Keturi mėnesiai. Dvylika mokyklų. Dvidešimt krepšininkų iš septynių skirtingų komandų. Šimtai išdalintų dovanų ir tūkstančiai spindinčių vaikų akių. Kauno rajono savivaldybė pirmoji šalyje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos krepšinio federacija ir nuo vasario iki gegužės mėnesio vykdė bendrą projektą „Krepši...
Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas nesusižavėjo galimybe į savo komandą pasikviesti vieną geriausių šalies krepšininkų, tačiau pirmadienį Linas Kleiza susitiks su „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu Aleksandru Trifunovičiumi. Greičiausiai tada bus padėtas taškas Lietuvoje komandos ieškančio garsaus žaidėjo i...
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.