V.Kariniauskas: apie koją kišusią traumą, motyvą vykti į Bambergą ir klubą, į kurį nepersikėlė per plauką (4) interviu

Po poros metų pertraukos Vaido Kariniausko karjera vėl krypsta į užsienį. Gynėjas sukirto rankomis su Bambergo „Brose Bamberg“ komanda.

28 metų 199 cm ūgio įžaidėjas praeitą sezoną išgyveno skirtingus jausmus: pirmiausiai džiaugsmas dėl persikėlimo į „Rytą“, vėliau jį temdė čiurnos traumą. Ji kamavo V.Kariniauską ilgą laiką. Galiausiai viskas baigėsi gerai ir iškovotas titulas Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) atpirko vargus.

V.Kariniauskas LKL per 18 minučių įmesdavo 7,7 taško, atkovodavo 1,6 kamuolio, atlikdavo 3,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo 7,4 naudingumo balo. FIBA Čempionų lygoje jo rodikliai siekė 8,8 taško, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 6,5 naudingumo balo per 19 minučių.

V.Kariniauskas sako – buvo nusiteikęs vykti į užsienį ir išbandyti save naujoje erdvėje, nepaisant to, kad šansas likti Vilniuje egzistavo. Variantų įžaidėjas turėjo, tačiau vos pasirodžius „Brose Bamberg“ pasiūlymui, pokalbis su treneriu Orenu Amieliu greitai įtikino lietuvį.

„Svarbiausia buvo pasižiūrėti, kaip jis žaidžia, pasižiūrėjau kelerias rungtynes, kaip jis treniravo „Hapoel“ komandą, kaip dirbo Nimburke. Pasiklausinėjau, kaip jis mane mato – jis mato kaip pagrindinį įžaidėją. To užtenka. Dabar vyksti ir įrodinėji, ko esi vertas“, – sako V.Kariniauskas.

Pasiruošimą sezonui lietuvis pradės jau po poros savaičių, o išvykęs į Vokietiją greitai sulauks ir prisijungiančios žmonos su dviem vaikais.

– Užsiminėte, kad norėjote atostogų Lietuvoje, nes ilgas sezonas nusimato užsienyje. Ar jau po sezono buvote nusiteikęs, kad rudeniop paliksite Lietuvą?

– Sezono metu neplanavau nieko, buvau „Ryte“ ir į ateitį nesidairiau. Bet sezono pabaigoje, jam pasibaigus, šnekėjome su agentu ir pasakiau jam, jog nelabai noriu likti Lietuvoje. Kol vaikai maži, reikia vykti į naują lygą, jei ji bus pajėgi. Taip ir radome naują vietą, žiūrėsime, kaip bus.

– Ar pagrindinis motyvas buvo noras išbandyti naują lygą, ar norėjote kažkiek nusikratyti Lietuvoje esančio spaudimo?

– Spaudimo čia yra, bet priežastis – ne ši. Tiesiog man nelabai yra kur čia likti. Su „Rytu“ laimėjome lygą, o grįžti į Uteną... Nežinau, nematau prasmės. Ne dėl to, kad ten kažkas blogai – man ten labai patiko, bet dabar toks momentas, kai buvau rezultatyviausias „Uniclub Casino – Juventus“, vėliau laimėjau lygą su „Rytu“, tad reikia išbandyti kažką naujo, atsidaryti naują rinką.

– Kada supratote, jog sostinėje nebeliksite?

– Po sezono kalbėjomės su treneriu. Mano pirmas tikslas buvo ne iškart ieškoti klubo, o išsigydyti čiurną. Kai tai padariau, prasidėjo paieškos. Nebuvo taip, kad iškart supratau, jog išvyksiu iš Vilniaus, galimybė likti buvo, tačiau kai gavau pasiūlymą iš Bambergo, nusprendžiau, jog reikia važiuoti.

– Minėjote čiurną – jos problemos kėlė jums sunkumą didžiąją sezono dalį.

– Nuo tada, kai patyriau traumą gruodžio mėnesį. Jei būčiau grįžęs į aikštę mėnesiu vėliau, gal būtų kitaip, bet norėjau kaip geriau komandai. Gavosi blogiau man. Gerai, kad komandai vis tiek buvo gerai – laimėjome, sukūrėme istoriją.

– Ar aplinka, medikai protino jus, jog grįžti per anksti – rizikinga?

– Taip, bet pats save spaudžiau grįžti, laukė svarbios rungtynės Čempionų lygoje, kuri startavo anksti. Nesant pilnos sudėties, šitas turnyras gali greitai baigtis. Norėjosi kuo labiau padėti komandai, grįžau per anksti, tik prisidariau problemų, dėl kurių vėliau man tapo sunkiau. Bet nesigailėjau. Kai laimi LKL po 12 metų, kur čia gailėsiesi (Šypsosi).

– Kiek pačiam buvo sunku kone pusę sezono justi, kad negalite žaisti pilnu pajėgumu?

– Sunku, nes reikėjo ir rinktinei atstovauti „lange“ – negalėjau, vėliau jau lyg galėjau, bet nutiko koronavirusas. Sunku, bet toks jau sportas ir karjera, kad kartais negali būti kur nori.

Kariniauskas

– Esate žaidęs „Žalgiryje“, dabar metus praleidote „Ryte“, gal galite palyginti, kur susidūrėte su didesniu spaudimu ir įtampa, kuriame klube?

– Kur bežaisčiau, visada jaučiau spaudimą – labiau iš savęs, nes visada norėjau laimėti. Esu kažkiek vyresnis žaidėjas, užsigrūdinęs dėl aplinkinių dėmesio bei nuomonių, tad nejaučiau labai didelio spaudimo. Aišku, žmonių, kurie domisi „Rytu“, daug, jie nori, kad komanda būtų aukštumoje, bet „Žalgiryje“ irgi yra didelis spaudimas. Jei lyginčiau su „Uniclub Casino – Juventus“, tai „Ryte“ to spaudimo daugiau. Kaune ir Vilniuje viskas panašu, tik jei Kaune privalai laimėti, tai sostinėje – patekti į finalą, dėl to „Žalgiryje“ to spaudimo truputį daugiau.

– Prieš tai sužaidėte puikų sezoną Utenoje, ar lengvai prisitaikėte prie to, kad „Ryte“ tokios dominuojančios rolės neturėsite?

– Na, aš atvykau su mintimi, kad būsiu pagrindinis įžaidėjas, tik trauma pakoregavo mano minutes bei vaidmenį. Iki traumos buvo viskas kaip planuota, tik truko neilgai.

– Kalbant apie šios vasaros pasirinkimą, ar be „Brose Bamberg“ turėjote kokių kitų variantų, kurie būtų rimti konkurentai šiai Vokietijos ekipai?

– Turėjau dėmesio iš dar vienos Vokietijos komandos, buvau arti susitarimo su Čempionų lygos klubu – Sombathėjaus „Falco“. Tačiau gavęs pasiūlymą iš Bambergo ir pasikalbėjęs su treneriu supratau, jog nebėra ką mąstyti, reikia rašytis. Pasiūlymas geras, komanda – su geru vardu, turime šansą žaisti Čempionų lygoje. Buvo kalbų ir su daugiau klubų, bet jos – nebesvarbios.

– Lietuvoje be Utenos daugiau dėmesio iš kitur nebuvo?

– Visada buvo kontaktas su „Rytu“, agentas vis minėjo, kad jie norėtų mane pasilikti. Bet po sezono, kaip minėjau, sakiau, jog noriu išvykti į naują lygą, kuri būtų labiau vertinama Europoje.

– Vokietijos lyga – turbūt pajėgiausias vietinis turnyras, kuriame žaisite. 

– Taip, taip, kaip ir sakau, norėjau išvykti į naują rinką. Esu 28-erių, pike, kai turiu vykti į kuo geresnį lygį, pas trenerį, kuriam tikčiau. Iš pokalbio atrodė, kad supratome vienas kitą, jo lūkesčiai mane tenkino, žiūrėsime.

– Ar prašėte Bamberge žaidusio Martino Gebeno patarimo, priimant sprendimą?

– Kalbėjausi su juo, pasiklausinėjau, iš jo gavau tik gerus atsiliepimus, kas tik pastūmėjo pasirašyti sutartį.

– Buvote arti susitarimo su kita komanda, dėl Bambergo apsisprendėte greitai – ką labiausiai norėjote išgirsti iš trenerio, kad sprendimas nekeltų abejonių?

– Svarbiausia buvo pasižiūrėti, kaip jis žaidžia, pasižiūrėjau kelerias rungtynes, kaip jis treniravo „Hapoel“ komandą, kaip dirbo Nimburke. Pasiklausinėjau, kaip jis mane mato – jis mato kaip pagrindinį įžaidėją. To užtenka. Dabar vyksti ir įrodinėji, ko esi vertas.

– Ar po tokio strigusio sezono kaip „Ryte“, atrodo, kad bus svarbu sužaisti metus be traumų, jaučiant tikrą savo lygį?

– Nemanau, kad esu traumingas žaidėjas. Mano tokios traumos... Tai ranka lūžta, tai kažkas su koja, tai nėra raumenų traumos, jos labiau nesėkmingos, kai kažkas nusileidžia ant kojos ir pan. Tikiuosi, kad nesėkmių nebepasitaikys ir jos manęs nestabdys.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra