

Vladas Garastas turi 4 anūkus ir 4 proanūkius.

Pravardė – tėvas.

Gyvenimo frazė – „reikalauk neįmanomo – gausi maksimumą“.

Lietuvos kūno kultūros institute (dabartinis Lietuvos sporto universitetas) įgijo krepšinio trenerio specializaciją (1959).

Lietuvos sporto universiteto Garbės daktaras (2003).

Penkis kartus laimėjo SSRS čempionato sidabro medalius (1980, 1983, 1984, 1988, 1989).

Tris kartus laimėjo SSRS čempionato aukso medalius (1985, 1986, 1987).

1985 m. rungtyniavo Europos taurės finale.

1986 m. rungtyniavo Eurolygos finale.

1986 m. iškovojo Tarpžemyninę V. Džonso taurę.

Tris kartus laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sidabro medalius (1994, 1995, 1996).

Du kartus laimėjo Olimpinius bronzos medalius (1992, 1996).

Vieną kartą laimėjo Europos čempionato sidabro medalius (1995).

Vieną kartą laimėjo Europos čempionato bronzos medalius (1989).

Vieną kartą laimėjo Pasaulio čempionato sidabro apdovanojimus (1990).

11 sezonų vadovavo Kauno „Žalgirio“ komandai (1979–1990).

2 sezonus vadovavo Kauno „Atleto“ komandai (1994–1996).

2 sezonus vadovavo Alytaus „Alitos“ ekipai (1996–1998).

SSRS vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris (1989–1991).

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris (1992–1997).

Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas (1995–2003).

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas (2003–2011).

Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas (nuo 2011).

1995 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordino kavalierius (1995).

1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordino kavalierius (1996).

1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.

Kauno miesto Garbės pilietis (2002 m. sausio 24 d.).

Biržų miesto Garbės pilietis (2003 m. vasario 25 d.).

Dviejų knygų autorius: „Lietuvos krepšinis mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė“ (2001), „Krepšinio trenerio užrašai“ (2002).

Apie V. Garastą sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Garastas. Komandos Tėvas“ (2017, režisierius Stasys Petkus, scenarijaus autorė Gintarė Grikštaitė).

2017 m. balandžio 23 d. į „Žalgirio“ arenos palubes pakilo simboliniai Vlado Garasto marškinėliai.

Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis.

Aikštingiausias krepšininkas, su kuriuo yra tekę dirbti – Algirdas Linkevičius.

Įsimintiniausios pergalės: Barselonos bronza, Džonso taurės finalas, 1987 m. SSRS čempionato finalo pergalė po pratęsimo.

Antra mėgstamiausia sporto šaka – lengvoji atletika.

1000 m bėgimo distanciją 1948 m. įveikė per 2.47 min (tuometinis Lietuvos rekordas).

Estafetės 4×400 m Lietuvos čempionas.

1950 m. Lietuvos čempionas daugiakovės rungtyje:

a. 100 m bėgimas – 11.09 s

b. Šuolis į aukštį – 1.65 m

c. 3 km bėgimas – 9.36 min

d. Granatos metimas – 62.41 m

e. 100 m bėgimas kliūčių ruožu (šliaužimas, perlipimas per aukštą tvorą ir kt.)

1950 m. Lietuvos greitojo čiuožimo čempionas.

Du kartus atstovavo Biržų chorui Lietuvos Dainų šventėje (1946, 1950).

Moka 3 kalbas: lietuvių, rusų ir vokiečių.

Pirmasis darbas – IV studijų kurse fizinio lavinimo mokytojas Kauno 16-oje vid. mokykloje.

Pirmoji motorinė transporto priemonė – motociklas „Dniepr“.

Dabartinis santykis su vairavimu: „apskritai nebevairuoju, esu neatidus vairuotojas, nes dažnai mintimis būnu kitur“.

Didžiausia pagauta žuvis – 12 kg lydeka (su skrituliu).

Didžiausia su meškere pagauta žuvis – 4 kg lynas.

Didžiausia su spiningine meškere pagauta žuvis – 1,4 kg ešerys.

Medžiokle neužsiima, nes „gaila žvėries“.

Mėgstamiausias patiekalas – cepelinai.

Mėgstamiausias gėrimas – kola.

Mėgstamiausias alkoholinis gėrimas – viskis.

Mėgstamiausias rašytojas (-a) – Agata Kristi.

Paskutinė perskaityta knyga – Peter Henn „Paskutinis mūšis. Vokiečių naikintuvų aso atsiminimai“

Mėgstamiausias aktorius – Klintas Istvudas.

Mėgstamiausias kino filmas – „Kartą Amerikoje“.

Mėgstamiausias filmo personažas – Indiana Džounsas.

Žiūrimiausia TV laida – „Panorama“.

Mėgstamiausias atlikėjas – Frankas Sinatra.

Mėgstamiausias miestas užsienyje – Paryžius.

Mėgstamiausias miestas Lietuvoje – „didžiausią simpatiją jaučiu Klaipėdai“.

Mėgstamiausias metų laikas – ruduo.

Mėgstamiausia šventė – Kalėdos.

Mėgstamiausia fotografija – su keturiais anūkais, darytos kai anūkai buvo maži ir jau suaugę. „Matyti, kaip užaugę anūkai, tik aš išlieku toks pats, nepasikeitęs“.

Mėgstamiausias dalykas mokykloje – lietuvių kalba.

Nuobodžiausias klausimas, kurį užduoda žmonės – „kaip sveikata?“

Blogiausias įprotis – rūkymas (metė rūkyti 1970 m.).

Labiausiai erzinantis dalykas – vėlavimas.

Kvailiausias sprendimas: „1984 m. prieš lemiamas rungtynes (SSRS čempionato finalą) neišvežiau komandos kur nors atskirai nuo visų. Nes visi jau šventė būsimus aukso medalius, sveikino

žaidėjus anksčiau laiko. Komanda perdegė ir pralaimėjome“.

Ilgiausias periodas išvykus iš namų – 40 parų. „Su rinktine buvome išvykę į žaidynes Jungtinėse Valstijose, o iš ten vykome į Argentiną“.

Ilgiausias laikas be miego – ilgiau nei para. „Karo metu teko slėptis nuo bombardavimo“.

Ekstremaliausias nutikęs dalykas: „Plaukiau jūroje vakare, mane užliejo banga ir, išniręs, supratau, kad nebematau, kur yra krantas. Kurį laiką plūduriavau, mėginau pagal bangavimą suprasti, kurioje pusėje yra krantas. Susivokęs pamažu saugiai grįžau atgal“.

Geriausias laikas kompanijoje,su kitais žmonėmis – „nemėgstu būti vienas“.

Žmogus, geriausia pažįstantis Vladą Garastą – žmona.

Laimingas skaičius – „neturiu, netikiu burtais“.

Augintinis – Biržuose kadaise laikytas vilkas.

Hobis/kolekcionavimas – gairelės.

Politika – „esu gavęs pasiūlymų iš dviejų partijų, tačiau politikai sakau ne“.

Istorinė asmenybė, su kuria būtų įdomu susitikti – Vinstonas Čerčilis.

Situacija, kai teko pasinaudoti savo žinomumu – policijos sustabdymas dėl eismo taisyklių pažeidimo.

Įvykis, pakeitęs karjerą – „sutikau būti „Žalgirio“ vyr. treneriu. Tuo metu niekas nenorėjo eiti į „Žalgirį“, nes jis buvo viena paskutinių SSRS čempionato komandų“.

Geriausias patarimas sportininkui – treniruotis. „Jei nesitreniruoji vieną dieną, tą žinai tik tu. Kai nesitreniruoji dvi dienas, tą pastebi specialistas. Kai nesitreniruoji tris dienas, tą mato ir žiūrovai“.

Komanda, kurios pasiūlymo treniruoti teko atsisakyti – Stambulo „Fenerbahče“.

Ar šiuolaikiniams sportininkams lengviau siekti rezultatų? „Manau, kad dabar sąlygos žymiai geresnės. Kartą mes iš Biržų keleiviniu autobusu vykome į rungtynes Panevėžyje. Kelyje autobusas lenkė arkliu tempiamą vežimą, arklys pasibaidė, vairuotojas staigiai suko į priešingą pusę, tada autobusas nuriedėjo į griovį ir apvirto! Laimei niekas nežuvo, sulaukėm kito autobuso, juo tęsėme kelionę ir žaidėme rungtynes Panevėžyje. Aišku, pralaimėjome“.

Didžiausia trauma – kairės rankos mažojo piršto sužalojimas. „Sporto mokykloje Biržuose gaudžiau nuo balkono ant stačių laiptų krentančią dukrą, pagavau ją į glėbį ir, lygsvarai išlaikyti, kaire ranka pačiupau balkono kraštą. Jo būta kažkokio aštraus, nes kaip peiliu nurėžė piršto galiuką. Gydytojas turėjo iš šlaunies paimti odos gabaliuką, kuriuo užsiuvo pirštą. Pamenu, kad visą vasarą negalėjau normaliai dirbti“.

Niekam negirdėta istorija apie Vladą Garastą? „1946 metais, iškarto po karo, turėjome nemažai ginklų. Po kiek laiko prie upės dar radau kulkosvaidį „Lewis“ su šovinių disku ant viršaus. Tada su draugais sužinojom, kad reformatų bažnyčios varpininkas turi šovinių. Nuvykau pas jį, sakau: „duok“. Sutarėm su juo, kad aš padirbsiu ir pusę valandos paskambinsiu bažnyčios varpais. Taip ir gavau visą šovinių juostą, kurią su draugais vėliau iššaudėm“.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys