„Žalgirį“ palikęs J.Lauvergne'as: apie laikotarpį Kaune ir didelius ASVEL tikslus (14)

Vilerbano ASVEL klubas ateinantį Eurolygos sezoną pasitiks pasikeitęs. Prancūzų čempionų ekipai pavyko prisivilioti 35 metų veteraną Nando De Colo, o prie jo iš Kauno „Žalgirio“ dar atvyksta ir 30 metų aukštaūgis Joffrey Lauvergne’as.

2 sezonus Kaune praleidęs prancūzas tikisi, kad šie veiksmai padės komandai pakilti į kitą lygį.

„Mano ir De Colo atvykimas rodo, kad komanda yra nusiteikusi pakeisti savo statusą. AVEL per artimiausius 5 metus turi tikslą patekti į Eurolygos finalinį ketvertą iš šis iššūkis mane sužavėjo“, – portalui „BeBasket“ kalbėjo aukštaūgis.

Vis tik jau ir ateinančiam sezonui Vilerbano ekipa sau kelia itin aukštus tikslus.

„Užduotis – patekti į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, tam ir turime konkurencingą komandą“, – ambicijų neslėpė buvęs žalgirietis.

J.Lauvergne’as neslėpė, kad nemažai įtakos jo prisijungimui prie ASVEL turėjo ir puikūs ryšiai su klubo prezidentu Tony Parkeriu bei strategu T.J.Parkeriu.

„Esu puikiai pažįstamas su Tony, kadangi kartu teko žaisti Prancūzijos rinktinėje, taip pat San Antonijaus „Spurs“ komandoje. Gerai žinau ir T.J., kadangi kartu esame netgi šventę Kalėdas. Tai yra daugiau nei profesionalus ryšys“, – dėstė Vilerbano komandos naujokas.

– Pastaruosius 2 sezonus praleidote Kaune. Kas nulėmė sprendimą palikti Lietuvą?

– Iš tikrųjų mane patraukė ASVEL galimybė. Visada sakiau, kad Kaune man patinka. Man patiko būti šio klubo dalimi ir nemaniau, kad šią vasarą jį paliksiu.

– Ar manote, kad karjerą baigsite Prancūzijoje ir ASVEL komandoje, ar vis dėlto durys į užsienį dar atviros?

– Nežinau, pamatysime. Treji metai yra arti ir toli. Sausio mėnesį persirašiau sutartį su „Žalgiriu“ dar dviem sezonams. Kai gerai jaučiuosi tam tikroje vietoje ir man patinka žmonės, stengiuosi būti kuo ilgiau. Mane atvykti į ASVEL paskatino tos pačios priežastys. Kai baigsis mano sutartis, man bus beveik 34 metai. Pažiūrėsime.

– Ar galite papasakoti apie Serbijoje ir Lietuvoje tvyrančią aistrą krepšiniui?

– Žmonės labai mėgsta futbolą ir krepšinį, tačiau jie tai išreiškia skirtingais būdais. Lietuviai yra labai ramūs ir pagarbūs. Serbijoje jie kitaip reiškia savo jausmus. Tačiau visi seka krepšinį. Ir tai mums, prancūzų sportininkams, daro įspūdį. Serbijoje, kaip ir Lietuvoje, visi žino, kas tu esi. Kai esi užsienietis, tai šaunu, nes turi privalumų, bet yra ir trūkumų.

– Kaip vertinate savo du sezonus Kaune?

– Pirmasis sezonas buvo fantastiškas, todėl pratęsiau sutartį. Tai buvo tikras malonumas. Po to buvo gerokai sudėtingiau. Keturis mėnesius buvau susižeidęs petį ir man buvo atlikta operacija. Kovojau, kad kuo greičiau grįžčiau. Sezono metu turėjome tris skirtingus trenerius. Tai buvo ne taip malonu, bet po traumos į viską pažvelgiau kitaip. „Žalgiryje“ užmezgiau panašius ryšius, kokius patyriau Belgrado „Partizan“. Pirmieji metai buvo nepaprasti

– Kaip jums sekasi gydyti traumą?

– Esu atsigavęs 100 proc. Man beveik priklauso greičiausio atsigavimo rekordas. Atsigavau po trijų mėnesių ir vienos dienos. Tai buvo minimumas iš minimumo. Iš pradžių buvo sunku, nes man trūko jėgų. Forma nebuvo tobula, bet leido man žaisti.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra