„Žalgiris“ – „Chimki“: neišspręstas varžovų gynybos galvosūkis, brangiai kainavęs planas prieš A.Švedą ir A.Kavaliausko trūkumas (26)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams Maskvos srities „Chimki“ barjeras ir vėl buvo per aukštas. Šį kartą Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai namuose pralaimėjo 74:84.

Portalas Krepsinis.net, kaip įprasta, pateikia svarbiausius mačo akcentus.

Neišspręstas „Chimki“ gynybos galvosūkis

Kai rungtynių pradžioje Kevinas Pangosas jautėsi tarsi ant sparnų, skrosdamas „Chimki“ baudos aikštelę aštriais reidais ir keldamas įvairiapusę grėsmę gynybai, Georgios Bartzokui teko kažko imtis. Varžovų treneris neužtruko, kol atsisakė plano, kuriuo pradėjo susitikimą ir ėmėsi rizikingos, tačiau šį kartą idealiai suveikusios taktikos – keistis ginamaisiais visose situacijose.

Būtent tada „Žalgiris“ pradėjo rimtai strigti. Kamuolys nepasiekdavo aukštaūgių, o perdavimai jiems į baudos aikštelę, užsiėmus poziciją prieš „Chimki“ „mažiukus“, neretai baigdavosi itin skausmingomis klaidomis. Per antrąjį ir trečiąjį kėlinius žalgiriečiai padarė 10 klaidų, kas kainavo labai brangiai, ypač antrojo kėlinio viduryje, kai kontratakose įsisiautėjo Aleksejus Švedas. Rusas susmeigė tris tritaškius greitajame puolime ir per antrąjį ketvirtį surinko 13 taškų.

Visas triūsas, kurį gynyboje ir puolime „Žalgirio“ krepšininkai nuveikė per pirmąsias dešimt minučių, nuėjo perniek. „Chimki“ pasivijo ir perėmė iniciatyvą, o į didžiąją pertrauką išėjo atsilikdama tik tašku (43:44).

„Chimki“ renesanso kalviai buvo tokie perimetro žaidėjai kaip Stefanas Markovičius ir Tyleris Honeycuttas, kurie pakilę nuo suolo, dėmesingai gynėsi ir puikiai tvarkėsi su „Žalgirio“ aukštaūgiais arti krepšio po susikeitimų ginamaisiais. T.Honeycuttas buvo labai svarbus antrajame kėlinyje, kai pataikė kelis sunkius metimus ir pakartojo netaiklų komandos draugo metimą. Mačą jis baigė su 17 taškų savo sąskaitoje.

„Žalgiris“ bandė išspręsti varžovų susikeitimo ginamaisiais rebusą po didžiosios pertraukos ir kurį laiką tai sekėsi daryti išties gerai. Trečiajame kėlinyje Paulius Jankūnas sumetė 6 taškus paeiliui, kai kiti žalgiriečiai jam sėkmingai įvesdavo kamuolį iš viršaus. Kapitonas trumpam rezultatą išlygino – 52:52.

Vis tik P.Jankūnas šį vakarą buvo vienas karys lauke. „Žalgiris“ be kelių pavienių situacijų, kai kamuolys pasiekdavo Brandoną Daviesą, daugiau nerado aukštaūgių, kurie padėtų efektyviai išnaudoti ūgio pranašumų situacijas arti krepšio, o pats P.Jankūnas turėjo problemų su asmeninėmis pražangomis, iš kurių dvi gavo bandydamas užsiimti poziciją „ant ūselio“.

Matant, kaip „Žalgiriui“ sunku pelnyti taškus susidūrus su susikeitimu ginamaisiais, aikštėje galima buvo stipriai pasigesti Antano Kavaliausko. Galingo stoto, puikiai pozicijas arti krepšio užsiimantis „Žalgirio“ atsarginis „centras“ geriausiai rungtyniauja prieš tokio pobūdžio gynybą. Pavyzdžiui, prieš Atėnų „Panathinaikos“, kurios gynybos pagrindas – taip pat keitimasis ginamaisiais. Deja, A.Kavaliauskui šį mačą teko stebėti namuose, smarkiai karščiuojant.

Ketvirtajame kėlinyje problemos žaidžiant ūgio pranašumo situacijas niekur nedingo, tad Š.Jasikevičius nusprendė keisti žaidimo planą ir žaisti per B.Daviesą prieš Marko Todorovičių. Toks nestandartinis sprendimas davė nuostabių dividendų. „Žalgirio“ vidurio puolėjas suvertė 8 taškus, kol G.Bartzokas, galop, ryžosi pasodinti beviltiškai atrodžiusį juodkalnietį.

Ant parketo grįžus Malcolmui Thomasui, kamuolį į savo rankas perėmė Axelis Toupane'as, pradėjęs organizuoti ne vieną „Žalgirio“ ataką. Atakuojančio gynėjo pozicijoje laikinai atsidurdavęs K.Pangosas buvo ieškomas komandos draugų užtvaromis, tačiau kanadietis lemiamu metu buvo šaltas. Jis prametė keletą labai svarbių metimų, kurie galbūt būtų pakreipę mačo baigtį kita linkme.

Reikia pripažinti, jog „Chimki“ buvo puikiai paruošta tokiam „Žalgirio“ planui. Visos problemos, kurias sukurdavo „Žalgirio“ aukštaūgių užtvaros, buvo sprendžiamos tuo pačiu susikeitimu ginamaisiais. Vos tik A.Milaknis ar K.Pangosas atsiplėšdavo nuo savo tiesioginio oponento ir iš užtvaros išlįsdavo laisvi, jų priežiūrą kaip mat perimdavo „Chimki“ aukštaūgiai, susikeitę su gynėjais. Taip žlugo daugybė žalgiriečių derinių. Įskaitant ir tuos firminius bandymus pakabinti kamuolį Aaronui White'ui.

Galiausiai, daug pasakantis faktas, jog „Žalgiris“ rungtynes baigė atkovojęs tik 8 kamuolius puolime. Tai dar vienas patvirtinimas, jog „Žalgirio“ priekinei linijai labai stigo agresijos, išnaudojant ūgio pranašumą arti krepšio.

Švedas

Brangiai kainavusi A.Švedo priežiūra

Nuo pat rungtynių pradžios pavojingiausias „Chimki“ žmogus buvo patikėtas į ilgas ir tvirtas Axelio Toupane'o rankas. Prancūzas be kelių išimčių neleido A.Švedui laisvai jaustis ant parketo, sėkmingai stabdydamas rusą žaidime vienas prieš vieną, o taip pat neleisdamas jam lengvai manevruoti į komandos draugų užtvaras.

Ne mažiau svarbu, jog nuo pat susitikimo pradžios A.Toupane'as demonstravo didelę agresiją, atakuodamas gintis pritingintį ir fiziškai gerokai silpnesnį A.Švedą. Rusų žvaigždei teko kilnoti ranką, pažeidus taisykles, arba išsiimti kamuolį iš krepšio, praleidus kur kas atletiškesnį oponentą palei nosį. A.Toupane'as buvo vienas iš pozityvių dalykų „Žalgirio“ žaidime. Tai buvo jau ketvirtosios rungtynės Eurolygoje paeiliui, kurias gynėjas baigia pelnęs dviženklį taškų skaičių – 13 taškų, 2 rezultatyvūs perdavimai ir 14 naudingumo balų.

A.Švedas atsipalaidavo tada, kai A.Toupane'as prisėdo ant suolo ir ruso priežiūrą perėmė Vasilije Micičius. Jau pirmieji keli epizodai, kai serbas praleido A.Švedo įkirtimą link krepšio, o vėliau ir prasiveržimą į dešinę pusę buvo signalas, jog gali kilti rimtų problemų. Jų kilo antrajame kėlinyje, kai rusas sprogo tritaškiais kontratakose, kurie sugrąžino „Chimki“ į rungtynes.

Antroje susitikimo pusėje „Žalgiris“ buvo itin rimtai nusiteikęs A.Švedo klausimu. Rusas buvo agresyviai stabdomas „stepoutais“ „du prieš du“ situacijose, kas priversdavo jį išsiskirti su kamuoliu. Taip „Žalgiris“ rizikavo kitų „Chimki“ žaidėjų sąskaita. Ir ta rizika nelabai pasiteisino.

Tada, kai A.Švedas nusimesdavo kamuolį „pikenrolo“ situacijoje, jis dažnai atsidurdavo A.Gillo rankose. Atletiškas ir staigus amerikietis prasiveržimais draskė „closeoutų“ situacijas ir taip surinko aibę taškų. Be to, jis įmetė tris tritaškius, kas nėra jo žaidimo stiprybė. Įsibėgėjo ir T.Honeycuttas, pataikęs kelis tritaškius, kai jo tiesioginis oponentas nespėdavo grįžti iš pagalbos stabdant A.Švedo „pikenrolus“. Vieną sykį trims baudų metimams T.Honeycuttą pasiuntė Edgaras Ulanovas, šiek tiek persistengęs, kai mėgino uždaryti amerikiečio metimą.

Nors per antrąją susitikimo dalį A.Švedas sukrapštė tik 4 taškus, rankos atsirišo A.Gillui ir T.Honeycuttui, o „Chimki“ kur kas geriau dalinosi kamuoliu. Rusai atliko 22 rezultatyvius perdavimus, kai komandos vidurkis – 17. Be to, net 9 daugiau nei „Žalgiris“ (13). Rezultate varžovų puolimo variklis įsisuko, o dažnai tik stebėtojų vaidmenys atliekantys A.Švedo komandos draugai tapo svarbiausių įvykių dalyviais.

Nėra teisingo pasirinkimo, kaip stabdyti A.Švedą. Reikia rinktis mažesnę blogybę ir panašu, jog šį kartą pasirinkimas iš dalies nepasiteisino.

Dabar žalgiriečiai turės dvi savaites išsilaižyti žaizdas ir atsitiesti prieš turnyro autsaiderius Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkus.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra