K.Love’as atsivėrė ir papasakojo apie psichologines problemas

Klivlando „Cavaliers“ vieną lyderių Keviną Love'ą įkvėpė Toronto „Raptors“ gynėjo DeMaro DeRozano pasakojimas apie savo kovą su depresija.

Krepšininkas „The Players Tribune“ atviravo, jog išgyveno panikos priepuolį ir visiškai kitaip ėmė žvelgti į psichologinę sveikatą.

„Lapkričio 5-ąją dieną, iškart po ilgosios pertraukos rungtynėse su Atlantos „Hawks“, aš išgyvenau panikos priepuolį.

Tai atsirado iš niekur. Niekada to nebuvo patyręs. Nesupratau, ar tai iš tikrųjų vyksta. Bet tai buvo taip realu kaip jausti skausmą lūžus rankai ar pasisukus čiurną. Nuo to laiko mano požiūris į psichologinę sveikatą pasikeitė.

Niekada nesijaučiau patogiai kalbėdamas apie savo problemas. Rugsėjį man sukako 29-eri ir visus tuo 29 metus aš nesijaučiau saugiau dalindamasis viskuo, kas susiję su mano vidiniu pasauliu. Jaučiausi patogiai kalbėdamas apie krepšinį, bet tai natūralu.

Man daug sunkiau kalbėti apie asmeninius dalykus, nors dabar galvoju, jog tai man būtų padėję. Šiandien supratau, kad atėjo laikas pasikeisti. Noriu pasidalinti išgyvenimais, kuriuos jutau, patyręs panikos priepuolį. Ir tuo, kas nutiko po to. Taip elgiuosi iš dalies dėl to, nes noriu padėti žmonėms, turintiems panašiu problemų. Ypač vyrams ir berniukams.

Žinau iš savo patirties. Augdamas tu turi labai greitai perprasti, kaip turi elgtis berniukas. Išmoksti kaip būti tikru vyru. Tai tarsi nerašytos taisyklės: būk stiprus, nesidalink savo jausmais, su viskuo susitvarkyk pats. Taigi 29-erius metus vadovavausi šiomis taisyklėmis. Ir turbūt nepasakysiu jums nieko naujo. Tos taisyklės lydi mus visur, bet tuo pačiu yra nepastebimos, tarsi oras ar vanduo.

Taigi lapkričio 5-ąją, prabėgus dviems mėnesiams ir trims dienoms nuo mano 29-ojo gimtadienio. Tuo metu aš nerimavau dėl problemų šeimoje. Prastai miegodavau. Be to, sezoną mes pradėjome 4 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais ir nemaža atsakomybės už tokį rezultatą dalis krito ant mano pečių.

Nuo pat mačo pradžios jaučiau, kad kažkas negerai.

Jau pirmosiomis atakomis pasijaučiau prastai. Buvo keista. Žaidimas nesiklijavo. Sužaidžiau 15 minučių pirmoje mačo dalyje, per kurias pataikiau vieną metimą „iš žaidimo“ ir du baudų metimus.

Ilgosios pertraukos metu viskas paaštrėjo. Trečiajame kėlinyje treneris Lue sukvietė visus minutės pertraukėlei. Kai atsisėdau ant suolo, pajutau, jog širdis plaka greičiau nei įprastai. Jaučiau, kad man sunku kvėpuoti. Apibūdinti tai – dar sunkiau. Viskas sukosi, smegenys tarsi norėjo iššokti iš mano galvos. Oras atrodė sunkus ir tirštas. Burna – išsausėjusi tarsi kreida. Prisimenu, kad asistentas kažką rėkė apie gynybos sistemą. Aš tik palinksėjau galva, bet negirdėjau praktiškai nieko, ką jis man sakė. Tuo metu rimtai išsigandau. Kai atsistojau nuo suolelio, pajutau, kad tiesiog negaliu grįžti į aikštelę. Paprasčiausiai, fiziškai.

Treneris Lue prie manęs priėjo. Manau, jog jis jautė, kad kažkas yra ne taip. Sumurmėjau, kad tuojau grįšiu ir nubėgau į rūbinę. Bėgau iš kambario į kambarį ir ieškojau kažko, ko negalėjau rasti. Tikėjausi, kad mano širdis nustos drebėjusi. Mano kūnas man tarsi sakė, jog netrukus aš mirsiu. Rūbinėje parkritau ant grindų, atsiguliau ant nugaros, bandydamas įkvėpti kuo daugiau oro.

Toliau viskas – per miglą. Kažkas iš komandos nuvežė mane į klinikas. Jie atliko eilę testų. Pajutau palengvėjimą. Tačiau prisimenu, jog palikdamas ligoninę, mąsčiau, kas man nutiko.

Tai buvo ženklas pabusti. Maniau, jog didžiausią nerimą man kėlė tas panikos priepuolis. Tačiau taip nebuvo. Manau, kad labiausiai mane neramino klausimas, kodėl tai nutiko ir kodėl aš nenoriu apie tai kalbėti.

Galite tai vadinti stigma ar nepasitikėjimu savimi, galite vadinti kaip norite. Tačiau aš nenorėjau, jog sumenktų žmonių pasitikėjimas manimi kaip komandos draugu. Ėmiau vėl vadovautis taisyklėmis, kurios buvo įskiepytos nuo pat mažens.

„Cavaliers“ padėjo man rasti terapeutą, aš pradėjau pas jį lankytis. Čia ir sustosiu, pasakydamas, jog buvau paskutinis žmogus, kuris galvojo, jog jam galėtų reikėtų terapeuto. Pamenu pirmaisiais karjeros NBA metais vienas mano draugas paklausė, kodėl NBA žaidėjai nesilanko pas psichologus. Aš tik suprunkščiau. Augau, supamas krepšinio. Niekas šioje srityje nekalbėjo apie vidines problemas. Kokios gali būti mano problemos? Aš esu sveikas. Krepšinis yra mano pragyvenimo šaltinis. Ko man nerimauti? Niekada negirdėjau profesionalaus sportininko, kalbančio apie savo psichologines problemas. Nenorėjau būti tokiu vieninteliu, nenorėjau pasirodyti silpnas“, – savo ese rašė K.Love'as.

Krepšininkas sulaukė NBA bendruomenės palaikymo. Socialiniame tinkle „Twitter“ K.Love'o atsivėrimu pasidžiaugė ir „Cavaliers“ lyderis LeBronas Jamesas.

„Dabar tu esi stipresnis nei bet kada anksčiau, Kevinai!!! Pagarba, broli!“, – žinutėje rašė L.Jamesas.

D.DeRozanas taip pat pasidžiaugė, jog paskatino K.Love'ą atvirai pasisakyti apie savo psichologines problemas.

„Atvirai pasakius, man labai malonu. Smagu kažkam padėti“, – sakė D.DeRozanas.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra