„Žalgirio“ sezono pažymiai: M.Grigonio lyderystė, R.Jokubaičio proveržis ir M.Schillerio adaptacija (46)

Kauno „Žalgiris“ rungtynėmis su Atėnų „Panathinaikos“ baigė pasirodymą 2020–2021 metų Eurolygos sezone. Kauniečiai su pasimėgavimu 93:78 parklupdė varžovus ir tarptautinį sezoną užbaigė pakilia nata.

Martino Schillerio vadovaujama komanda per 34 susitikimus sugebėjo iškovoti 17 pergalių ir finišavo 11-oje turnyrinės lentelės pozicijoje.

Portalas Krepsinis.net apžvelgė individualų žalgiriečių pasirodymą šiame sezone ir įvertino jį pažymiais.

Walkupas

#0 Thomasas Walkupas (24 min., 8.2 tšk. 3 atk. kam., 4,5 rez. per., 1,1 per. kam., 1,6 kld., 10,6 naud. bal.) Įvertinimas – 8.

Nors Th.Walkupo sezonas prasidėjo gana sunkiai ir buvo kilę klausimų, ar tikrai amerikietis įžaidėjo pozicijoje tiks Martino Schillerio žaidimo filosofijai, tačiau vėliau legionierius įsivažiavo. Nors statistiškai šis sezonas jam buvo prastesnis už praėjusį, tačiau jo įtaka žaidimui nepakito. Pirmoje sezono pusėje „Žalgiris“ pasižymėjo puikiu kamuolio judėjimu ir tam daug įtakos turėjo geras Th.Walkupo vadovavimas žaidimui.

Amerikietis buvo neabejotinai geriausias „Žalgirio“ gynėjas perimetre, kuriam visuomet patikima varžovų lyderių priežiūra. Vadovauti komandos žaidimui ir prižiūrėti geriausius oponentų žaidėjus kitoje aikštės pusėje nėra lengva užduotis, bet Th.Walkupas su tokiomis funkcijomis tikrai neblogai tvarkėsi. Galima pažymėti tai, kad „Žalgirio“ įžaidėjas klysdavo po 1,6 karto per rungtynes ir atlikdavo 4,5 rezultatyvaus perdavimo. Tokie skaičiai atrodo tikrai gana solidžiai.

Lekavičius

#4 Lukas Lekavičius (18 min., 8,2 tšk., 1,2 atk. kam., 2,4 rez. per., 0,5 per. kam., 1,6 kld., 8,3 naud. bal.) Įvertinimas – 7.

Sezono pradžia buvo daug žadanti ir atrodė, kad M.Schilleris puikiai geba išnaudoti stipriąsias L.Lekavičiaus savybes. Pakildamas nuo suolo gynėjas gebėjo įnešti energijos puolime ir jo žaidimas „2 prieš 2“ bei floateriai tapo puikia opcija varžovų aikštės pusėje. Vis tik gynėjui pritrūko stabilumo ir antroje sezono pusėje jo žaidimo kreivė leidosi žemyn. Gaila, jog L.Lekavičiaus indėlio labiausiai trūko lemiamų mačų metu, kai „Žalgiris“ realiai kovojo dėl vietos aštuonete.

Nors gynėjas turėjo 10 rungtynių seriją, per kurią pataikė vos 1 tritaškį iš 10, tačiau bendras pataikymas siekė 50 proc. ir sezono pabaigoje tai atrodo, kaip Kauno klubo neišnaudotas rezervas. Didžiausia L.Lekavičiaus problema ir šį sezoną buvo gynyba. M.Schilleriui sunkiai sekėsi maskuoti šią gynėjo problemą ir dažnai varžovai šį Kauno ekipos gynėją pasirinkdavo savo taikiniu.

Hayesas

#10 Nigelas Hayesas (27 min., 9,5 tšk., 3,9 atk. kam., 1,2 rez. per., 1,1 per. kam., 1,1 kld., 9,8 naud. bal.). Įvertinimas – 8.

Amerikietis praleido tik pačias paskutines rungtynes su „Panathinaikos“ klubu, o iki tol buvo vienas kertinių „Žalgirio“ žaidėjų. Jo svarba išaugo ir dėl to, jog komanda didžiąją dalį sezono turėjo verstis be Patricio Garino, o Steve’as Vasturia nepateisino į jį dėtų vilčių ir normalaus vaidmens Eurolygos vaidinti neįstengė. Būtent po S.Vasturios traumos N.Hayesas pasistūmė į „trečiojo numerio“ poziciją ir joje atsiskleidė labiausiai.

Nors puolėjui šiek tiek stigo stabilumo puolime, tačiau iš trijų taškų zonos N.Hayesas atakavo 44 procentų tikslumu ir dažnai tapdavo vienu iš efektyviausių ginklų. Gynyboje amerikietis ir šį sezoną buvo vienas iš geriausių komandos žaidėjų – jis sugebėjo gintis prieš kelių pozicijų varžovų žaidėjus ir dažnai kamšyti kitų komandos draugų paliktas spragas.

Jankūnas

#13 Paulius Jankūnas (16 min., 3,9 tšk., 4,4 atk. kam., 1 rez. per., 0,5 per. kam., 0,8 kld., 7,1 naud. bal.). Įvertinimas – 7.

Vargu, ar daug kas tikėjo, kad kapitono vaidmuo šį sezoną bus toks ryškus. „Žalgirio“ priekinė linija atrodo perpildyta vidurio puolėjais, o fizinės savybės P.Jankūnui jau sunkiai leidžia žaisti „ketvirtuoju numeriu“. Nepaisant to, aukštaūgio žaidimas šį sezoną tapo malonia staigmena. Savo patirtimi puikiai besinaudojęs veteranas daug naudos davė kovose arčiau krepšio. P.Jankūnas puikiai atstovėdavo dvikovas net prieš tokio lygio žaidėjus kaip Tornike Shengelia ar Luke’as Sikma.

Puolime kapitono indėlis buvo gana kuklus, tačiau galima išskirti, kad žalgirietis dažnai sugebėdavo išprovokuoti varžovų pražangas, o baudas metė net 91 proc. tikslumu. Tokios geros fizinės kondicijos veterano jau nematėme gana seniai ir turbūt tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl P.Jankūnas dar yra pasiruošęs rungtyniauti ir toliau.

Milaknis

#21 Artūras Milaknis (19 min., 6 tšk., 1 atk. kam., 0,7 rez. per., 0,5 per. kam., 0,4 kld., 4,5 naud. bal.). Įvertinimas – 6.

Nors A.Milaknis nebuvo pagrindinė figūra „Žalgirio“ žaidime, tačiau komandos rezultatai ženkliai suprastėjo būtent po to, kai traumą patyrė šis snaiperis. Tritaškius šį sezoną A.Milaknis metė net 47 proc. tikslumu, kai pernai tai darė 39,5. Apskritai toks jo pataikymas yra geriausias nuo 2010 metų, kai per visą sezoną atliko vos 16 tolimų metimų.

Vis tik jo rezultatyvumas, nepaisant gero pataikymo, šį sezoną šiek tiek smuko. Pagrindinė to priežastis – sumažėjęs metimų skaičius. „Žalgirio“ žaidime trūko derinių A.Milakniui, kurie būdavo pagrindinė šio krepšininko duona. Šių metų sezone tritaškiai būdavo atliekami tiesiog handoffo situacijose, po atkovotų kamuolių puolime, greitose atakose arba kuriantis progas „1 prieš 1“.

Gebenas

#23 Martinas Gebenas (8 min., 3,3 tšk., 2,1 atk. kam., 0,6 rez. per., 0,4 per. kam., 0,5 kld., 4,5 naud. bal.). Įvertinimas – 5.

Daugiausiai minučių aikštėje M.Gebenas pradėjo gauti sezono pabaigoje, kai sumažėjo „Žalgirio“ aukštaūgių rotacija. Tos kelios rungtynės parodė, kad puolime vidurio puolėjas gali būti efektyvus ir naudingas. Viso sezono metu M.Gebenas tenkindavosi trumpomis atkarpomis ir per jas būdavo pastebimas puolime. „Žalgirio“ gynėjai pikenrolo situacijose sėkmingai surasdavo M.Gebeną, kuris arčiau krepšio žaidė pakankamai efektyviai. Nemažai problemų M.Gebenas turėjo gynyboje, kur nesusitvarkydavo su savo užduotimis „1 prieš 1“ ir dažnai jį atakuodavo varžovai. Nors fizinės jėgos šiam centrui nestinga, tačiau mobilumo trūkumas kišdavo koją.

Rubitas

#24 Augustine’as Rubitas (19 min., 8,1 tšk., 4,2 atk. kam., 0,7 rez. per., 0,6 per. kam., 1 kld., 9,4 naud. bal.). Įvertinimas – 7.

Pirmą sezoną „Žalgirio“ marškinėliais vilkėjęs amerikietis buvo vienas iš produktyviausių komandos žaidėjų. Puolime A.Rubitas dažnai atakuodavo varžovus pikenpop situacijose ir tai darė itin sėkmingai. Jo metimai iš vidutinės distancijos keldavo nemažai problemų varžovams.

Žaidžiant prieš komandas, turinčias savo sudėtyje itin aukštus vidurio puolėjus, tai suveikdavo ne visada. Varžovai lengvai surasdavo galimybių, kaip išnaudoti savo centrus arčiau krepšio ir tai tapdavo tikru galvos skausmu Kauno klubui. Žaisti „ketvirtuoju numeriu“ A.Rubitui sekėsi sunkiau, kadangi atakuodamas iš trijų taškų zonos jis sublizgėjo tik mače su „Valencia“, kai realizavo 3 tritaškius iš 4. Žaidimo „1 prieš 1“ veidu į krepšį taip pat A.Rubito arsenale matėme gana mažai, o tvarkytis su oponentų atletiškais ir puolimą galinčiais išplėsti puolėjais žalgiriečiui ne visada pavykdavo.

Jokubaitis

#31 Rokas Jokubaitis (21 min., 7 tšk., 1,7 atk. kam., 2,5 rez. per., 0,5 per. kam., 1,5 kld., 6,8 naud. bal.) Įvertinimas – 7.

Įžaidėjas pats sau kartelę aukštai užkėlė dar sezono pradžioje. Nuo suolo dažniausiai pirmojo kėlinio viduryje kildavęs gynėjas įnešdavo energijos į „Žalgirio“ žaidimą. Kauniečiai sezone turėjo atkarpų, kai greitas puolimas veikė puikiai, o jame it žuvis vandenyje jautėsi ir R.Jokubaitis. Viena iš stipriausių jaunojo žalgiriečio žaidimo pusių yra metimai iš vidutinės distancijos ir jie rodo, kad krepšininkas ateityje turi potencialo pridėti ir stabilesnį metimą po driblingo iš trijų taškų zonos.

Didžiausia R.Jokubaičio problema buvo gynyba. Natūralu, kad vos 20 metų žaidėjas dažnai klydo komandinėse gynybos schemose, o kartais ir tiesiog pralaimėdavo savo mikrodvikovas „1 prieš 1“ labiau patyrusiems varžovams. Fizinės šio krepšininko savybės tikrai leis ateityje pagerinti ir šį žaidimo komponentą, o kol kas tai galima nurašyti patirties stokai.

Vasturia

#32 Steve’as Vasturia (12 min., 2,5 tšk., 0,9 atk. kam., 0,7 rez. per., 0,3 per. kam., 0,6 kld., 1 naud. bal.). Įvertinimas – 3.

Sezono pradžioje amerikiečio žaidimas dar teikė vilties. M.Schilleris rodė pasitikėjimą šiuo krepšininku ir rungtynes jis pradėdavo startiniame penkete, tačiau jo blykstelėjimo sulaukti taip ir nepavyko. Geriausias rungtynes amerikietis sužaidė prieš Milano „AX Armani“, kai įmetė 8 taškus ir surinko 7 naudingumo balus. Sugrįžęs po traumos S.Vasturia atsidūrė atsarginių žaidėjų suolelio gale ir jo vaidmuo visiškai sumenko. Iš viso gynėjas aikštėje pasirodė 19-oje rungtynių ir 8 iš jų baigė su minusiniu naudingumo balų skaičiumi.

Blogiausia tai, kad amerikietis turėjo begales problemų ir gynyboje, o jokio progreso neišvydome viso sezono metu. S.Vasturia rinkosi pražangas ten, kur jų nereikėjo rinktis, vėlavo prie savo ginamųjų ir pralaimėdavo dvikovas „1 prieš 1“. Panašu, kad visa tai galiausiai atsiliepė ir krepšininko psichologijai. Ieškant pateisinimų šiam legionieriui, galima paminėti, kad jo funkcijos Kauno ekipoje buvo neįprastos. Iki šiol S.Vasturia buvo įpratęs žaisti su kamuoliu, o „Žalgiryje“ jam teko rungtyniauti net ir „trečiuoju numeriu“.

Grigonis

#40 Marius Grigonis (28 min., 13,4 tšk., 2,1 atk. kam., 3,3 rez. per., 0,8 rez. per., 2,3 kld., 13,7 naud. bal.) Įvertinimas – 9.

Nors sezono pabaigoje M.Grigonio žaidimo kreivė ir krito, tačiau tai nenubraukia viso iki to laiko atlikto darbo. Jau nuo pirmųjų mačų žalgirietis demonstravo alkį krepšiniui ir įrodinėjo, kad trauma yra likusi praeityje, o jokių jos padarinių žalgirietis nejaučia. M.Grigonio pataikymas iš trijų taškų zonos šį sezoną siekė net 46 proc. ir dažnai jis varžovus tolimais metimais bausdavo po išsikeitimo gynyboje. Vis tik mobilesni oponentų centrai šį žaidimo elementą kiek neutralizuodavo, o prasiveržimams arčiau krepšio M.Grigoniui trūko atletinių savybių. Tai žalgirietis kompensuodavo savo kūrybiškumu ir sėkmingai asistuodavo komandos draugams.

Daugiausiai problemų „Žalgiris“ puolime turėdavo ne tada, kai varžovai atimdavo iš žalgiriečio metimus, bet tada, kai pažabodavo jo gebėjimą kurti. Svarbu ir tai, kad M.Grigonis tapo tikru lyderiu, kurio komandos draugai ieškodavo lemiamomis rungtynių akimirkomis. Lietuvis puikiai tvarkėsi su psichologine įtampa ir drąsiai imdavosi lyderio vaidmens. Didžiausia M.Grigonio problema tapo gynyba. Daug jėgų puolime atiduodantis krepšininkas dažnai klysdavo savo aikštės pusėje tiek asmeninėje, tiek komandinėje gynyboje. Kartais atrodydavo, kad lyderiui sunkiai sekasi tvarkytis ir su emocijomis, kurios išbalansuodavo jo žaidimą.

Lauvergne'as

#77 Joffrey Lauvergne’as (21 min., 10,7 tšk., 5,6 atk. kam., 1,5 rez. per., 0,5 per. kam., 1,6 kld., 12 naud. bal.). Įvertinimas – 7.

Labiausiai šį sezoną J.Lauvergne’ui trūko stabilumo. Prancūzas tapdavo nesustabdoma jėga prieš komandas, neturinčias aukštesnio lygio vidurio puolėjų, tačiau tarsi pranykdavo susidūręs su geriausiais lygos centrais. „Žalgiris“ dažnai ieškodavo savo centro arčiau krepšio tiek pikenrolo situacijose, tiek tiesiog įmetant kamuolį jam poste. Nemaža problema tapo J.Lauvergne’o realizacija – kartais krepšininkas nepataikydavo iš itin dėkingų padėčių. Aukštaūgis, gavęs kamuolį arčiau krepšio, bet kokia kaina bandydavo pasižymėti taškais ir toli gražu ne visada priimdavo teisingiausius sprendimus.

Gynyboje sunkiausia J.Lauvergne’ui būdavo prieš itin aukštus varžovus kaip Moustapha Fallas ar Walteris Tavaresas, kurie tiesiog apstumdydavo žalgirietį. Nepaisant visų išvardintų trūkumų, prancūzas įrodė, kad vis dar gali žaisti Eurolygos lygiu ir svarbiausia išvengė rimtesnių traumų. Žaidėjas puikiai jaučiasi Kaune ir visuomet demonstruoja maksimalų nusiteikimą rungtynėms. Prie šiek tiek kitokio tipo įžaidėjų, galbūt sėkmingiau atsiskleistų ir pats J.Lauvergne’as.

Schilleris

Vyriausiasis treneris Martinas Schilleris. Įvertinimas – 8.

Debiutiniame sezone Eurolygoje M.Schilleris sugebėjo nuvesti komandą iki 11 vietos ir su ja iškovoti lygiai pusę pergalių. Rezultatas atrodytų neblogas, tačiau pirmos sezono pusės pasiekimai buvo įkvėpę dar daugiau optimizmo. Šį sezoną išvydome kitokį „Žalgirį“ nei buvome įpratę. Kauniečiai mažai taikėsi prie varžovų ir daugiausiai orientavosi būtent į savo pačių žaidimą, kuris gana greitai tapo nuspėjamu varžovams. Vis dėlto net ir tada kauniečiai sugebėdavo laimėti ir atrodė, kad pergalių receptą M.Schilleriui pavyko sukurti.

Lemiamoje sezono atkarpoje „Žalgiriui“ pritrūko išteklių. Kiekvieno žaidėjo netektis skaudžiai kirto per rotaciją, o M.Schilleris daug inovatyvumo tose situacijose neparodė. „Žalgiris“ labai retai kažkuo nustebindavo varžovus ir paruošdavo kažką netikėto. Eurolygos lygyje kiekviena maža detalė, kiekvienas specialus akcentas dažnai tampa raktu į sėkmę. Didžiausias „Žalgirio“ perversmas buvo N.Hayeso naudojimas „trečiojo numerio“ pozicijoje ir tai tikrai suveikė. Vis dar lieka atviras klausimas, ar teisingai buvo paskirstytos pagrindinių žaidėjų jėgos, kadangi būtent lemiamų susitikimų metu dalis žaidėjų atrodė išsikvėpę ir praradę dalį savo energijos, be kurios „Žalgirio“ puolimas prarasdavo visą žavesį. M.Schilleriui tikrai pavyko įdiegti žaidėjams pasitikėjimą savimi ir laisvės puolime buvo nemažai. Tiesa, susidūrus su gerai organizuotomis gynybomis, ta laisvė dažnai būdavo užgniaužiama.

Reikia pabrėžti tai, kad M.Schilleris neprisidėjo prie komandos komplektacijos, o joje šį sezoną problemų būta tikrai nemažai. Kauno klubas visą sezoną žaidė be tikro „trečio numerio“ bei turėjo perpildytą vidurio puolėjo poziciją. Austras dirbo su tuo, ką turėjo, ir savo žaidimo metodiką bandė pritaikyti prie esamų žaidėjų, o ne rinkosi krepšininkus savo propaguojamam stiliui. Būtų įdomu pamatyti, kokį komandos paveikslą suburtų pats treneris ir kaip ta komanda funkcionuotų aikštėje.

Likę be pažymio

#1 Marekas Blaževičius (5 min., 2 tšk., 1,2 atk. kam., 0,3 rez. per., 0,5 kld., 2,2 naud. bal.).

Į šį jaunuolį „Žalgirio“ sirgaliai prieš sezoną dėjo daug vilčių, tačiau realų vaidmenį aukštaūgis turėjo tik paskutiniajame mače su „Panathinaikos“. Perpildytoje „Žalgirio“ vidurio puolėjų grandyje M.Blaževičius pralaimėjo konkurencinę kovą ir dažnai rungtynes stebėdavo net be sportinės aprangos. Viskas M.Blaževičiui dar prieš akis, tačiau akivaizdu, kad šiam krepšininkui reikia semtis žaidybinę praktiką.

#7 Patricio Garino (7 min., 3 tšk., 0,8 atk. kam., 0,8 rez. per., 0,3 kld., 2 naud. bal.).

Argentiniečio iškritimas atvėrė milžinišką skylę „Žalgirio“ sudėtyje ir komanda liko be tikro „trečio numerio“. Nors P.Garino po truputį bando grįžti į aikštę, tačiau tai yra daugiau reabilitacinis žaidėjo periodas nei apčiuopiama nauda ekipai aikštėje. „Žalgiris“ laukė šio krepšininko visą sezoną, tad realu, jog su juo klubas vis dar sieja savo ateitį.

#16 Karolis Lukošiūnas (6 min., 2,3 tšk., 0,3 atk. kam., 0,2 rez. per., 0,1 per. kam., 0,3 kld., 0,8 naud. bal.).

K.Lukošiūnas savųjų minučių sezono pabaigoje išsikovojo ir darbais pagrindė kalbas apie savo puikų gebėjimą laidyti tolimus metimus. Didžiausia šio krepšininko problema, kuri išryškėjo gavus svarbesnių minučių, yra gynyba. Jeigu A.Milaknis sugebėjo šią savo problemą užkamšyti, tai K.Lukošiūnas taip pat turi visas galimybes tai padaryti. Būtent ties kūno tvirtinimu ir darbu gynyboje krepšininkui reikėtų koncentruotis labiausiai.

Komandos vidurkis: 6,8

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą