„Žalgiris“ Milane: blogiausia gynyba Eurolygoje, nuvylę žaidėjai ir vyr. trenerio techninės pražangos efektas (5)

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygoje įsirašė dar vieną nesėkmę, kai išvykoje 92:98 nusileido Milano „AX Armani“ krepšininkams. Portalas Krepsinis.net pateikia svarbiausius dvikovos akcentus.

Nepasiteisinęs manevras. Martinas Schilleris antrose rungtynėse iš eilės į startinį penketuką išleido Paulių Jankūną, o ne Nigelą Hayesą. Jeigu gyrėme kapitoną už gerą darbą gynyboje prieš Maskvos CSKA gruziną Tornikę Shengeliją, tai šįkart veterano faktorius nesuveikė. Idėja buvo paprasta: reikėjo kiečiau rungtyniaujančio žaidėjo, kuris galėtų pristabdyti Zachą LeDay‘ų. „AX Armani“ idėja buvo išnaudoti šią dvikovą būtent amerikiečio naudai ir tai pasiteisino: buvęs žalgirietis per 3,5 minutės sumetė 9 iš 12 savo komandos taškų. Per likusias 22 minutes jis pridėjo dar 11 ir dvikovą baigė su 20 taškų bei 23 naudingumo balais, kas yra geriausias jo pasirodymas šiame sezone.

Mes puikiai žinome, kad Z.LeDay‘us yra emocinis žaidėjas, kuriam negalima leisti įsibėgėti ir pajausti žaidimo, nes kai jis tai padaro, tą vakarą gali sumesti daug taškų. Visiškai kitaip būna, jeigu pirmi metimai nesukrenta – tuomet Z.LeDay‘us dvikovą gali baigti visiškai tuščias arba su minusiniu naudingumu, kas šį sezoną nutiko su Madrido „Real“ – minus 6 balai per 25 žaidimo minutes.

Apskritai tai buvo ne P.Jankūno stiliaus rungtynės ir nuo trečiojo kėlinio 4-osios minutės jis ant parketo nebegrįžo. Žaidžiant kapitonui „Žalgiris“ per 9 minutes praleido net 17 taškų daugiau nei pats įmetė. Blogiau sekėsi tik rungtyniaujant Steve‘ui Vasturiai ir Thomasui Walkupui – po minus 18.

Skirtingi pirmas ir antras kėliniai. Pasibaigus pirmajam kėliniui „Žalgiris“ turėjo didžiausią pranašumą šiame mače – 25:21. Sužaisti tokį sėkmingą ketvirtį leido žaibiškas puolimas – net 10 taškų buvo pelnyta greitomis atakomis. Tiek taškų dažnai komandos nesurenka per visas 40 minučių, ką jau kalbėti apie 10. Palyginimui, per likusius tris ketvirčius žalgiriečiai greitose atakose surinko 6 taškus. Greitai bėgti į puolimą padėjo „AX Armani“ žaidėjų netaiklūs tritaškiai ir toli atšokę kamuoliai. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad šeimininkai atakavo tikrai iš gerų padėčių, bet kamuolys nekrito į krepšį. Per pirmą kėlinį „AX Armani“ nepadarė nė vienos klaidos, o žalgiriečiai kamuolį prarado vos sykį, kas liudija apie abiejų komandų atsainų darbą prie savojo krepšio. Rezultatyvūs perdavimai irgi buvo kontrastingi – 7:1 „Žalgirio“ naudai.

Viskas aukštyn kojomis ėmė verstis antrajame ketvirtyje, kai „AX Armani“ pradėjo pataikyti tritaškius iš tokių padėčių, iš kurių metimai skriejo pro šalį per pirmąją atkarpą. „Žalgiris“ prarado savo pagrindinį pirmojo kėlinio ginklą, o poziciniame žaidime prieš susikeitimų gynybą buvo kaip reikiant buksuojama. Buvo bandoma centruoti turint pranašumą po krepšiu, bet varžovai greitai sulaukdavo pagalbos ir tose situacijose stigo žalgiriečių geresnių įkirtimų po krepšiu. Stigo ir individualaus meistriškumo, kai galima būtų tiesiog pralaužti varžovą žaidimu nugara arba apibėgti Kyle‘ą Hinesą perimetre. Galima išskirti ir taktinių sumanymų stoką, kadangi atrodė, kad poziciniame žaidime buvo naudojami vos 1–2 tie patys deriniai, o „AX Armani“ žaidėjai tarsi žinojo kiekvieną varžovų ėjimą ir taip nukirsdavo visas opcijas, kaip užbaigti atakas.

Viso to rezultatas – 31 praleistas taškas ir vos 15 pelnytų, kurie „Žalgirį“ nubloškė į 12 taškų deficitą. Per antrąjį ketvirtį „AX Armani“ atliko net 9 rezultatyvius perdavimus, o komanda buvo įmetusi daugiau tritaškių nei dvitaškių – 10:9. 10/16 tritaškiai yra įspūdingas rezultatas ir dar reikia turėti omenyje, kad iki šio mačo Milano ekipa per dvikovą vidutiniškai pataikydavo po 9 metimus iš perimetro. „Žalgirio“ gynybos sistemos spragos leido oponentams jau per du kėlinius pagerinti savo vidurkį.

Duobė ir parodytas charakteris po trenerio techninės pražangos. Kad ir ką rūbinėje kalbėjo M.Schilleris, tai visiškai nesuveikė po pertraukos, kadangi per 3 minutes „Žalgiris“ varžovams leido įmesti 10 taškų ir skirtumas išaugo iki 17 taškų – 62:45. Nors per šią atkarpą Joffrey Lauvergne‘as pasižymėjo taškais, tačiau atrodė visiškai apatiškas tiek gynyboje, tiek puolime. Prancūzas jau kelintą mačą paeiliui atrodo gerokai blankiau nei sezono starte ir šįkart jo 9 taškai, 5 rezultatyvūs perdavimai bei 12 naudingumo balų neatspindi tikrojo pasirodymo. Kur kas daugiau pasako faktas, kad J.Lauvergne‘ui esant aikštelėje „Žalgiris“ per 17,5 min. leido varžovams pelnyti 17 taškų daugiau nei pats įmetė.

Kai jau atrodė, kad „Žalgirio“ laivas nuskendo, M.Schilleris padarė tai, ko dar per jo karjerą prie Kauno klubo vairo nematėme – gavo techninę pražangą. Prieš Augustine‘ą Rubitą teisėjai neužfiksavo pražangos, o austras tiesiog įtūžo ir praktiškai išbėgo iki aikštės vidurio bei už tai buvo nubaustas. Sergio Rodriguezas taiklia bauda padidino skirtumą iki 67:49, bet toks stratego emocijų protrūkis pažadino žalgiriečius, kurie kėlinį užbaigė atkarpa 15:6 ir priartėjo iki 64:73. 

Ettore Messina nesugebėjo savo auklėtinių prikelti iš letargo miego, kurie šiek tiek atleido vadeles ir „Žalgirio“ sėkmingas atkarpa prasitęsė iki to, kad 34-ąją minutę rezultatas tapo lygus – 77:77. Skaičiuojant 10 minučių atkarpą, žalgiriečiai ją laimėjo net 28:10. Vejantis varžovus svarbiausiais faktoriais tapo Roko Jokubaičio, Luko Lekavičiaus ir A.Rubito sugebėjimas individualiais veiksmais pranokti varžovą „vienas prieš vieną“ dvikovose. 20-ąjį gimtadienį šią savaitę paminėjęs R.Jokubaitis drąsiai žaidė prieš K.Hinesą, L.Lekavičius atrodė įjungęs aukštesnę pavarą, o A.Rubitas darė tai, ko niekaip nesugebėjo J.Lauvergne‘as – gerai išnaudojo savo pranašumus, kai varžovai atlikdavo susikeitimus.

Svarbus faktorius, kad „Žalgiris“ sugrįžo į rungtynes be savo lyderio Mariaus Grigonio, kuris sėdėjo ant suolo su 3 pražangomis. Gaila, kad sugrįžęs vedlys greitai gavo 4-ąją, o puolime varžovui netyčia alkūne trinktelėjęs – ir 5-ąją. Tas pats J.Lauvergne‘as grįžo ant parketo, nes A.Rubitas žaidė ilgai be keitimų ir sunkiai gaudė kvapą. Po prancūzo perdavimo Th.Walkupas priartino komandą (82:83), bet po dviejų atakų centras prarado kamuolį, po kurio Malcolmas Delaney įmetė labai svarbų tritaškį (89:82) ir ant suolo sėdęs prancūzas daugiau nebegrįžo.

Antroje dvikovos dalyje „Žalgiriui“ pakeitus gynybą pavyko visiškai eliminuoti varžovų tritaškius – trečiajame kėlinyje sužaidus 18 sekundžių pataikė Kevinas Punteris, bet tada 5 iš eilės metimai skriejo pro šalį. Gaila, kad po 16 minučių tylos sukrito du iš eilės, kai pataikė S.Rodriguezas ir M.Delaney, padidinę skirtumą nuo 1 iki 7 taškų ir taip išsprendę dvikovos likimą „AX Armani“ komandos naudai.

Beje, Šarūnas Jasikevičius dar nėra gavęs nė vienos techninės pražangos šį sezoną, o ramusis M.Schilleris jau ją turi savo sąskaitoje.

First @Euroleague technical foul for @bczalgiris coach Martin Schiller in 2020-21 EuroLeague Regular Season Round 10.

Andrea Trinchieri is leading the league with 5 technical fouls. pic.twitter.com/9hvDeQMsEU

— Darius Garuolis (@DariusGaruolis) November 20, 2020

Išvada. Po rungtynių su „AX Armani“ buvo tarsi dežavu jausmas kaip po mačo su CSKA antradienį, kadangi dvikovos likimą išsprendė keli tritaškiai susitikimo pabaigoje, kai varžovai tiesiog parodė savo individualų meistriškumą. Milano komanda tikrai nepaliko labai gero įspūdžio, kadangi stigo koncentracijos, pastangų gynyboje ir komandinio žaidimo. Dažniau žaidėjai sprendė viską patys ir su tokiu žaidimu pretenduoti į Eurolygos finalinį ketvertą krepšinio profesoriaus kariaunai bus sudėtinga.

Kalbant apie „Žalgirį“, galima pagirti už parodytą tvirtą charakterį ir sugrįžimą į rungtynes. Vis dėlto gynyba yra tokia prasta, kad pagal jos reitingą „Žalgiris“ jau oficialiai nusirito į paskutinę poziciją – per 100 atakų praleidžiama 105,1 taško. Laipteliu aukščiau palypėjo 103,7 taško per 100 atakų pagal reitingą praleidžianti Berlyno ALBA. Nereikia būti genijumi, kad suprastume, jog M.Schillerio ice gynybą oponentai jau seniai perkando ir vien puolimu tokių oponentų kaip „Real“, CSKA ar „AX Armani“ nenugalėsi. Per pirmąsias ketverias rungtynes „Žalgiris“ varžovams leisdavo įmesti po 72 taškus, o per pastarąsias ketverias – 90,8 taško. Taip, „Žalgirio“ pralaimėjimai įmetant 92 ar 90 taškų atrodo gražesni nei praėjusiame sezone patyrus nesėkmę namie prieš Belgrado „Crvena Zvezda“ 59:61 ar po kelių dienų Berlyne prieš ALBA 62:69, bet pačios tendencijos kelia didelį nerimą ir tiesiog reikalauja kažką keisti giliau nei startiniame penketuke pakeisti N.Hayesą P.Jankūnu.

Pernai po 9 nesėkmių iš eilės Eurolygoje kalbėjome apie psichologines problemas dėl nepataikomų tritaškių iš gerų padėčių ir galiausiai tas puolimas „pramušė“, kai „Žalgiris“ vėliau laimėjo 9 mačus, patyrė 4 nesėkmes ir grįžo į kovą dėl vietos aštuonete. Šįkart kalbame apie gynybos problemas, kurios kelia gerokai didesnį nerimą. Kitą savaitę atvyksta Sankt Peterburgo „Zenit“, kuri pagal gynybos reitingą yra antra turnyre – praleidžia 92,3 taško per 100 atakų.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą