Norintiems žaisti Lietuvos rinktinėje: kokie statistiniai vaikinų rinktinės narių šansai? (9) analizė

Prieš kelias savaites vienas buvęs Lietuvos vaikinų U18 rinktinės narys paklausė manęs, kokie yra jo šansai žaisti Lietuvos rinktinėje. Tradicinis atsakymas – priklauso, kiek daug dirbsi – man tokiose situacijose niekada neatrodė tikslus, tad atlikęs įvairius skaičiavimus pateikiau jam atsakymą procentine išraiška. „7 procentai statistiškai panašių žaidėjų į tave pateko į Lietuvos rinktinę“, tąkart buvo mano atsakymas.

Žaidėjams, manantiems, kad nuėjo didžiąją kelio link vyrų rinktinės dalį, tai gali nusverti rankas. Suprantantiems, kad vien patekimas į vaikinų rinktinę mažai ką reiškia, tai pridėtų papildomos motyvacijos.

Grįžtant į rugsėjį, prieš pat 2015 metų Europos čempionato finalo rungtynes mano akį patraukė Pauliaus Ambrazevičiaus komentaras, kuris tinka mano šios savaitės rubrikai:

„Kiek save pamenu, visą laiką nemėgau sirgalių tapatinimosi su komanda, ypač klubine – kai palaikai kokį Anglijos ar Ispanijos futbolo klubą, bet niekas su juo tavęs nesieja, o vis tiek kalbi apie jo sėkmes ir nesėkmes daugiskaitos pirmu asmeniu, atrodai mažų mažiausiai juokingai. Taip pat kurį laiką galvojau ir apie rinktines – taip, rinktinė atstovauja tai valstybei, kurios pilietis aš esu, bet aš nesu joje žaidęs, nesu su ja dirbęs ar kaip kitaip prisidėjęs prie sėkmių ar nesėkmių.

Bet prieš kelerius metus patyriau nušvitimą – tie, kurie žaidžia aikštelėje yra išrinkti iš mūsų pačių. Iš visų, kurie bent kartą paėmę kamuolį metė jį į krepšį, kurie leido savo paauglystės vakarus kiemo aikštelėse, bumbsėdami kamuoliu ir erzindami vyresnio amžiaus kaimynus. Iš visų, kurie nusibrozdindavo, susilaužydavo ar išsinarindavo kokią nors kūno dalį, bandydami pirmąkart dėti ar rizikingai veržtis, mintyse jau įsivaizduodami antraštes, kurios niekad taip ir neišsipildė.

Iš visų, kurie galiausiai suprato, kad neužtenka nei duomenų, nei talento, nei darbo, kad taptų aukšto lygio krepšininku arba tiesiog krepšininku. Iš tų, kurie dabar leidžia laiką mėgėjų lygose vien tik iš meilės žaidimui.

Iš visų, kurie kada nors svajojo apsivilkti savo rinktinės marškinėlius ir atstovauti savo šaliai. Iš visų mūsų galiausiai liko dvylika geriausių. Ir tai esam mes. Mantas, Deividas, Jonas, Renaldas, Domantas, Antanas, Paulius, Robertas, Jonas, Mindaugas, Artūras, Lukas – jie yra šiuo metu geriausi, išrinkti iš mūsų visų, ir mes esam viena komanda, nors buvom atkabinti dar anksčiau, nei galėjom būti pakviesti į rinktinę.“

Žinoma, į įvairaus amžiaus Lietuvos vaikinų rinktines patenkantys talentingiausi savo kartos žaidėjai yra realiausi pretendentai tapti naujais rinktinės Mantais, Renaldais ir Pauliais ir šios analizės tikslas – statistiškai pamatuoti, kokie yra vaikinų rinktinėms priklausančių ir atitinkamus rezultatus demonstruojamų žaidėjų galimybės ateityje. Kiekvienas krepšinio žaidėjas yra daugybės skirtingų detalių visuma, tačiau prabėgus 22 metams nuo to laiko, kai 1993 metais Šarūnas Jasikevičius apsivilko kadetų rinktinės marškinėlius, yra pakankamai duomenų sužinoti, kokie yra statistiniai šansai vaikinų rinktinėms atstovaujančių žaidėjų ateityje prisijungti prie svarbiausios šalies komandos – Lietuvos rinktinės.

Pirmoje dalyje atsakysiu į klausimus, susijusius su 1993–2012 metais Europos U16, U18 ir U20 rungtyniavusiomis Lietuvos vaikinų komandomis. Tai yra nuo 1976 metais gimusios Š.Jasikevičiaus iki auksinės viską laimėjusios 1992 metais gimusios Jono Valančiūno kartos.

Šie klausimai–atsakymai dabartiniams ir būsimiems vaikinų rinktinių nariams turėtų parodyti tai, kad net ir būdamas vienas geriausių savo kartoje nesi garantuotas dėl vietos vyrų rinktinėje. Kitiems tai gali tapti demotyvacija – taip, ilgas kelias nueitas, daug žaidėjų palikta už nugarų, tačiau daugumai vaikinų rinktinės narių šansai yra vis dar negailestingi. Anksčiau nuo rinktinės atkabintiems paprastiems krepšinio gerbėjams tai padės suprasti, kaip atrodo statistinis būsimas Lietuvos rinktinės narys bei suteiks daugiau žinių stebint artėjančią vasarą vyksiančius vaikinų čempionatus.

1. Visų pirma, kokie mano šansai, jei jau patekau į Lietuvos U16, U18 ar U20 rinktinę?

Vidutiniškai tik vienas iš 15 (6,8 proc.) U16 rinktinės narių ateityje apsivelka Lietuvos rinktinės marškinėlius, tad vien patekimas į jaunučių rinktinę – mažai ką reiškia. Geresni šansai žaisti rinktinėje atsiveria prisijungus prie U18 ir U20 rinktinių. Statistiškai, 16,2 proc. U18 rinktinės ir 16,3 proc. U20 rinktinės narių vėliau žaidžia Lietuvos vyrų rinktinėje.

2. Vaikinų rinktinėje žaidžiu su metais vyresniais. Kiek tokių žaidėjų ateityje žaidė vyrų komandoje?

Šios kategorijos žaidėjus galima klasifikuoti dvejais būdais. Pirma, iš visų metais jaunesnių į vaikinų rinktines pakviestų žaidėjų vyrų komandoje žaidė 19 procentų – vidutiniškai vienas iš penkių.

Itin reti atvejai kai metais jaunesni žaidėjai yra kviečiami į U16 rinktinę – iki 2008 metų tokių buvo tik trys. Pirmuoju metais jaunesniu U16 rinktinės nariu 2003 metais tapo Martynas Gecevičius, kuris Europos čempionate startavo būdamas 15 metų ir 63 dienų amžiaus. M.Gecevičius nebuvo tik turistas – aikštelėje vidutiniškai praleisdavo 19 minučių ir rinkdavo 4,4 taško, pataikydamas tik keturis tolimus metimus iš 25.

2007 metais Lietuvos U16 rinktinei atstovavo penkiolikmetis Jonas Valančiūnas, kuris aikštelėje praleisdavo 8 minutes ir vidutiniškai rinkdavo 2,3 taško ir 2,9 atkovoto kamuolio. Po metų žaisdamas su bendraamžiais J.Valančiūnas demonstravo šešis kartus didesnius statistinius rodiklius (14,3 taško ir 11,1 atkovoto kamuolio).

Vienintelis iki 2008 metų metais jaunesnis į U16 rinktinę pakviestas, bet niekada vyrų rinktinė nežaidęs, net prie jos nepriartėjęs buvo 2005 metais kartu su Šarūnu Vasiliausku ir Adu Juškevičiumi U16 rinktinei atstovavęs penkiolikmetis šilutiškis Karolis Jakas. Kaip ir K.Jako pirmtakams, aukštaūgiui išsiskirti nepavyko – 2,7 taško, 2 atkovoto kamuolio per 7 minutes. Įdomu tai, kad K.Jakas Lietuvos vaikinų rinktines buvo kviestas tik triskart, du iš jų – būdamas metais jaunesnis į U16 ir U18. Dar įdomiau, kad po paskutinio kvietimo 2007 metais, kai būdamas 17-os atstovavo Lietuvos U18 rinktinei, K.Jakas profesionaliai krepšinio nežaidė.

Gecevičius

3. K.Jakui nepavyko, tačiau kaip sekėsi kitiems žaidėjams, kurie į vaikinų rinktines buvo pakviesti jaunesni bent dukart?

Atsižvelgiant tik į U16, U18 ir U20 rinktines, 30 procentų dukart jaunesni į vaikinų rinktines pakviestų žaidėjų pravėrė vyrų rinktinės duris. Tokiais tapo Martynas Gecevičius ir Donatas Motiejūnas. Pastarajam priklauso ir vienas unikalus pasiekimas.

Donatas Motiejūnas iki pat šių dienų yra vienintelis U16, U18 ar U20 rinktinėse rungtyniavęs žaidėjas, tai padaręs būdamas dvejais metais jaunesnis. 2008 metais D.Motiejūnas Lietuvos U20 rinktinėje žaidė būdamas septyniolikos (rugsėjį suėjo 18-a) ir vidutiniškai pelnydamas 11,2 taško ir atkovodamas 5,4 kamuolio padėjo komandai užimti antrąją vietą. 2008 metų U20 rinktinė taip pat yra viena iš dviejų daugiausiai jaunesnių žaidėjų savo sudėtyje turėjusių komandų Lietuvos istorijoje. Kaip ir 2008 metais, 2010 metų U20 rinktinė su Eimantu Bendžiumi ir Augustu Pečiukevičiumi savo sudėtyje turėjo šešis metais jaunesnius žaidėjus.

4. Kaip mano šansai pagerėja, jei Lietuvos vaikinų rinktinėje vidutiniškai pelnau dviženklį taškų skaičių?

Priklauso, kuriai rinktinei atstovauji – kuo vyresnė komanda, tuo šansai geresni. 39 proc. U16 rinktinėje dviženklį taškų skaičių pelniusių žaidėjų vėliau žaidė Lietuvos rinktinėje, tarp U18 tokių buvo 42 proc, o U20 rinktinėje tokių buvo beveik pusė – 48 proc.

Dilys

5. O jeigu dviženklį taškų skaičių rinksiu dvi vasaras?

Šansai didėja iki 63 proc., t.y. du iš trijų vidutiniškai dviženklį taškų skaičių dvejose rinktinėse pelniusių žaidėjų vėliau žaidžia Lietuvos vyrų rinktinėje. Mažumai žaidėjų, dvi vasaras pelniusių dviženklį taškų skaičių, tačiau netapusių vyrų rinktinės nariais, priklauso Vilmantas Dilys, Marius Valukonis, Paulius Kleiza, Žygimantas Janavičius, Vytenis Čižauskas, Augustas Pečiukevičius ir Dovydas Redikas.

6. Kaip sekėsi Lietuvos vaikinų rinktinių žvaigždėms, per rungtynes vidutiniškai rinkusiems po 20 ar daugiau taškų?

Iki 1992 metų kartos, tokių buvo keturi ir visi keturi atstovavo vyrų rinktinei. Kęstutis Šeštokas 20 taškų vidurkį pasiekė 1994 metais atstovaudamas U18, Linas Kleiza 2001 metais su U16, U20 rinktinėse tai padarė Martynas Pocius (2006 m.) ir Martynas Gecevičius (2008 m.).

7. Kuri vaikinų rinktinė savo sudėtyje turėjo daugiausiai būsimų vyrų rinktinės žaidėjų?

Kai Lietuvos vyrų rinktinė patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų istorijoje, 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje nusileisdama Italijai, tais pačiais metais suformuotoje U20 rinktinėje žaidė net šeši vėliau vyrų komandą reprezentuosiantys atletai – Linas Kleiza, Artūras Jomantas, Paulius Jankūnas, Marius Prekevičius, Darius Šilinskis ir Jonas Mačiulis. Tąkart Izraelyje Lietuvos U20 rinktinė į priekį užleido tik šeimininkus su Yotamu Halperinu ir čempionais tapusius slovėnus su Erazemu Lorbeku.

Mačiulis

8. Kiek egzistuoja pavyzdžių, kai savo metų vaikinų rinktinėje dviženklio taškų skaičiaus nerinkę žaidėjai vėliau tapo vyrų rinktinės nariais?

Tokių žaidėjų – net 12. Dviženklio taškų skaičiaus savo metų rinktinėje nerinko, bet į vyrų rinktinę pateko Kęstutis Marčiulionis (U16), Artūras Jomantas (U16, U18), Jonas Mačiulis (U16, U18), Robertas Javtokas (U18, U20), Simas Jasaitis (U18), Mantas Kalnietis (U18), Šarūnas Vasiliauskas (U18, U20), Adas Juškevičius (U18, U20), Mindaugas Kuzminskas (U18, U20), Tadas Klimavičius (U20), Darius Šilinskis (U20) ir Marius Prekevičius (U20).

9. Kiek vidutiniškai taškų vaikinų rinktinėse pelnydavo būsimi vyrų rinktinės nariai?

Būsimi vyrų rinktinės nariai U16, U18 ir U20 Europos čempionatuose iš viso žaidė 60 kartų ir vidutiniškai rinko 12,3 taško. U16 rinktinėse būsimi pagrindinės komandos nariai rinko 11,7, U18 – 13,3, o U20 – 11,5 taško.

10. Koks yra rezultatyviausiai vaikinų rinktinėse žaidusių, bet niekada prie vyrų rinktinės neprisijungusių žaidėjų Top 5?

4–6 vietas dalinasi Tomas Rakauskas (U16, 1997 m.), Andrius Aleksandrovas (U18, 2004 m.) ir Deividas Pukis (U18, 2010 m.), kurie rinko 15,4 taško. Trečias – šiuo metu Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujantis Marius Valukonis, U18 rinktinėje 2006 metais vidutiniškai pelnydavęs 15,5 taško. Antras – Prienų Birštono „Vytautui“ atstovaujantis ir po 11 mėnesių pertraukos į aikštelę sugrįžęs Povilas Butkevičius, kuris 2007 metais vykusiame U20 Europos čempionate vidutiniškai rinkdavo 15,6 taško.

Rezultatyviausio ir niekad vyrų rinktinėje nežaidusio žaidėjo titulas priklauso 2000 metais Europos U18 čempionate vidutiniškai 16,5 taško pelnydavusiam Vytautui Daneliui, kuris tame pačiame turnyre taip pat sugriebdavo 9,1 kamuolio. Vėliau V.Danelius persikėlė už Atlanto, kur kartu su Chrisu Paulu atstovavo „Wake Forest“ universitetui (daugiau apie tai esu rašęs čia). Pavyzdžiui, 2004–2005 metų sezone Ch.Paulas „Wake Forest“ rinkdavo 15,2 taško ir atkovodavo 5,2 kamuolio, o V.Danelio rezultatai buvo kuklesni, tačiau vis vien reikšmingi – 7,1 taško ir 6,4 sugriebto kamuolio.

Po studijų JAV traumų kamuojamo V.Daneliaus karjera Europoje nesusiklostė sėkmingai. Puolėjas bandė įsitvirtinti Rusijoje, Vokietijoje, treniravosi su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu, o po prasto 2007–2008 metų sezono Bremerhaveno „Eisbaren“ klube Vokietijoje, kur per aikštelėje praleistas 10 minučių rinko 2,4 taško, nutraukė vos prasidėjusią profesionalo karjerą.

Kitą savaitę – apie tai, kas statistiškai laukia 1993 metais gimusių ir jaunesnių įvairaus amžiaus vaikinų rinktinėms atstovavusių žaidėjų.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected].

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra