„Žalgirio“ žygis, kuris nebus pamirštas: išskirtinė šios komandos savybė ir dar viena dilema vasarą (34)

Kauno „Žalgiris“ fantastišką sezoną vainikavo trimis nuostabiais kėliniais mažojo finalo akistatoje prieš turtingiausią turnyro komandą Maskvos CSKA.

Tik lemiamomis minutėmis atsipalaidavę žalgiriečiai leido rusams įžiebti intrigą, tačiau viskas baigėsi laimingai – „Žalgiris“ triumfavo 79:77 ir iškovojo trečiąją vietą.

Portalas Krepsinis.net pateikia svarbiausius mažojo finalo akcentus, tuo pačiu apibendrinant ir visą sezoną.

NUOTRAUKOS: „Žalgiris“ – CSKA (77 nuotraukos)

DAUGIAU >

Išskirtinė „Žalgirio“ savybė

„Žalgiris“ šį sezoną Eurolygoje išsiskyrė žaidimo stiliumi, kuris šiuolaikiniame krepšinyje dažnai veltui stumiamas šalin.

Mažasis finalas tapo dar vienu įrodymu, kad žaidimas nugara į krepšį nėra miręs elementas šių dienų Eurolygoje.

„Žalgiris“ visą sezoną buvo daugiausiai nugara į krepšį situacijų turnyre žaidžianti komanda ir tai daranti efektyviausiai – „Synergy Sports“ duomenimis, iki finalinio ketverto 9,4 situacijos per susitikimą žalgiriečiai išpildydavo pelnydami 1,02 taško per vieną ataką.

Akistatoje su CSKA „Žalgiris“ uoliai atakavo centimetrų ir jėgos stokojančią varžovų priekinę liniją bei pažeidžiamiausius gynėjus.

Kaip ir ketvirtfinalyje su Pirėjo „Olympiacos“ prieš Vassilį Spanoulį, taip ir šiose rungtynėse prieš Sergio Rodriguezą itin patogiai jautėsi Vasilije Micičius, sukūręs daug taškų, po krepšiu atakuojant fiziškai silpnesnį ispaną.

Paulius Jankūnas šį kartą jautėsi kur kas patogiau, kai jo priežiūrą perimdavo Semionas Antonovas, Willas Clyburnas ar Victoras Ruddas. Skirtingai nei akistatose su Nicolo Melli ar Janu Vesely.

W.Clyburną ir kitus CSKA perimetro žaidėjus „ant ūselio“ atakavo ir Edgaras Ulanovas.

Trijulė mažajame finale surinko 44 taškus iš 79 komandos pelnytų, o jų žaidimas nugara į krepšį buvo viena pagrindinių CSKA problemų gynyboje, kurios rusai nepajėgė išspręsti.

„Žalgiris“ tik dar kartą įrodė, jog žaidimas nugara į krepšį yra gyvas ir labai efektyvus elementas puolime, kurio atsisakyti nėra protinga, turint tokius išpildytojus kaip V.Micičių, P.Jankūną, E.Ulanovą, Antaną Kavaliauską ar Brandoną Daviesą.

Micičius

Dar viena dilema vasarą

Jau ilgą laiką garsiai kalbama, kad po tokio fantastiško sezono „Žalgiriui“ bus labai sunku išlaikyti Šarūną Jasikevičių, Edgarą Ulanovą ir Keviną Pangosą, tačiau neretai pamirštamas dar vienas asmuo, kuris neabejotinai susilauks daug dėmesio iš Eurolygos turtingųjų.

Tai V.Micičius, kurio žaidimas ketvirtfinalyje ir finalo ketverte parodė, jog serbas yra aukščiausios klasės itin universalus gynėjas, galintis komandai duoti naudos įvairiais būdais.

Viso sezono metu V.Micičiaus asmeninis presingas ir agresyvi gynyba buvo didžiulė problema „Žalgirio“ varžovų perimetro žvaigždėms. Serbas išjungė ne vieną individualiais veiksmais blizgantį oponentą, kaip ir šiose rungtynėse pristabdė Sergio Rodriguezą bei Nando De Colo.

Abu CSKA lyderiai kartu sukrapštė vos 14 taškų, realizavę 3 dvitaškius iš 11 bei 2 tritaškius iš 9. Nors jiems abiems galbūt stigo ir motyvacijos, V.Micičiaus darbo vaisių visiškai nubraukti negalima.

Ketvirtfinalyje su „Olympiacos“ V.Micičius buvo didžiulis faktorius, atakuojant pažeidžiamiausią varžovų gynėją V.Spanoulį. Serbas kūrė daug problemų Pirėjo komandos gynybai, žaisdamas prieš graiką nugara į krepšį.

Lygiai taip pat ir mače su CSKA V.Micičiaus žaidimas „ant ūselio“ prieš S.Rodriguezą kėlė rimtą grėsmę Rusijos flagmano gynybai.

Nors viso sezono metu V.Micičiui stigo stabilumo bei dažnai šalto proto, jo įgūdžiai gintis, skirstyti perdavimus, žaisti nugara į krepšį, veržtis link krepšio bei atakuoti iš vidutinio nuotolio buvo svarbi sėkmingo „Žalgirio“ pasirodymo priežastis. Jis yra įspūdingų fizinių duomenų kombo gynėjas, o tokie būna labai paklausūs.

7,7 taško, 4,2 rezultatyvaus perdavimo, 2,2 atkovoto kamuolio ir 8,6 naudingumo balo vidurkiai ne visai atspindi V.Micičiaus įtaką ir galimybes ant parketo.

Juo labiau, kad atkrintamosiose serbo vidurkiai išaugo iki 9,5 taško, 4 rezultatyvių perdavimų ir 11,3 naudingumo balo.

„Žalgiris“ praėjusią vasarą su V.Micičiumi sudarė sutartį pagal formulę „1 plius 1“. Serbo išlaikymas bus dar vienas galvos skausmas Pauliui Motiejūnui artėjančią vasarą.

Kulaginas

Finalinio ketverto dežavu ir patirties stoka

„Žalgiris“ į Eurolygos finalinį ketvertą atvyko kaip komanda, kuri turi mažiausiai tokio lygio varžybų patirties. Nė vienam šios komandos atstovui dar nėra tekę rungtyniauti tokioje scenoje.

Apie patirtį buvo daug kalbama prieš pusfinalį su Stambulo „Fenerbahče“ ir nuogąstavimai virto realybe. Jau nuo pirmųjų minučių žalgiriečiai neatrodė pasirengę varžovų fiziškumui, juos kaustė įtampa.

Pusfinalyje „Žalgirio“ krepšininkai suklydo net 20 kartų, o didžioji dalis tų klaidų buvo tokios, kokių „Žalgiris“ šį sezoną paprastai nedarydavo – atidavinėjant perdavimus tiesiai varžovams į rankas.

Tai buvo viena pagrindinių užgesusio puolimo, kuriuo buvo sugeneruoti tik 67 taškai, priežasčių.

Mažajame finale „Žalgirio“ žaidėjai taip pat klydo daug. Vien per pirmąją mačo dalį buvo padarytos 11 klaidų, o dvikova baigta su 19.

Svarbiausia, jog bene pirmą kartą šiame sezone „Žalgiris“ turėjo rimtų problemų, įveikdamas varžovų aikštės spaudimą. Jau mačo pradžioje CSKA taip privertė žalgiriečius kelis sykius suklysti, o rusų sugrįžimas ketvirtajame kėlinyje buvo neatsiejamas nuo žioplų kauniečių sprendimų.

Tai, kas dėjosi ketvirtajame kėlinyje, buvo patirties stokos iliustracija. Pernelyg anksti apie pergalę pagalvoję žalgiriečiai sustojo, ėmė vaikiškai klysti, o CSKA pasinaudojo šansu grąžinti intrigą.

Kaip ir mače su „Fenerbahče“, kai netikėtai iššovė Ali Muhammedas, taip ir mažajame finale „Žalgirį“ pribloškė žmogus, kuris visą sezoną nefigūravo pagrindinėje varžovų rotacijoje.

Vos po 7 minutes šiame sezone aikštėje praleidęs 23-ejų rusas Michailas Kulaginas per 13 minučių sumetė 14 taškų, o jo tritaškiai lemiamomis ketvirtojo kėlinio minutėmis sudegino tūkstančius „Žalgirio“ gerbėjų ląstelių.

„Žalgirio“ žaidėjams tai buvo dar viena pamoka iš šimtų šiame sezone. Tokie dalykai grūdina didžioms ateities pergalėms.

Žalgiris

Užkelta kartelė

Nors „Žalgiriui“ nepavyko iškovoti titulo, šis sezonas dar ilgai nebus pamirštas. Šarūnas Jasikevičius grąžino į Kauną tikėjimą, jog „Žalgiris“ gali įveikti bet ką. Ši komanda vėl yra labai gerbiama Europos klubinio krepšinio elite.

„Žalgiris“ tapo šio sezono pelenės pasaka Eurolygoje. Laikais, kai profesionaliame sporte tiek daug lemia pinigai, „Žalgiris“ parodė, jog kartais yra svarbesnių dalykų.

Tris kėlinius CSKA žvaigždės atrodė taip, tarsi žaistų prieš gerokai geresnius varžovus ir kur kas geresnę komandą. Ir nesvarbu, jog „Žalgirio“ biudžetas yra penkis kartus mažesnis, o krepšininkų atlyginimai prieš oponentų atrodo juokingai.

Kaip ir pusfinalyje, taip ir mažajame finale CSKA atrodė bedvasė, chaotiška komanda, kurioje kiekvienas žaidžia pats sau. Tikra tiesa ta, jog komandinės dvasios pinigais nenusipirksi.

„Žalgiris“ sukūrė tą dvasią, kuri neišsisklaidys, net jeigu vasarą komandą sudrebins daug permainų. Sudėti tvirti pamatai, kurių taip lengvai nesugriausi.

Kartelė iškelta labai aukštai. Ją išlaikyti viršūnėje bus sunkiau nei pavyko užkelti, tačiau bet kokiu atveju, šis sezonas yra puikus atspirties taškas visai organizacijai.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą