Pažymiai Lietuvos rinktinei: lyderiu tapęs E.Bendžius, D.Adomaičio sprendimą pateisinęs Ž.Janavičius ir nuvylęs M.Girdžiūnas (17)

Lietuvos vyrų rinktinė neprisidarė problemų antrajame 2019 metų pasaulio čempionato atrankos „lange“ ir laimėjusi 4 rungtynes iš 4 užsitikrino vietą kitame etape bei labai realiai pretenduoja į pirmąją vietą grupėje.

Portalas Krepsinis.net nusprendė įvertinti 14-os antrajame „lange“ rinktinei atstovavusių vyrų pasirodymą pažymiais.

10. Eimantas Bendžius

Eimantas Bendžius tampa šios antrinės Lietuvos rinktinės lyderiu. Šaltakraujiškas puolėjas iššauna tada, kada komandai reikia labiausiai. Jei dvikovoje su vengrais didžiąją mačo dalį E.Bendžius neatrodė itin užtikrintas ir agresyvus, lemiamomis akimirkomis jis įsmeigė du labai svarbius tritaškius, pelnė 8 taškus, kas palaužė vengrų viltis iškovoti pergalę. Panašiai buvo ir mače su Kosovu, kai 6 tritaškius per pirmąjį kėlinį susmeigęs ir 20 taškų surinkęs puolėjas žlugdė bet kokias svečių viltis kabintis į atlapus. Kosovo krepšininkų entuziazmas buvo numalšintas dar mačo pradžioje, kas buvo lemiamas veiksnys iškovojant labai lengvą pergalę. Eimantas turėjo problemų komandinėje gynyboje, tačiau tikėtis, kad viskas bus idealu, į kovą stojus vos po poros treniruočių, būtų neteisinga. Kaip ir praėjusiame „lange“, taip ir šiame E.Bendžius buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas – fiksavo 16 taškų vidurkį ir, svarbiausia, buvo tikras komandos lyderis.

9. Marius Grigonis

Rinktinei stokojant lyderių savybių įžaidėjų grandyje, Marius Grigonis buvo žmogus, padėjęs spręsti tą problemą. Kai organizuojant puolimą Mindaugas Girdžiūnas jausdavosi neužtikrintai, iš jo vadeles perimdavo M.Grigonis ir dažniausiai užtikrintai kūrė progas bendražygiams. Jo perdavimai mače su Vengrija leido Lietuvos rinktinei sėkmingai įžaisti kamuolį prieš varžovų stepautus, o dvikovoje su vengrais M.Grigonis iškišo ne vieną puikų perdavimą įkertantiems aukštaūgiams bei snaiperiams perimetre. Gynėjas fiksavo 4 rezultatyvių perdavimų vidurkį, o taip pat demonstravo agresyvumą. Mače su vengrais, kartu su Renaldu Seibučiu, pirmajame kėlinyje jis terorizavo vangiai besigynusius varžovų „mažiukus“ bei baudė aukštaūgius už riziką keistis ginamaisiais. Per 6 minutes Marius surinko 7 taškus, o mačą baigė kaip rezultatyviausias komandoje – 13 taškų. Į Kosovo rinktinės krepšį M.Grigonis per 20 minučių įmetė 11 taškų. Ramybė, užtikrintumas, organizaciniai įgūdžiai – dalykai, kuriais šioje komandoje išsiskyrė gynėjas. Tiesa, ne viskas idealiai klostėsi gynyboje, kur mače su vengrais Marius rinkosi pražangas stabdydamas Davidą Vojvoda.

9. Rokas Giedraitis

Pagaliau sulaukęs pilnaverčio šanso parodyti, ką sugeba, Rokas Giedraitis juo su kaupu pasinaudojo. Jei anksčiau puolėjui akivaizdžiai stigdavo žudikiško instinkto, vaidinant menką vaidmenį rotacijoje, tai šį kartą jis gavo daug minučių ir jautėsi kur kas labiau pasitikintis savimi. Rungtynėse su Vengrija R.Giedraitis baudė varžovus už kiekvieną aplaidų momentą gynyboje (3/4 trit., 12 taškų), o be to atkovojo 2 kamuolius puolime per vieną ataką lemiamomis minutėmis ketvirtajame kėlinyje bei 3 sykius rezultatyviai asistavo komandos draugams. Per 24 minutes prieš Kosovą R.Giedraitis sumetė 18 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Energija, agresyvumas kovojant dėl kamuolių ir užtikrinta progų pasižymėti realizacija – tai buvo dalykai, kuriais išsiskyrė puolėjas. Aikštėje jis nepadarė kažko stebuklingo, tačiau tiesiog užtikrintai išpakuodavo varžovų įteiktas dovanėles. Anksčiau nemažai kritikuotas dėl prastos gynybos, šiame fronte R.Giedraitis taip pat buvo solidus. Nors ir ne viskas buvo idealu, tačiau prie savojo krepšio puolėjas tikrai nebuvo pažeidžiamiausia rinktinės vieta.

Seibutis

8. Renaldas Seibutis

Nuo pat pirmųjų minučių su vengrais R.Seibutis įrodinėjo, kad išgyvena savotišką renesansą. Kaip ir rungtyniaudamas Klaipėdos „Neptūne“, 32-ejų gynėjas buvo labai aktyvus prasiveržimais ir metimais iš vidutinio nuotolio. Demonstruodamas didžiulę agresiją jis nuolat provokavo oponentų pražangas ir rinko taškus baudų metimais. Vos per 5 minutes mače su vengrais R.Seibutis savo sąskaitoje turėjo jau 8 taškus. Tiesa, gynėjas neblizgėjo komandinėje gynyboje, kur darė klaidų rotacijose. Be to, slogiai įsijungė į rungtynes mačo pabaigoje, kai prametė eilę svarbių metimų, kurie galbūt būtų nulėmę susitikimo baigtį dar iki kertinio E.Bendžiaus tritaškio. R.Seibutis nerungtyniavo prieš Kosovą, tačiau per tas 15 minučių, kurias praleido dvikovoje su vengrais, parodė, kad rinktinei yra tikrai reikalingas.

8. Žygimantas Janavičius

Žygimantas Janavičius buvo vienas maloniausių siurprizų šioje komandoje. Atakų organizatorius per savo karjerą buvo gavęs ne vieną progą sužibėti rinktinėje, tačiau dažniausiai jomis nepasinaudodavo. Šį kartą jis atrodė toks, kokio Dainius Adomaitis ir norėjo – intensyvus gynyboje bei agresyvus puolime. Ž.Janavičiui esant aikštėje, Lietuvos rinktinės puolimas mače su vengrais veikė išties sklandžiai. Per 18 minučių jis atliko 5 rezultatyvius perdavimus, o gynyboje puikiai padirbėjo su Darrinu Govensu, kuris mačą baigė tik su 6 taškais. Žygimantas demonstravo agresyvumą, atakuodamas varžovus prasiveržimais ir priimdamas teisingus sprendimus – sutraukęs aukštaūgio gynėjo dėmesį, įvesdavo kamuolį įkertančiam „centrui“ (pavyzdžiui, Martynui Echodui, kuris tiesiog spindėjo su Ž.Janavičiumi aikštėje), o jei Žygimanto prasiveržimą stabdydavo pagalbinis gynėjas, jis nusiųsdavo kamuolį prie tritaškio linijos laukiančiam Lietuvos rinktinės snaiperiui. Jei ne blankesnis pasirodymas su Kosovu, Ž.Janavičius būtų vertas ir dar geresnio pažymio, tačiau jis vis tiek pateisino kontroversiškai sutiktą D.Adomaičio sprendimą. Rinktinei tokio žmogaus tikrai reikia.

8. Martynas Echodas

Rinktinėje debiutavęs Martynas Echodas konkurencinėje kovoje pranoko Vaidą Čepukaitį ir atėmė dalį pastarojo minučių. 20-metis gana slogiai įžengė į aikštę mače su vengrais, tačiau neužtruko, kol reabilitavosi, prisiminęs, jog jo stiprybė – per kraštus besiveržianti energija. Per 15 minučių jis atkovojo 6 kamuolius (2 – puolime), įskaitant labai svarbų, po kurio sekė R.Giedraičio tolimas šūvis, didinant Lietuvos rinktinės persvarą iki 7 taškų (72:65). Be to, lemiamu metu jis atliko puikų stepoutą, privertęs varžovą suklysti ir taip sustabdęs labai svarbią vengrų ataką. Mače su Kosovu M.Echodas atrodė solidžiausiai gynyboje, lyginant su kitais vidurio puolėjais. Jam esant aikštėje nebe toks pastebimas buvo Shawnas Jonesas. Be to, M.Echodas dviem blokais užgesino du varžovų prasiveržimus, taip parodydamas, jog gali neblogai saugoti krepšį. Puolime aukštaūgis bėgo į greitas atakas, kūrė antruosius šansus (4 atkovoti kamuoliai puolime) ir eilę komandos draugų perdavimų realizavo galingais dėjimais – 12 taškų per 14 minučių (6/7 dvit.). Martynas buvo geriausias Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas šiame „lange“.

Echodas

7. Laurynas Birutis

Prieš pat išvyką į rinktinės stovyklą fantastiškas rungtynes prieš Kauno „Žalgirį“ sužaidęs Laurynas Birutis neužsitarnavo minučių pirmajame mače. Jam buvo suteiktas šansas prieš Kosovą, kur per 13 minučių aukštaūgis spėjo surinkti 8 taškus ir atkovoti 6 kamuolius. „Centras“ buvo aktyvus puolime, įkirsdamas link krepšio „du prieš du“ situacijose, jis taip pat kovėsi dėl antrųjų šansų. Gynyboje L.Birutis, kaip ir V.Čepukaitis bei Evaldas Kairys, turėjo problemų prieš Sh.Jonesą, tačiau bendrai atrodė išties solidžiai. Ypatingai gerai jis jautėsi, kai aikštėje žaidimui vadovavo Ž.Janavičius, įkišęs jam kelis gerus perdavimus. Kaip ir Arnoldo Kulbokos, L.Biručio debiutas vyrų rinktinėje – tikrai neprisvilęs.

7. Adas Juškevičius

Adui Juškevičiui nekrito jo metimai. Rungtynėse su vengrais gynėjas prametė visus 5 tritaškius, o mače su Kosovu puolime suspindo tik trečiojo kėlinio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje, kai sumetė 11 taškų paeiliui, nė karto neprametęs. Iš puikų sezoną rungtyniaujančio snaiperio norėjosi solidesnio indėlio puolime, tačiau netaiklius metimus jis kompensavo energija ir pastangomis gynyboje, inicijuojant kontratakas bei skirstant kamuolį komandos draugams – abejuose mačuose jis atliko po 3 rezultatyvius perdavimus.

7. Arnoldas Kulboka

Arnoldas Kulboka buvo vienas tų žaidėjų, kurių pasirodymo Lietuvos rinktinės sirgaliai laukė labiausiai. Vis dar gana menkai žinomas vienas talentingiausių šalies krepšininkų per tas 18 debiutinių minučių Lietuvos rinktinėje tikrai negadino vaizdo. Gavęs progą pasireikšti prieš Kosovą jis leido įsitikinti savo metimo galimybėmis, realizavęs 3 iš 5 tritaškių, įskaitant gana sudėtingą šūvį, atšokus atgal ir taip susikūrus erdvės. Be to, jis parodė, kad gali žaisti „du prieš du“, puikiai sutraukęs gynybos dėmesį ir įkišęs perdavimą po krepšiu įkirtusiam M.Echodui. Galiausiai, kartu su L.Biručiu, jis spėjo tapti daugiausiai kamuolių po savuoju krepšiu sugriebusiu rinktinės žaidėju – atkovojo 5 kamuolius. Solidus debiutas, nuteikiantis optimistiškai žvelgiant į šio jauno žaidėjo perspektyvas rinktinėje.

Kairys

6. Evaldas Kairys

Evaldas Kairys vėl buvo pagrindinis rinktinės vidurio puolėjas, todėl lūkesčiai jo atžvilgiu buvo didesni nei L.Biručio ar M.Echodo. Mače su vengrais aukštaūgis darė tai, ką moka geriausiai. Demonstravo universalumą gynyboje, neblogai gynęsis prieš varžovų „mažiukus“ perimetre po susikeitimo ginamaisiais, o puolime išsiskyrė staigiais įkirtimais „du prieš du“ situacijose bei atkovotais kamuoliais puolime, kurių sugriebė net 3. Vis tik 3 klaidos ir ne idealiai išnaudotos progos pasižymėti jam atėmė kelis balus, o pasirodymas mače su vengrais, kai nuo pat pirmųjų minučių E.Kairys nesusitvarkė su Sh.Jonesu ir per 11 minučių susirinko 4 asmenines pražangas, neleidžia jo pasirodymo šiame „lange“ vertinti itin teigiamai.

6. Edgaras Želionis

Mače su vengrais aukštaūgis nesužaidė nė 4 minučių, tačiau ir per tokį trumpą laiką jis spėjo padaryti kelias klaidas gynyboje, kurios kainavo taškus į Lietuvos rinktinės krepšį. Kur kas užtikrinčiau Edgaras Želionis atrodė prieš Kosovą. Aukštaūgiui buvo parankus greitas ir laisvas Lietuvos rinktinės krepšinis – puolėjas noriai bėgo į greitas atakas, kur ne kartą pasižymėjo arba asistavo komandos draugams, agresyviai veržėsi prieš lėtesnius oponentus ir demonstravo visokeriopą energiją.

6. Kšištofas Lavrinovičius

Kšištofas Lavrinovičius toli gražu nebuvo svarbiausias žmogus šioje rinktinėje, tačiau 9 minučių rungtynėse su vengrais turėjo pakakti įsitikinti jo patirtimi ir įgūdžiais pelnyti taškus. Surinkęs 7 taškus ir atkovojęs 4 kamuolius jis kėlė rimtų problemų varžovams, kol buvo ant parketo. Tiesa, Kšištofui esant aikštėje, labai patogiai jautėsi Rosco Allenas ir Janošas Eilingsfeldas, ne kartą pasižymėję prieš brolio gynybą. Pabaigai, belieka tik padėkoti Kšištofui už milžinišką atsidavimą visus tuos 15 metų, kuriuos jis su pertraukomis atstovavo nacionalinei komandai.

Girdžiūnas

5. Mindaugas Girdžiūnas

Pagrindinis šios rinktinės atakų organizatorius neatrodė užtikrintai vadovaudamas komandai. Jam esant aikštelėje rinktinės žaidimas nebuvo toks sklandus, kaip vadovaujant jo dubleriui Ž.Janavičiui. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad M.Girdžiūnas yra įžaidėjas, pirmiausia orientuotas į taškų rinkimą, nors ir tai daryti nesisekė taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Mače su vengrais M.Girdžiūnas realizavo 2 iš 4 tolimų metimų, tačiau prametė visus 3 tritaškius dvikovoje su Kosovu. Be to, jis neblizgėjo ir gynyboje, kur turėjo labai rimtų problemų prieš D.Govensą lemiamomis mačo su vengrais minutėmis. 9 rezultatyvūs perdavimai rungtynėse su Kosovu yra puikus pasirodymas, tačiau pilnai neatperkantis bendro slogoko įspūdžio.

4. Vaidas Čepukaitis

Vaidui Čepukaičiui antrasis atrankos „langas“ nesusiklostė sėkmingai. Abejose rungtynėse vidurio puolėjas aikštėje praleido labai mažai laiko (6 minutės su vengrais, 3 – su Kosovu) ir labiausiai dėl pasikartojusių problemų dėl asmeninių pražangų. Pirmojoje akistatoje jam prireikė vos 4 minučių, kad susirinktų 3 greitas pražangas, o dvikovoje su Kosovu „centras“ nesugebėjo rimčiau pasipriešinti Sh.Jonesui, per 3 minutes spėjęs 2 sykius pažeisti taisykles. Konkurencingiausioje šios rinktinės grandyje jis atrodė prasčiausiai.

9. Dainius Adomaitis

Dainius Adomaitis dar kartą padarė tai, ką turėjo. Rinktinė laimėjo abejas rungtynes, nors dvikova su Vengrija nesiklostė taip lengvai, kaip galbūt norėjosi. Tam įtakos turėjo ir plati rotacija bei trenerio noras suteikti progas visiems. Buvo daug keitimų, kurie kažkiek išbalansavo žaidimo ritmą, tačiau svarbiausia, jog rezultatas – teigiamas, o ir pasirodyti galėjo praktiškai visi. Reikia pripažinti, kad pasiteisino ir nemažai kritikuotas trenerio sprendimas pasikviesti Ž.Janavičių. Jis buvo tikrai naudingas, stabdant abiejų varžovų įžaidėjus, kas prisidėjo ir prie bendros komandinės sėkmės. Galbūt norėjosi daugiau darnos komandinėje gynyboje mače su vengrais, tačiau nebūtų teisinga tikėtis žaidimo be klaidų, kai rinktinė žaidė beveik be treniruočių.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra