Trys studijas JAV baigiantys lietuviai turėtų atkreipti LKL klubų dėmesį (23)

Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) šiame sezone išsiskyrė trys lietuviai. Trys vidurio puolėjai, kuriems tai buvo paskutiniai metai, turint studentų statusą. Jau artimiausiu metu jie ims ieškoti galimybių profesionaliame krepšinyje. Tikėtina, kad jais domėsis ir Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) klubai.

Balandžio 11 dieną vos 21 tūkst. gyventojų turinčiame Portsmuto miestelyje Naujojo Hampšyro valstijoje prasidės kasmetinis „Portsmouth Invitational“ turnyras, į kurį kviečiami absolventai, palikę ryškų pėdsaką paskutiniais metais NCAA, tačiau nepretenduojantys į šaukimą Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje.

Šis prestižinis turnyras dažnai yra karjeros Europoje pradžia. Jame pirmuosius žingsnius profesionalų krepšinyje žengė ir tokie Lietuvos krepšinio gerbėjams gerai pažįstami žaidėjai kaip Brockas Motumas, Davidas Loganas, Tyrese'as Rice'as ar Chavaughnas Lewisas.

Nemaža tikimybė, kad kvietimo pademonstruoti savo sugebėjimus Europos komandų atstovams sulauks ir bent vienas iš trijų lietuvių, baigiančių mokslus JAV universitetuose: Norbertas Giga, Martinas Gebenas, arba Rokas Gustys. Realiausia, kad tai bus pastarasis.

Portalas Krepsinis.net nusprendė apžvelgti minėtų lietuvių galimybes profesionaliame krepšinyje. Į apžvalgą neįtrauktas tik Benas Griciūnas, kurio paskutinis sezonas Pietryčių Vašingtono universitete buvo blankus.

Gustys

R.Gustys – mobili atkovotų kamuolių mašina

23 metų 206 cm ūgio kaunietis R.Gustys per ketverius metus, atstovaujant Hofstros universitetui, sulaukė ne tik tokių leidinių kaip „New York Post“ dėmesio, tačiau ir San Antonijaus „Spurs“ legendos Davido Robinsono pagyrų.

Lietuvis buvo giriamas už išskirtinę kovą dėl atšokusių kamuolių. Ir ne veltui. Paskutiniuose trijuose sezonuose NCAA jis vidutiniškai fiksavo 12 arba daugiau atkovotų kamuolių vidurkius.

R.Gustys tapo daugiausiai kamuolių atkovojusiu krepšininku universiteto istorijoje bei buvo labai arti, jog pagerintų „Colonial Athletic Association“ konferencijos atkovotų kamuolių rekordą, kuris priklauso tam pačiam D.Robinsonui – 1314.

Be to, paskutinį sezoną NCAA aukštaūgis pabaigė įtrauktas į trečiąjį simbolinį konferencijos penketuką.

R.Gustys yra žemas, tvirto sudėjimo, mobilus vidurio puolėjas, kuris turi ką pasiūlyti ne tik kovoje po lenta. Aukštaūgis pirmiausia išsiskiria energija, kuria spinduliuoja aikštelėje.

Puolime R.Gustys geriausiai žaidžia „du prieš du“. Gana greitos kojos ir sklandi koordinacija leidžia jam staigiai įkirsti į baudos aikštelę ir efektyviai užbaigti ataką metimu iš po krepšio. Tą patvirtina ir aukštas pataikymo procentas – 64 proc.

Šiame elemente labai svarbų vaidmenį vaidina aukštaūgio užtvara. R.Gustys pasižymi tvirtu sudėjimu, tačiau ne visada stato kokybiškas užtvaras. Tai yra žaidimo elementas, kurį aukštaūgiui reikėtų pagerinti, norint tapti dar efektyvesniu pikenrolų išpildytoju.

Greitos kojos R.Gusčiui leidžia kelti grėsmę varžovams ne tik pikenroluose. Aukštaūgis taip pat geba prasiveržti į baudos aikštelę, ypatingai susidūręs su lėtesniais oponentais.

Matome, kaip R.Gustys pergudrauja varžovą imituodamas žaidimo elementą iš rankų į rankas, tačiau staigiai atakuodamas baudos aikštelę prasiveržimu.

Staigumas, kuriuo pasižymi R.Gustys, kartais pasireiškia ir kiek nestandartinėse situacijose. Pavyzdžiui, atkovojęs kamuolį, aukštaūgis gali jį paspausti į kontrataką ir net užbaigti nuo kranto iki kranto. Nors tai nėra dažnas reiškinys R.Gusčio žaidime, tai galėtų būti įdomus įgūdis, kuriuo pasižymi retas vidurio puolėjas.

MBB: Rokas Gustys Goes Coast-To-Coast For #Hofstra. #RoarWithPride pic.twitter.com/1uJRn0ukWI

REKLAMA

— Hofstra Basketball (@HofstraMBB) January 7, 2018

Didžiausia R.Gusčio problema visus keturis sezonus buvo pataikymas nuo baudų metimo linijos. Fiziškumo nebijantis lietuvis vidutiniškai išmesdavo po 3,7 baudos metimo per mačą, tačiau paskutiniame sezone juos realizuodavo tik 38 proc. tikslumu. Įdomu tai, kad per tuos keturis sezonus šiame žaidimo elemente ne tik nebuvo pastebima progreso, tačiau procentas dar ir regresavo.

Jei pirmajame ir antrajame sezonuose R.Gustys baudas metė atitinkamai 42 ir 44 proc. tikslumu, tai trečiajame ir ketvirtajame – 28 ir 38 proc. tikslumu. Tai yra problema, kurios sprendime prošvaisčių kol kas nematyti.

Kitas dalykas, kas visą karjerą NCAA R.Gusčiui kėlė problemų – asmeninės pražangos. Lietuvis pernelyg dažnai turėdavo sėstis ant suolo susidūręs su pražangų problema, o kartais lemiamomis minutėmis komandos žaidimą žiūrėti atliekant stebėtojo vaidmenį.

Kaip ir baudų pataikymo klausimu, progreso nebuvo ir šioje žaidimo kategorijoje. Pirmajame ir antrajame sezonuose R.Gustys taisykles vidutiniškai pažeisdavo 3,1 ir 3,4 karto, o trečiajame ir ketvirtajame – 3,5 ir 3,2 karto per susitikimą.

Žaidimo elementas, kurį R.Gustys pagerino – perdavimas. Tai yra labai svarbu aukštaūgiui, kuris pasižymi žaidimu „du prieš du“. Susidūrus su stepautais, R.Gustys yra priverstas taikyti trumpą įkirtimą ir priėmęs kamuolį iš gynėjo, išnaudoti kiekybinio pranašumo situacijas. Tais momentais aukštaūgiui būtina staigiai įvertinti gynybos išsidėstymą, pastebėti laisvus komandos draugus ir atlikti užtikrintus ir neuždelstus perdavimus.

Matome situaciją, kai R.Gustys įkirto, susidūrus su stepautu. Įvedus kamuolį lietuviui, komanda įgijo kiekybinę persvarą. Aukštaūgis neužtruko, kol įvertino situaciją ir priėmė teisingą sprendimą, nors išpildymas ir nebuvo idealus.

Jei per pirmuosius tris sezonus R.Gusčio rezultatyvių perdavimų vidurkis nesiekė 1 per susitikimą, tai ketvirtojo sezono metu aukštaūgis vidutiniškai atliko po 1,3 rezultatyvaus perdavimo. Nors perdavimo technika vis dar reikalauja apdailinimo, progresas R.Gusčio žaidimo skaityme – akivaizdus.

R.Gustys yra įdomus jėgos ir mobilumo darinys, kuris turi potencialo sėkmingai karjerai Europoje. Pagerinęs gebėjimą užsiimti poziciją arti krepšio, papildęs įgūdžių arsenalą užbaigimu kaire ranka „centras“ galėtų būti labai naudingas, net ir nepaisant baudų pataikymo problemos, kurios galbūt ir nepavyks išspręsti.

Statistika paskutiniame sezone: 30 min., 10,6 taško (64 proc. dvit., 38 proc. baud.), 12,0 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo, 0,8 perimto kamuolio, 0,4 bloko, 3,2 pražangos, 1,7 klaidos.

Giga

N.Giga – solidžių duomenų „centras“ su metimu

Kitas neblogą karjerą NCAA turėjęs lietuvis N.Giga neišsiskyrė taip, kaip tai padarė R.Gustys, tačiau pasižymi savybėmis, kurios taip pat yra įdomios.

22 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas yra solidaus tipinio „centro“ sudėjimo. Tiesa, nemėgstantis kontaktinio krepšinio, net ir turėdamas tinkamus gabaritus jame operuoti.

N.Giga nėra toks mobilus, koks yra R.Gustys, tačiau turi kur kas geresnį kamuolio pojūtį ir metimą. Būtent gebėjimas pataikyti iš tolimesnių distancijų jį ir išskiria labiausiai iš šios trijulės.

„Du prieš du“ situacijose N.Giga gali sužaisti pikenpopą ir atakuoti iš tolimojo nuotolio. Tuo jis itin pasižymėjo pirmajame sezone, kai atstovavo Talahasio koledžui.

Per rungtynes tada N.Giga išmesdavo po 2,8 tritaškio ir juos realizuodavo neblogu 32 proc. tikslumu. Rečiau ir nebe taip efektyviai įgūdžius atakuoti iš toli aukštaūgis demonstravo šiame sezone – 1,8 tritaškio per rungtynes, atakuojant 28 proc. tikslumu.

Įsimintiniausias N.Gigos pasirodymas įvyko praėjusiame sezone, kai atstovaudamas Džeksonvilio universitetui, „Kovo beprotybėje“ jis surinko beveik pusę komandos taškų – 30 iš 63. Tada lietuvis pataikė visus 5 mestus tritaškius, 6 iš 8 dvitaškių ir 3 iš 4 baudos metimų. Jis taip pat atkovojo 9 kamuolius.

Nors rungtyniaudamas ne itin pajėgioje „Ohio Valley“ konferencijoje N.Giga dažnai išsiskirdavo savo ūgiu, jis nebuvo didžiulė grėsmė baudos aikštelėje. Labiausiai, dėl minkštoko charakterio.

Paskutiniame sezone N.Giga vidutiniškai sugriebdavo 6,3 kamuolio per mačą, bet po savuoju krepšiu atkovodavo tik 19 proc. visų įmanomų atkovoti kamuolių, kas nėra aukštas rezultatas vidurio puolėjui, ypač dažnai pranokstančiam tiesioginius oponentus centimetrais.

Tiesa, „centras“ neblogai jausdavosi „ant ūselio“, kur gana minkštos rankos ir geras kamuolio pojūtis jam leisdavo pelnyti taškus puskabliais dešine ranka, o taip pat iškišti perdavimus komandos draugams. N.Giga vidutiniškai atlikdavo 1,6 rezultatyvaus perdavimo, kas yra išties solidus rezultatas „centrui“.

Kalbant apie šio „centro“ perspektyvas tarkime LKL, jam gali reikėti laiko prisitaikyti prie kur kas fiziškesnio žaidimo braižo nei JAV universitetų krepšinyje.

Tačiau sudėjimas, potencialas atakuoti iš tolimų distancijų ir neblogas kamuolio pojūtis yra dalykai, kurie N.Gigos galimybes profesionalų krepšinyje leidžia vertinti teigiamai.

Pagerinęs „du prieš du“ gynybą, kovą dėl kamuolių ir įgūdžius statyti užtvaras, kas tikrai nėra stipriausia aukštaūgio žaidimo pusė, jis galėtų įsitvirtinti vidutinio lygio Europos krepšinyje.

Statistika paskutiniame sezone: 25 min., 8,6 taško (46 proc. dvit., 28 proc. trit.), 6,3 atkovoto kamuolio, 1,6 rezultatyvaus perdavimo, 0,7 bloko, 2,0 pražangos, 1,8 klaidos.

Gebenas

M.Gebenas – visapusiškas „centras“ be išskirtinio įgūdžio

Trečiasis lietuvis, vertas akylesnio dėmesio iš LKL klubų – M.Gebenas. 23 metų 208 cm ūgio vidurio puolėjas padarė didžiausią pažangą nuo praėjusio sezono, lyginant su kitais dviem „centrais“.

Rungtyniaudamas itin pajėgioje „Atlantic Coast“ konferencijoje, kurioje be lietuvio atstovaujamo Noterdamo universiteto kovojo ir tokios mokymosi įstaigos kaip Djūkas, Virdžinijos, Šiaurės Karolinos, Sirakūzų ar Klemsono universitetai, M.Gebenas tapo žmogumi, apie kurį buvo kalbama kaip apie didžiulį atradimą.

Ne vienas ir ne du Noterdamo universiteto komandos gerbėjai, rašydami savo pastebėjimus socialiniuose tinkluose, juokavo, kad jei prieš kelis metus būtų jie būtų garsiai pasakę, jog M.Gebenas bus žmogus, kurį pakeisti komandoje bus sunkiausia, tai išgirdusieji būtų juos išjuokę.

M.Gebenas per pirmuosius du sezonus Noterdamo universitete viso sužaidė 242 minutes, o paskutiniame – 891. Dar trečiajame sezone lietuvis fiksavo 3,2 taško it 3,4 atkovoto kamuolio vidurkius, o paskutiniais metais vidutiniškai rinko po 11,1 taško ir atkovojo po 8 kamuolius.

Aukštaūgis įsipaišė tarp geriausių konferencijos kovotojų dėl kamuolių ir pateko į dvidešimtuką rezultatyviausiųjų, vertinant rezultatyvumą susidūrimuose tik prieš tos pačios konferencijos ekipas. Tai pasiekimas, kurio dar prieš metus turbūt niekas nesitikėjo.

Kalbant apie M.Gebeno žaidimą, pirmiausia į akis krenta visapusiškas solidumas. Aukštaūgis NCAA lygyje išsiskyrė patirtimi ir žaidimo skaitymu. Jis patikimai susitvarkydavo su dauguma vidurio puolėjo užduočių aikštėje.

Labiausiai išskirti galima žaidimą nugara į krepšį. Tvirto sudėjimo aukštaūgis neblogai kontroliuoja kūną, turi klaidinančių judesių bei neblogai išdirbtą puskablį dešine. Tačiau jam reikėtų padirbėti, gerinant įgūdžius užsiimti poziciją „ant ūselio“, susikuriant erdvės prieš varžovų vidurio puolėjus bei lavinti žaidimą kaire ranka.

M.Gebenas taip pat neblogai įkerta į baudos aikštelę „du prieš du“ situacijose ir geba užbaigti atakas dėjimais į krepšį. Nors ir nerangokas „centras“ dažnai pernelyg nuvertinamas kaip atletas. Aukštaūgis turi neblogą šuolį. Tiesa, jis dažniausiai atsiskleidžia tik tada, kai nėra jokio gynybos pasipriešinimo.

M.Gebenas visada pasižymėjo neblogu metimu iš vidutinio nuotolio, tačiau tai kol kas netapo įgūdžiu, kuriuos aukštaūgis naudotųsi dažnai. Galbūt atsidūręs trenerio, kuris patikėtų M.Gebeno metimu, rankose jis atskleistų užslėptą talentą atakuoti krepšį iš tolimesnių distancijų.

Galiausiai, kova dėl kamuolių puolime, kurių šiame sezone aukštaūgis vidutiniškai sugriebdavo net po 2,9 per mačą, yra dar vienas žaidimo elementas, kurį M.Gebenas galėtų pasiūlyti profesionaliems klubams. „Centras“ turi gerą uoslę atšokusiems kamuoliams bei išnaudoja savo jėgą, jog išstumtų tiesioginius oponentus iš jiems patogių pozicijų.

Skirtingai nei N.Giga, M.Gebenas nebijo kontakto, puolime solidžiai atrodo susidūręs ir su tokiais oponentais kaip, pavyzdžiui, Djūko vidurio puolėju Wendellu Carteriu, kuriam prognozuojamas šaukimas pirmajame artėjančios NBA naujokų biržos pirmajame dešimtuke.

Tiesa, gynyba nėra stiprioji M.Gebeno pusė. Ypač arti krepšio, kur jam dažnai stinga centimetrų, o trumpos rankos jų nekompensuoja. Nors poziciją aukštaūgis užsiima neblogai, jam sudėtinga efektyviai apsunkinti aukštesnių varžovų metimus iš artimų distancijų.

M.Gebenas yra solidus ir gana visapusiškas vidurio puolėjas, tačiau neturintis išskirtinio įgūdžio. Be to, kaip 208 cm ūgio ir gana nemobilus.

Statistika paskutiniame sezone: 25 min., 11,1 taško (61 proc. dvit.), 8,0 atkovoto kamuolio, 1,2 rezultatyvaus perdavimo, 0,9 bloko, 2,0 baudos ir 1,7 klaidos.

Visi trys apžvelgti vidurio puolėjai yra skirtingi ir turintys, ką pasiūlyti profesionaliems klubams. Didelė tikimybė, kad kažkurį kitą sezoną išvysime ir LKL komandoje, kurios vasarą įnirtingai ieško solidžių vietinių pagalbininkų.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra