Ž.Urbonas: Butterfieldą ir Lewisą išlaikyti bus beprotiškai sudėtinga (1) interviu

Utenos „Juventus“ klubas baigė dar vieną krepšinio sezoną. Ketvirtą kartą per septynerius metus į stipriausių šalies klubų ketveriukę patekę uteniškiai liko be trofėjų, tačiau išbandė jėgas FIBA Europos taurės turnyre.

Apie pasibaigusį sezoną, pasiektus rezultatus bei ateities vizijas kalbėjome su „Juventus“ komandos prezidentu Žydrūnu Urbonu.

– Tradicinis klausimas: kaip vertinate pasibaigusį sezoną?

– Manau, kad sezonas buvo puikus. Be abejo, kažkam gali pasirodyti, kad mes užleidome savo vietą ir neiškovojome medalių. Tačiau, jei grįšime į praeitį, reikia suprasti, kad praėjusiais metais mes savo galimybes viršijome gal net ne kartais, o dešimtimis kartų. Žinome, tiek klubas, tiek treneris, mes kėlėme tikslus pakartoti šį pasiekimą. Bet, kaip ten bebūtų, patekimas į elitinį ketvertą yra kiekvieno klubo svajonė. Mes ją pasiekėme ir buvome to verti.

– Ar ketvirta vieta – maksimumas, kurį buvo galima pasiekti?

– Supraskite, kovojome prieš „Lietuvos rytą“... Reikia suvokti, koks mūsų varžovas buvo grėsmingas. Dabar, nurimus aistroms, pagalvoji, kad gal ir buvo galima kokį kartelį „įkąsti“, bet nugalėti „Lietuvos rytą“ serijoje turi turėti pajėgų. Mes buvome nukraujavę ir gana stipriai. Neturėjome savo pagrindinio įžaidėjo, Edgaras Stanionis po traumos taip pat buvo tik epizodinis žaidėjas. Jis atėjo tik dėl to, kad mums reikėjo pagalbos treniruočių procese. Žaidėme praktiškai aštuoniese, kaip ir beveik visą sezoną. Tad manau, kad šioje situacijoje neturėjome galimybių įveikti „Lietuvos rytą“. Žinoma, jei pirmose rungtynėse būtų pavykę nugalėti, situacija galbūt būtų pasikeitusi, bet sėkmė buvo ne mūsų pusėje.

– Per septynerius metus „Juventus“ keturis kartus buvo tarp keturių geriausių LKL komandų. Ką tai pasako apie Utenos krepšinį?

– Galbūt tai sako daugiau apie patį klubą, kad „Juventus“ – dirbanti komanda. Nemėtanti pinigų veltui, o maksimaliai juos išnaudojanti ir siekianti maksimalių rezultatų. Tai klubas, turintis aukščiausias ambicijas.

– „Juventus“ debiutavo FIBA Europos taurės turnyre. Kaip vertinate debiutą?

– Niekas nesitikėjo, kad mes nueisime taip toli. Net klubo valdybos tikslas buvo iškeltas neapibrėžtas – pasirodyti kaip įmanoma geriau. Pats miesto meras prieš sezoną prašė pasistengti, kad labai nemindytų niekas. Manau, kad debiutiniame sezone viršijome visus lūkesčius bei pamatėme, kad tas žvėris nėra jau toks baisus: iškopėme iš pirmojo etapo, vėliau – ir iš antrojo. Ir galiausiai atkrintamosiose varžybose tik po atkaklios kovos pralaimėjome Zagrebo „Cibona“ komandai. Manau, kad tai buvo puikus debiutas ir didelė patirtis klubui.

– Praėjusią vasarą buvo renkamasi tarp ULEB ir FIBA turnyrų. Ar buvo priimtas teisingas sprendimas?

– Vienareikšmiškai taip. Jei būtume pasirinkę ULEB turnyrą, dabar savo biudžete turėtume mažiausiai 150 tūkstančių eurų skylę. Tai beprotiškai brangus ir prabangus turnyras. Mes tai žinojome, žinojome savo galimybes ir nelipome per save. Būtent todėl pasirinkome FIBA turnyrą ir, manau, pasirinkome teisingai. Jei ateityje vėl būtų du tokie pasirinkimai, mūsų klubui svarbiausia būtų finansai. Po sezono nenorime niekam likti skolingi, todėl mes labai branginame tai, kad esame moki ir tvarkinga organizacija.

– Ar ir toliau planuojama žaisti Europos taurės turnyre?

– Be abejo. Laukiame žinių iš Europos krepšinio padangės, bet galvojame ir žinome, kad tas dalyvavimas duoda komandai daugiau, nei nedalyvavimas. Manau, kad pasiekti ketvertą LKL pirmenybėse padėjo tai, kad mes dalyvavome FIBA turnyre. Mes įgijome didžiulę patirtį ir aplenkėme komandas, kurios tokiuose turnyruose nežaidė.

– Ekipa įvykdė visus prieš sezoną iškeltus tikslus. Tikriausiai trenerio Antano Sireikos darbu irgi esate patenkintas?

– Antanu Sireika abejoti daugelis krepšinio ekspertų galėjo tik prieš sezoną. Labai džiaugiuosi, kad treneriui labai puikiai pavyko grįžti į Lietuvos krepšinio padangę. Treneris tikrai įvykdė visus iškeltus tikslus. Tiesiog neįtikėtina, kad teko petys į petį dirbti su šiuo treneriu. Jis yra tarsi Salvadoras Dali šiuolaikiniame pasaulyje. Tokių drąsių ir net kartais avantiūriškų sprendimų šio meto žmogui, galima pasakyti, dar nesu regėjęs. Man tai labai patiko ir, galų gale, pats įgavau labai daug patirties. Labai ačiū treneriui už šį sezoną.

– Kokia galimybė sudėtyje išlaikyti šio sezono lyderius?

– Tai yra beprotiškai sudėtinga. Kai komanda viršija lūkesčius ar galimybes, tai pas trenerius ir žaidėjus atsiranda didesni lūkesčiai. Du ar tris kartus pabrangusius žaidėjus yra nerealu išlaikyti. Taip nutiko ir praėjusiais metais, kai liko vos trys žaidėjai. Tačiau nemanau, kad tai yra problema. Mes įrodėme, kad besikeičiant aibei žaidėjų ir trenerių, klubas lygiai taip pat gali išlikti aukštumoje.

– Kada prasidės komandos komplektavimo darbai?

– Kaip sakoma: „sezonas baigėsi – tegyvuoja naujas sezonas“. Mes dirbti darbus pradėjome jau po Naujų metų. Galbūt dar neinama prie konkretesnių darbų, tačiau sudėties modeliavimas ar būsimo sezono įžvalgos prasidėjo jau gerokai anksčiau. Dėliojami įvairūs modeliai. Dienų klausimas, kada pradėsime konkrečiai kalbėti su žaidėjais ir žiūrėti jų lūkesčius. Tada taps aišku, ar yra galimybė konkrečius žaidėjus matyti kitame sezone, ar ne.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą