16 lietuvių NCAA – ryškiai išsiskiriantys Ą.Tubelis ir S.Lukošius bei menki pasirinkimai LKL klubams (9)

Kovo 14 d., 10:55
Lietuviams už Atlanto sekasi skirtingai (Scanpix nuotr.)
Lietuviams už Atlanto sekasi skirtingai (Scanpix nuotr.)
Rokas Liolaitis

Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) prasideda „Kovo beprotybė“ – aiškios 68 komandos, kurios tęsia kovą dėl trofėjaus.

Šį sezoną lygoje varžėsi gausus būrys jaunų lietuvių, tačiau jiems kovoti dėl vietos po saule. Pasibaigęs reguliarusis sezonas leidžia apžvelgti tautiečių pasirodymus už Atlanto.

Žaidėjai išrikiuoti pagal pavardes abėcėline tvarka, trumpai perbėgant jų ir atstovaujamų komandų pasisekimą, statistiką bei ateities perspektyvas. Atsižvelgta tik į aukščiausio diviziono lietuvius.

Martynas Arlauskas (Gonzagos universiteto „Bulldogs“, 21 metai, 201 cm) – 4 minutės, 0,8 taško, 0,7 atkovoto kamuolio.

Jau trečiąjį sezoną prestižiniame Gonzagos universitete praleidęs puolėjas savo minučių ir toliau neišsikovoja. Ant parketo šį sezoną jis pasirodė vos 15 kartų ir trumpose atkarpose neturėjo daug šansų parodyti savo sugebėjimų. Darbas treniruotėse su aukščiausio lygio treneriais yra pavydėtina privilegija, tačiau žaidybinės patirties stoka neramina. Dar prieš išvykimą į NCAA Kauno „Žalgiryje“ debiutuoti spėjęs atletas ateityje domins ne vieną LKL klubą, bet tokį pirkinį vis tiek reiks laikyti kate maiše.

REKLAMA

Gonzaga Gonzaga

Gonzagos ekipa gavo pirmąjį reitingą visoje lygoje ir „Kovo beprotybę“ pradės mūšiais Vakarų divizione. Prognozuojama, kad „Bulldogs“ nužygiuos toli. Šiuo atžvilgiu M.Arlauskas primena Martyno Pociaus patirtį, kai lietuvis trynė suolą garsioje komandoje. Vis dėlto garantijų, kad ir jis iššaus iki rinktinės lygio, tikrai nėra.

Kasparas Jonauskas (Sacred Heart universiteto „Pioneers“, 20 metų, 198 cm) – 10 minučių, 5 taškai, 4 atkovoti kamuoliai.

Kretingiškio skaičiai turi vieną kabliuką – jis šį sezoną sužaidė tik vieną mačą. Iš tokio pasirodymo jokių išvadų daryti negalima, tad Lietuvos jaunimo rinktinėms atstovavusiam puolėjui palieka palinkėti sėkmės ateityje. Šią vasarą jis dar galės parodyti įgūdžius dvidešimtmečių rinktinėje.

Gediminas Juozapaitis (Pietų Džordžijos universiteto „Eagles“, 23 metai, 193 cm) – 25 minutės, 7,5 taško (34 procentai tritaškių), 2,2 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo.

REKLAMA

Gynėjas karjerą pradėjo antrajame NCAA divizione ir tik 2020-aisiais prisijungė prie „Eagles“ ekipos. Jo gimimo vieta JAV šaltiniuose yra nurodomas Londonas, nors iš tiesų jis gimė Palangoje ir gimtinę paliko tik sulaukęs dešimties, tačiau krepšinio pamatus klojosi Didžiojoje Britanijoje bei Lietuvoje liko primirštas. Vis dėlto už Atlanto jis rado savo vietą ir išsiskyrė pavyzdine metimo mechaniko – per dvejus metus tritaškius metė 35, o baudų metimus net 94 procentų taiklumu.

Lietuvio atstovauta ekipa buvo tarp autsaiderių ne pačioje pajėgiausioje „Sun Belt“ konferencijoje, o jis pats po debiutinio sezono didelio žingsnio į priekį neatliko, ypač turint omenyje, kad buvo vyresnis už daugumą oponentų. Jo tikrąjį pajėgumą vertinti sudėtinga, todėl bus įdomu, kokių pasiūlymų sulauks vasarą.

Modestas Kancleris (Creightono universiteto „Bluejays“, 20 metų, 206 cm) – 3 minutės, 0,2 taško, 0,5 atkovoto kamuolio.

Universalus puolėjas pirmąjį savo sezoną už Atlanto praleido dėl traumos, o šiame sulaukė labai ribotų šansų. Ant parketo jis pasirodė 15 kartų, tačiau per visą sezoną pelnė vos tris taškus. Vis dėlto jo situacija yra panaši į M.Arlauskas – puolėjas darbuojasi pajėgiame universitete, kuris taip pat gavo kvietimą į „Kovo beprotybę“.

REKLAMA

M.Kanclerio vertinimą apsunkina ne tik riboti pasirodymai, bet ir tai, kad prieš išvykdamas Kauno „Žalgirio“ dubleriuose jis taip pat nespėjo nuversti kalnų. Puolėjas yra vertinamas dėl savo potencialo, pavydėtino atletinių ir fizinių savybių mišinio, kuris gali leisti iššauti ateityje, tačiau šiuo metu jis išlieka mįsle.

Lukas Kišūnas (Stanfordo universiteto „Cardinal“, 23 metai, 208 cm) – 9 minutės, 2,4 taško, 2,4 atkovoto kamuolio.

Aukštaūgiui tai buvo jau ketvirtasis sezonas Stanforde, tačiau įgyti solidesnio vaidmens komandoje taip ir nepavyko. Komandos dažnai dirbtinai išpučia ketvirtakursių minutes, keliant jų akcijas prieš išvykstant į profesionalų krepšinį, tačiau L.Kišūnui tai suveikė priešingai – jo minutės nuo praėjusio sezono krito dvigubai. Jis yra tradicinio tipo aukštaūgis, visiškai neatakuojantis iš toli ir gyvenantis iš žaidimo per jėgą arba įžaidėjus, todėl tarp profesionalų pritapti jam nebus lengviau nei tarp studentų.

Kaip ir Gabrielius Maldūnas, aukštaūgis studijavo akademiškai pažangiame universitete, todėl krepšinis jam nėra vieninteliu gyvenimo pasirinkimu. Net ir gerokai solidesnę statistiką turėjęs G.Maldūnas svarstė baigti karjerą bei dirbti pagal įgytą specialybę, o L.Kišūnui tai tampa dar realesniu pasirinkimu. Net ir sudominęs LKL klubus svarios rolės jis veikiausiai negautų.

REKLAMA

Olegas Kojenetsas (Nebraskos universiteto „Cornhuskers“, 19 metų, 213 cm) – nerungtyniavo.

Vienu perspektyviausių jaunųjų aukštaūgių Lietuvoje laikytas O.Kojenetsas savo karjerą vysto lėtai. Pasiruošti žaidimui NCAA jis išvyko dar po vienuoliktos klasės bei mokyklą baigė už Atlanto, tačiau tai nepadėjo – debiutiniame sezone Nebraskoje jis negavo nė minutės, nors komanda daug eksperimentavo su aukštaūgiais. Praėjusį sezoną centimetrų stokoję „Cornhuskers“ vasarą pasikvietė tris centrus, tačiau visas laikas nutekėjo taip pat kalnų nevertusiems Wilhelmui Breidenbachui ir Eduardo Andre, o lietuvis negavo nieko.

REKLAMA

O.Kojenetsas pasižymi tokio ūgio žaidėjų retai turimu mobilumu ir gana minkštu metimu, tačiau dar gerokai stokoja raumenų masės, todėl ir galėjo būti pasaugotas. Vienintelis pliusas – rudens semestrą jis buvo įvertintas už akademinius pasiekimus. Praleisti pirmieji metai reiškia, kad jis vis dar gali NCAA sužaisti ketverius metus ir lygą palikti tik 2026-aisiais, būdamas 23-ejų, o norint jį išvysti gimtinėje tai nėra patraukli perspektyva. Kiek ironiška, kad nežaidžiančius naujokus apibrėžiantis „redshirt“ terminas atsirado būtent Nebraskoje.

Donatas Kupšas (Weberio valstybinio universiteto „Wildcats“, 23 metai, 203 cm) – 5 minutės, 3,7 taško, 2,3 atkovoto kamuolio.

Pirmasis puolėjo sezonas Weberio universitete teikė vilčių – jis pasirodė daugumoje komandos mačų stabiliai gaudavo apie 10 minučių. Vis dėlto jau kitą sezoną jo kortas sumaišė dar prieš pandemiją patirta sunki kelio trauma, po kurios jis taip ir neatsigavo – per trejus metus sužaidė vos 12 mačų ne itin pajėgiame universiteto bei studijas baigė ryškaus pėdsako nepalikęs. Nereiktų stebėtis, jei apie jį kaip žaidėją daugiau nieko neišgirsime.

Simonas Lukošius (Butlerio universiteto „Bulldogs“, 19 metų, 198 cm) – 22 minutės, 6,8 taško (29 procentai tritaškių), 3,3 atkovoto kamuolio, 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

REKLAMA

Vienas ryškiausių šio sezono lietuvių už Atlanto surengė ne vieną įsimintiną pasirodymą, o skambiausiai apie save priminė ištempdamas komandą konferencijos aštuntfinalyje. Gynėjas driokstelėjo 27, 19 ir 17 taškų pasirodymais, nors buvo ir rungtynių, kuriose pramesdavo viską. Labiausiai džiuginantis jo žaidimo aspektas – noras imtis iniciatyvos lemiamomis rungtynių minutėmis, kurio lietuviams neretai trūksta. Vis dėlto „Bulldogs“ neišsikapstė stiprioje konferencijoje, todėl komandos sezonas jau baigėsi.

S.Lukošius sulaukia pagrįstų palyginimų su Luka Dončičiumi – jie abu yra aukšti gynėjai, neišsiskiriantys atletinėmis savybėmis ar tritaškių fejerverkais, tačiau puikiai mokantys išnaudoti savo privalumus ir komandos draugus bei turintys „clutch“ geną. Žinoma, lietuvis dar yra gerokai kuklesnė slovėno versija bei negali pasigirti tokia fizine jėga, kuri paverčia L.Dončičių praktiškai nesustabdomu. Gynėjo dar laukia galutinis pasirinkimas tarp atstovavimo Lietuvai ir Vokietijai ir bus labai apmaudu, jei jis pasuks svetur.

REKLAMA

Augustas Marčiulionis (Saint Mary‘s universiteto „Gaels“, 19 metų, 193 cm) – 16 minučių, 3,3 taško (19 procentų tritaškių), atkovotas kamuolys, 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

Iš Vilniaus „Ryto“ persikėlusiam gynėjui pirmasis sezonas klostėsi neįprastai. Naujokai paprastai užtrunka apšildami kojas ir po to įsibėgėja, o A.Marčiulionis anksti nėrė į starto penketą, bet sezono eigoje iškrito iš rotacijos. Ne skaičiais, o ramybe, krepšinio intelektu ir užtikrintumu Lietuvoje tarp bendraamžių išsiskyręs įžaidėjas už Atlanto ir toliau neišsiskiria statistiškai, o ten tai uždaro dar daugiau durų nei Lietuvoje.

Dėl artėjančio sezono daugiau vilties teikia tai, kad A.Marčiulionį iš starto penketo išstūmęs Tommy Kuhse‘as baigia karjerą NCAA sužaidęs penkis sezonus ir sulaukęs 24-erių. „Gaels“ pasiekė savo ciklo viršūnę patekdami į „Kovo beprotybę“ aukštu penktuoju reitingu Rytuose ir išleidę labiausiai patyrusius žaidėjus kitą sezoną turėtų patirti nuosmukį. A.Marčiulioniui tai veikiausiai reiškia daugiau laisvės, bet prastesnius komandinius rezultatus. Įdomu, kaip jam pavyks su tuo tvarkytis.

Gediminas Mokšeckas (Campbello universiteto „Camels“, 21 metai, 193 cm) – 9 minutės, 1,5 taško (19 procentų tritaškių), 1,7 atkovoto kamuolio, 0,3 rezultatyvaus perdavimo.

REKLAMA

Vilnietis nustebino debiutiniame sezone išsikovodamas solidų vaidmenį, tačiau šiemet reikalai jau klostėsi prasčiau – minutės sumenko dvigubai, rezultatyvumas krito trigubai ir progų parodyti save nebuvo daug. Gynėjas neįrodo galintis stabiliai mesti iš toli, o su jo fiziniais duomenimis tai yra kritiškai svarbu. „Camels“ žaidžia ne itin pajėgioje „Big South“ konferencijoje, tad norint žengti į vyrų krepšinį reiktų nuveikti daugiau.

Hubertas Pivorius (Šiaurės Kentukio universiteto „Norse“, 19metų, 188 cm) – 10 minučių, 5 taškai (44 procentai tritaškių), 0,4 atkovoto kamuolio, 0,2 rezultatyvaus perdavimo.

Gynėjas šį sezoną surengė ne vieną tritaškių lietų, tačiau jo rolė nuolat mažėjo. Kodėl? Itin smulkaus sudėjimo snaiperis gali pasiūlyti tik tritaškius, o kitais aspektais neišsiskiria, su problemomis susidurdamas tiek ginantis, tiek bandant organizuoti žaidimą. Vis dėlto jis turi itin karštą rankelę, o vienas elitinis įgūdis dažnai leidžia padaryti visą karjerą. Priėmęs konkrečią rolę H.Pivorius po studijų tikrai galės atrasti save Europoje.

Matas Špokas (Sacred Heart universiteto „Pioneers“, 20 metų, 201 cm) – 6 minutės, 1,6 taško, 0,9 atkovoto kamuolio.

REKLAMA

Debiutinis lietuvio sezonas buvo daug žadantis – 22 minučių ir 6,9 taško vidurkis žadėjo solidžią rolę visą studijų laikotarpį, tačiau į pralaimėjimų liūną patekusiai komandai reikėjo ieškoti sprendimų ir apkarpytos lietuvio minutės buvo vienas jų. Toks nuosmukis komandai dažnai reikštų trenerio pakeitimą, tačiau jau devynerius metus su komanda dirbantis Antony Latina savo kėdėje jaučiasi komfortabiliai ir tai nėra geros žinios lietuviui.

Ąžuolas Tubelis (Arizonos universiteto „Wildcats“, 19 metų, 210 cm) – 25 minutės, 14,5 taško (28 procentai tritaškių), 6,4 atkovoto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo.

Ą.Tubelis yra neabejotinai ryškiausiai už Atlanto žibėjęs lietuvis, patraukęs ir ne vieno NBA skauto dėmesį. Atletinėmis savybėmis išsiskiriantis puolėjas šį sezoną vėl džiugino dėjimais ir nuolat figūruodavo rungtynių apžvalgose, o Arizonos ekipa gavo pirmąjį reitingą Pietuose bei gali toli nužygiuoti „Kovo beprotybėje“. Jei sužibės svarbiausiose kovose, Ą.Tubelis gali pagrįstai tikėtis šaukimo antrajame NBA naujokų biržos rate.

REKLAMA

Kad ir kokį žvėrišką potencialą savyje nešiotų Ą.Tubelis, jo progresas šį sezoną yra kiek kuklesnis nei tikėtasi. Puolėjas neatsikrato savo Achilo kulno ir iki šiol prastai meta iš toli, daug tikėtis šiuo atžvilgiu neleidžia ir vos 66 procentų baudų pataikymas, paprastai atskleidžiantis metimo mechanikos patikimumą. Džiugina tik tai, kad lietuvis atakuoti nevengia ir savo taip neleidžia varžovams atsipalaiduoti. Įdomu, kur jis pasuks šią vasarą – bandys laimę NBA ar liks trečiajam sezonui Arizonoje.

Tautvilas Tubelis (Arizonos universiteto „Wildcats“, 19 metų, 201 cm) – 2 minutės, 0,3 taško.

T.Tubelis visais aspektais nusileidžia savo broliui dvyniui, tačiau yra atsidūręs geroje situacijoje – jis be didelio spaudimo gali darbuotis aukšto lygio komandoje ir išnaudoti susidariusias sąlygas savo naudai. Arizonos krepšinio programa kasmet pildosi perspektyviausiais žaidėjais, todėl T.Tubelis ten rolės veikiausiai neturės visus ketverius metus, tačiau pasiklojęs solidžius pamatus gali bandyti užsikabinti Europoje.

Laurynas Vaištaras (Campbello universiteto „Camels“, 21 metai, 198 cm) – 8 minutės, 4,4 taško, 2,2 atkovoto kamuolio.

REKLAMA

Lietuvoje tarp bendraamžių anksti išsiskyręs talentas pastaraisiais metais gerokai pristabdė arklius. Dominavimo tarp jaunimo plungiškiui nepavyko pernešti nei į rinktines, nei į „Žalgirio“ dublerius, o su jo įgūdžių paketu persikėlimas į NCAA atrodė kaip teisingas sprendimas, tačiau ten gaunama rolė itin kukli – šį sezoną ant parketo jis pasirodė vos penkis kartus. Gerus pagrindus turintis, bet vieno išskirtinio įgūdžio stokojantis puolėjas dar gali iššauti, tačiau ši tikimybė kasmet mažėja.

Tomas Verbinskis (Lafayette‘o universiteto „Leopards“, 24 metai, 203 cm) – 12 minučių, 2,1 taško, 1,4 atkovoto kamuolio.

Už daugelį oponentų gerokai vyresnis T.Verbinskis solidžios rolės per ketverius metus už Atlanto taip ir neiškovojo. Klaipėdietis iš viso už Atlanto sužaidė 47 mačus bei nė karto nepasiekė dviženklio rezultatyvumo, todėl skambios profesionalo karjeros iš jo tikėtis nederėtų. Tai puikiai parodo ir 2019-aisiais tame pačiame Lafayette‘o universiteto 10 taškų vidurkį turėjusio Pauliaus Žalio pavyzdys.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ pirkiniai, skeptiškas žvilgsnis į „Neptūną“, byranti „Labas GAS“, gandai apie „Rytą“, netikėtas Staniulio ėjimas ir „Lietkabelio“ pajėgumas


9 komentarai
Naujausi komentarai (9)
Geriausiai ivertinti (9)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti