„Žalgiris“ – „Olympiacos“ antrasis mačas: žalgiriečių priklausomybė nuo V.Spanoulio, P.Jankūno ir E.Ulanovo nebūtis bei I.Sfairopouloso ėjimas, nulėmęs rungtynes (21)

Kauno „Žalgiriui“ nepavyko ketvirtą kartą paeiliui šiame sezone ir trečią sykį iš eilės Taikos ir draugystės sporto rūmuose patiesti Pirėjo „Olympiacos“.

Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai labai fiziškose rungtynėse pralaimėjo 68:79 ir ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių rezultatas tapo lygus – 1:1.

Krepsinis.net, kaip įprasta, pateikia svarbiausius mačo akcentus

Fiziškumas, kuriam „Žalgiris“ nebuvo pasirengęs

„Olympiacos“ krepšininkų nusiteikimas šioms rungtynėms abejonių nekėlė nuo pirmųjų mačo akimirkų. Šeimininkai, kuriems daug leido ir dvikovos arbitrai, primetė labai kietą žaidimo stilių, kuriam „Žalgiris“ neatrodė deramai pasirengęs.

Vangelis Mantzaris ir Brianas Robertsas pakaitomis dusino Keviną Pangosą, įsibėgėjusio Vasilije Micičiaus priežiūrą perėmė Kostas Papanikolaou, o Artūrą Milaknį palei galinę liniją gainiojo nebe Vassilis Spanoulis, o Janis Strelniekas. Aukšti ir fiziškai tvirti „Olympiacos“ perimetro žaidėjai darė įtaką „Žalgirio“ kūrėjų sprendimams ir kauniečių puolimo sklandumui.

Pirmajame kėlinyje „Žalgiris“ kartą suklydo ir prieš „Olympiacos“ presingą, o antrajame ketvirtyje B.Daviesas penkias sekundes nesugebėjo rasti, kam perduoti kamuolį. Tai nebuvo tik amerikiečio klaida. Tai buvo pavyzdys, kokia intensyvi šį vakarą buvo „Olympiacos“ gynyba, kuri išties atrodė verta geriausios Eurolygoje vardo.

Tas pats B.Daviesas susitikimo pradžioje kelis sykius neblogai pasidarbavo gynyboje, bet puolime atrodė sutrikęs ir nebe toks agresyvus, koks buvo pirmajame serijos susidūrime. Per pusdevintos minutės pirmoje susitikimo dalyje amerikietis neatkovojo nė vieno kamuolio, o jo tiesioginis oponentas Jamelas McLeanas net kelis sykius kartojo netaiklius „Olympiacos“ krepšininkų metimus.

Traumuotą Nikola Milutinovą 203 cm ūgio itin galingo sudėjimo „centras“ pavadavo nepriekaištingai. J.McLeanas buvo itin aktyvus gynyboje bei agresyvus puolime. Aukštaūgis per pirmąją mačo dalį surinko 14 taškų, pataikęs 5 iš 6 dvitaškių.

Tiesa ta, kad J.McLeanas šiame susitikime priminė B.Daviesą pirmajame. Nežmoniškas amerikiečio kovingumas atspindėjo ir bendrą komandinę dvasią – „Olympiacos“ laimėti norėjo labiau už žalgiriečius.

Iliustratyviai atrodo ir atkovotų kamuolių statistika. Jei pirmajame serijos mače „Žalgiris“ atkovojo 14 kamuolių puolime, o B.Daviesas – 6, tai antrajame kauniečiai sugriebė vos 2 kamuolius po „Olympiacos“ krepšiu ir abu atkovojo Antanas Kavaliauskas.

Daveisas

„Žalgirio“ gyvybės siūlas

Nuo pat pirmųjų susitikimo minučių „Žalgiris“ puolime ieškojo V.Spanoulio. Kaip ir pirmojoje akistatoje, taip ir šioje itin agresyvūs buvo tie „Žalgirio“ gynėjai, kuriuos prižiūrėjo 35-erių varžovų žvaigždė.

„Olympiacos“ strategas Ioannis Sfairopoulosas padarė išvadas po pirmųjų rungtynių ir pasistengė, kad V.Spanouliui netektų prižiūrėti A.Milaknio.

Geriausia to iliustracija tapo pirmasis A.Milaknio tritaškis antrojo kėlinio viduryje. Tada „Žalgirio“ snaiperį trumpam buvo perėmęs V.Spanoulis. „Žalgiris“ iškart sužaidė derinį, kuris skirtas išvesti A.Milaknį metimui iš toli. Aukštaūgių užtvarų padedamas gynėjas įgijo laisvės metimui ir realizavo tritaškį.

I.Sfairopoulosas iškart reagavo ir į aikštelę sugrąžino J.Strelnieką, kuris puikiai tvarkėsi su A.Milakniu pirmajame ketvirtyje. „Žalgirio“ vienas pagrindinių ginklų buvo staigiai užslopintas, o svečiams reikėjo ieškoti kitų būdų pelnyti taškus.

Kai ant parketo V.Spanoulis, variantų visada yra. Pavyzdžiui, pirmoje rungtynių pusėje „Žalgiris“ silpnąją „Olympiacos“ gynybos vietą itin dažnai atakavo Vasilije Micičiaus žaidimu „ant ūselio“.

Dar pirmajame kėlinyje serbas apžaidė V.Spanoulį ir pelnė lengvus taškus, vėliau išprovokavo pražangą, o rungtynių eigoje kelis sykius sutraukė J.McLeano pagalbą ir įvedė kamuolį įkirtusiam B.Daviesui, kuris pasižymėjo taškais.

Šis taktinis Š.Jasikevičiaus sprendimas buvo naujovė šioje serijoje, kuri tikrai pasiteisino. Tai tuo pačiu buvo dar vienas būdas pasinaudoti silpna V.Spanoulio gynyba.

V.Micičius šiose rungtynėse surinko 13 taškų ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus. Toks sėkmingas serbo žaidimas buvo neatsiejamas nuo V.Spanoulio gynybos. Žalgirietis spindėjo tomis minutėmis, kada jį prižiūrėjo „Olympiacos“ lyderis.

Kai V.Micičiaus priežiūrą perimdavo K.Papanikolaou, reikalai klostydavosi kur kas sunkiau. Aukštas ir kibus „Olympiacos“ puolėjas ne kartą sudarė problemų V.Micičiui organizuoti atakas. Buvo atkarpų, kuriose serbas priėmė eilę neteisingų sprendimų.

Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ nesugebėjo pelnyti taškų beveik penkias minutes ir prabilo tuomet, kai į aikštelę buvo sugrąžintas V.Spanoulis. V.Micičius nieko nelaukdamas atakavo veteraną prasiveržimu vienas prieš vieną, o vėliau tritaškiu pasižymėjo ir A.Milaknis, kai graikas pavėlavo susikeisti ginamaisiais.

Bent jau šiose rungtynėse V.Spanoulis buvo tikras „Žalgirio“ gyvybės puolime siūlas, o serijoje jis ir toliau turėtų išlikti ta silpnąja „Olympiacos“ vieta, į kurią žalgiriečiai muš be paliovos.

White'as

I.Sfairopouloso ėjimas, nulėmęs rungtynes

Kaip ir prognozavau prieš šias rungtynes, „Olympiacos“ strategas I.Sfairopoulosas išmėgino susikeitimą ginamaisiais nuo įžaidėjo iki vidurio puolėjo. Ne šiaip sau išmėgino, bet visiškai sustabdė „Žalgirio“ puolimą ketvirtajame kėlinyje.

Pirmuosius taškus lemiamame ketvirtyje „Žalgiris“ pelnė tik sužaidus penkias minutes, kai vieną baudos metimą iš dviejų realizavo B.Daviesas.

Tai nutiko tada, kai amerikiečio gynybą po susikeitimo ginamaisiais tarp aukštaūgių perėmė Kimas Tillie. „Ant ūselio“ kamuolį priėmęs B.Daviesas išprovokavo penktąją prancūzo pražangą ir pasiuntė varžovą ant atsarginių suolelio.

Tai, kas vyko iki šio momento, buvo visiškas „Žalgirio“ fiasko prieš rizikingą, tačiau „Žalgirio“ varžovams Eurolygoje dažnai pasiteisinančią gynybinę taktiką.

Ketvirtojo kėlinio pradžioje „Olympiacos“ išrikiavo aukštą penketuką, kuriame K.Papanikolaou užėmė atakuojančio gynėjo poziciją, o žemiausias žaidėjas buvo 194 cm ūgio V.Mantzaris. Ant suolo buvo pasodintas Georgios Bogris, o vietoje jo sugrąžintas kur kas mobilesnis J.McLeanas. Šeimininkai ėmė keistis ginamaisiais nuo „pirmosios“ iki „penktosios“ pozicijų.

„Žalgiris“ ketvirtį pradėjo su A.Kavaliausku, tačiau šiam gavus trečiąją asmeninę pražangą, į aikštelę grįžo B.Daviesas. Ant parketo buvo ir Aaronas White'as, kol P.Jankūnas sėdėjo ant suolo.

Kodėl tai svarbu? Todėl, nes A.Kavaliauskas ir P.Jankūnas yra geriausiai prieš susikeitimą ginamaisiais žaidžiantys „Žalgirio“ aukštaūgiai, kurie vieninteliai geba labai gerai užsiimti pozicijas arti krepšio.

Tuo įsitikinti galima buvo dar pirmajame kėlinyje, kai „Olympiacos“ pabandė naudoti šią gynybinę taktiką, tačiau A.Kavaliauskas privertė gana brangiai už tai mokėti. „Žalgiris“ tada puikiai įžaidė ūgio pranašumo situacijas ir atrodė šiai gynybai pasirengęs.

Ketvirtajame kėlinyje vaizdas buvo kitoks. Kamuolį prieš V.Mantzarį apačioje priėmęs B.Daviesas pabūgo dvigubos gynybos ir atidavė perdavimą tiesiai G.Printeziui į rankas.

Kitoje situacijoje B.Daviesas atrodė bejėgiškai, bandydamas nugara į krepšį apžaisti jo priežiūrą perėmusį K.Papanikolaou. Vėliau amerikietis dar ir prametė laisvas iš po krepšio, nors toje situacijoje galima buvo įžvelgti neužfiksuotą pražangą.

Nesėkmių seriją pratęsė blogas K.Pangoso perdavimas tam pačiam B.Daviesui, kuris ir vėl buvo užsiėmęs poziciją prieš „Olympiacos“ „mažiuką“ – kamuolys skriejo į užribį, kas žymėjo 14-ąją „Žalgirio“ klaidą šiose rungtynėse. Keliose kitose situacijose perdavimų net nebuvo bandoma atlikti. Žalgiriečių gynėjai pavėluodavo įvesti kamuolį B.Daviesui.

Taip „Žalgiris“ visiškai užstrigo, o Š.Jasikevičius nesiryžo į aikštelę grąžinti A.Kavaliausko, kuris, labai tikėtina, prieš šią gynybą būtų buvęs kur kas pavojingesnis. Užtenka prisiminti, kaip tokiose situacijose „centras“ jautėsi reguliariojo sezono rungtynėse Atėnuose, kai į „Panathinaikos“ krepšį sugrūdo 21 tašką.

„Žalgiriui“ buvo labai skausmingi neplanuoti V.Mantzario ir K.Papanikolaou tritaškiai per A.White'ą ir B.Daviesą ketvirtojo kėlinio pradžioje, leidę „Olympiacos“ įgyti 6 taškų persvarą (60:54), tačiau vis dėlto pralaimėjimą nulėmė ne jie.

Žalgiriečiai pralaimėjo sausa ketvirtojo kėlinio atkarpa, kai penkias minutes užstrigo „Olympiacos“ gynybos gniaužtuose, kurie buvo kitokie nei įprastai.

Jankūnas

P.Jankūno ir E.Ulanovo nebūtis

Kaip ir pirmosiose rungtynėse, taip ir šiose „Žalgiriui“ trūko svaresnio P.Jankūno ir Edgaro Ulanovo indėlio. Abu rungtynes paliko be taškų, nors bendrai žaidė 45 minutes.

Jei E.Ulanovo nerezultatyvumą galima paaiškinti tuo, jog tiesioginiai oponentai – Ioannis Papapetrou ir K.Papanikolaou – nėra jam parankūs, nes ne tik nenusileidžia jėga, bet ir pranoksta centimetrais, tai P.Jankūno slogus žaidimas ketvirtfinalyje neramina.

„Žalgiris“ vėl bandė išnaudoti P.Jankūną, žaidžiant pikenpopus, tačiau rezultato tai nedavė. Reikia pripažinti, kad P.Jankūno tiesioginiai oponentai – Georgios Printezis ir K.Tillie – labai stropiai ginasi šiose situacijose.

Pasyvioje „du prieš du“ gynyboje jie spėja uždaryti prasiveržimo liniją „Žalgirio“ gynėjams ir tuo pačiu staigiai sugrįžti prie atšokusio P.Jankūno, kuris turi labai trumpą laiko tarpą išsimesti metimą iš vidutinio nuotolio.

Iš dalies, tai yra „Žalgirio“ gynėjų problemą. Pasinaudoję kapitono užtvaromis jie nesusitraukia tiek P.Jankūno varžovų dėmesio, kiek reikėtų, jog atšokęs jis turėtų pakankamai laiko atlikti metimą.

Tačiau pastebėti reikėtų ir P.Jankūno neužtikrintumą. Antrojoje akistatoje kapitonas turėjo kelias progas mesti iš vidutinio nuotolio, tačiau be reikalo sudvejojo, kas leido G.Printeziui prie jo laiku sugrįžti. Taip trumpi langai nubausti varžovus užsidarydavo ir kapitonui tekdavo perskirstyti kamuolį komandos draugams.

Šiame susitikime P.Jankūnas nė karto neatakavo krepšio, o pirmajame mače realizavo tik 2 dvitaškius iš 7. Tai yra rezervas, kuris turi būti išnaudotas artėjančiose rungtynėse, nes „Žalgirio“ puolimui labai trūksta vieno lyderių taškų.

Savo ruožtu, E.Ulanovas per abejas rungtynes prametė visus šešis dvitaškius, kurių dauguma skriejo pro šalį, nesėkmingai bandant susidoroti su I.Papapetrou gynyba „ant ūselio“. Akivaizdu, jog šis „Žalgirio“ puolimo ginklas šioje serijoje bus neveiksnus, tačiau E.Ulanovas yra žaidėjas, kuris visą laiką išsiskyrė gebėjimais rinkti juodus taškus. Pavyzdžiui, taisant netaiklius komandos draugų metimus.

Vis tik agresyvumo ir kovingumo prie varžovų krepšio E.Ulanovui labai stinga. Per 54 minutes, praleistas abejuose susitikimuose, jis neatkovojo nė vieno kamuolio puolime, nors pagal šį žaidimo komponentą yra vienas geriausių „Žalgirio“ komandoje.

Galima pasiguosti nebent tuo, jog net ir be dviejų itin svarbių figūrų „Žalgiris“ sugebėjo laimėti vienerias rungtynes išvykoje, o antrosiose atrodė tikrai konkurencingai.

Rezervų yra, tad bent jau vienos pergalės galima laukti ir namuose.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra