Traumų išbandymą atlaikęs T.Sedekerskis gavo svarbią pamoką ateičiai ir apgailestauja tik dėl praleisto šanso rinktinėje (11) VIDEO interviu iš Vitorijos

Be Eurolygoje ryškiau atrodančių Artūro Gudaičio ir Mindaugo Kuzminsko ar Luko Lekavičiaus, čia komandų sąraše yra ir dar vienas lietuvis. Tik, deja, dėl traumos šį sezoną dar laukiantis savo grįžimo į aikštę.

Tai – Vitorijos „Baskonia“ komandai priklausantis Tadas Sedekerskis.

21-erių puolėjas Vitorijos ekipai priklauso nuo 2013 metų, tačiau didžiąją šio laiko dalį buvo skolinamas kitoms ekipoms, kad gautų daugiau žaidimo minučių.

Buvo planuota, kad šį sezoną lietuvis jau galės atstovauti Eurolygos ekipai pilnu pajėgumu, tačiau planus sujaukė trauma.

Antrąsyk T.Sedekerskis patyrė nedidelį stuburo slankstelio stresinį įtrūkimą ir nors trauma ir nėra baisi, tačiau ji ilgam išvedė lietuvį iš rikiuotės. Nuo spalio mėnesio žaisti negalėjęs Tadas tik neseniai pradėjo sportuoti visa jėga ir jau yra pasiruošęs išbėgti ant parketo, kada tik to reikės komandai.

„Viskas gerai, galų gale pasveikau, tikiuosi, kad pasibaigė blogas mano laikotarpis. Buvo sunku – dvi traumos iš eilės. Buvo nelengva psichologiškai, bet iškenčiau tai, galų gale esu sveikas ir pasiruošęs darbui.

Aišku, dar nesu maksimalioje savo formoje, manau, dar užtruksiu, bet jei treneriui reikės pagalbos, esu pasiruošęs“, – Vitorijoje kalbėjo T.Sedekerskis.

– Ar traumų situacija klube forsuoja ir jūsų sugrįžimą?

– Ne, man leido pilnai pasveikti. Vis tik tai antra tokia trauma, nebuvo jokio spaudimo. Kiek gydytojai liepė ilsėtis, tiek ir ilsėjausi. Viskas pagal planą.

– Kas lėmė tai, kad trauma atsinaujino – gal paskubėjote?

– Šioje vietoje kaltinčiau save, nes išsigydžiau traumą ir buvo daug noro, sugrįžus į pagrindinę komandą. Norėjau kuo greičiau pasiekti maksimalią formą ir jau buvau ją pasiekęs, norėjau toliau tobulėti. Bet kai buvo FIBA „langas“, visiems davė laisvų dienų, o aš sakiau, kad jų nenoriu – noriu eiti į salę ir dirbti. Keletą dienų vos ne po 5 valandas čia praleisdavau ir vėl pajutau skausmą. Nesitikėjau, kad gali pasikartoti ta pati trauma, galvojau, kažkas susierzino ir nieko daugiau.

Bet skausmas nepraėjo ir atlikus tyrimus pasirodė, kad vėl tas pats. Manau, kad man kaip jaunam žaidėjui tai yra gera pamoka, kaip nereikia niekur skubėti. Šįkart stengiuosi viską daryti daug ramiau.

– Buvo planuota, kad visą šį sezoną praleisite be skolinimų Vitorijoje. Kiek prieš galbūt aukštesnį karjeros etapą buvo skaudu vėl iškristi iš rikiuotės?

– Nei išsigandau, nei apsidžiaugiau (Juokiasi). Jau 18-os metų buvau čia, praleidau visą sezoną, vienintelė mintis buvo, kaip seksis. Pernai metų pirma pusė po skolinimo nelabai pasisekė, nes negavau žaisti – buvo nepavykęs sprendimas. Bet nuvykau į Kėdainius ir iš tikrųjų per daug negalvojau, koks ten lygis: dabar iš tiesų visi žino, koks ten aukštas lygis ir jauniems žaidėjams, manau, žaisti daug minučių yra svarbu – ar „Žalgiryje“, ar „Nevėžyje“, ar „Lietkabelyje“.

Man irgi prireikė laiko, kad apsiprasčiau, bet po to ėmiau žaisti ir ėmiau jausti savo žaidimą. Gal iš mano pusės ir buvo noras dar metus kažkur pažaisti, bet toks buvo klubo sprendimas ir man nieko nelieka, tik su juo sutikti.

Sedekerskis

– Ar gaila, kad dėl traumos nepavyko atstovauti rinktinei?

– Čia galima tik spėlioti, bet ko man labai gaila, tai kad nepavyko sužaisti dvidešimtmečių rinktinėje. Treneris laukė, su komandos draugais irgi kalbėjau – turėjome gerus šansus paskutiniais metais laimėti auksą. Tikėjausi, kad spėsiu pasveikti, bet nespėjau ir tada tikrai tikrai buvo žiauriai liūdna.

O dėl vyrų rinktinės – anksčiau ar vėliau, manau, šansas ateis ir nuo manęs priklausys, ar juo pasinaudosiu.

– Žiūrint į rytojaus mačą, abiem komandos šiuo metu situacija turnyro lentelėje yra įtempta, o ir traumos jas vienija.

– Mums kaip ir „Žalgiriui“ tai labai svarbios rungtynės. Mes pralaimėjome dvejas pastarąsias, pralaimėjome Karaliaus taurės ketvirtfinalį, kur buvo visiems šokas – ir klubui, ir fanams. Nes niekas nesitikėjo, kad pralaimėsime pirmą dieną. Bet taip atsitiko – reikia pamiršti.

Dabar kiekvienos rungtynės tokios, kad jei laimėti – pateksi toliau, jei ne – bus sunkiau. Ruošiamės „Žalgiriui“ ir treneris akcentavo, kad tai yra labai gerai paruošta komanda. Bus sunku.

Sedekerskis

– Kiek stipriai „Baskonia“ veidą pakeitė Tornikes Shengelios netektis?

– Daugiausiai kamuolių buvo skiriama jam, todėl buvo šioks toks šokas. Bet manau, kad Johannesas labai gerai pasinaudojo tuo šansu, gavo daug minučių ir puikiai atsiskleidė. Šiuo metu tai yra šiek tiek pamiršta tema, bet aišku, mes jo laukiame grįžtančio. Taip pat ir Grangerio. Jaučiasi tai, nes vienu metu buvo labai daug traumuotų žaidėjų ir nebuvo kam žaisti. Bet dabar viskas lyg stabilizavosi.

– Su „Baskonia“ kontraktą turite iki 2022 metų. Planuojate ir sieti ateitį su šiuo klubu?

– Nepatinka man spėlioti apie ateitį. Krepšininko karjera, kaip ir pernai mačiau, yra neprognozuojama. Atsidūriau Kėdainiuose, nors prieš sezoną net susapnavęs to nebūčiau. Sunku pasakyti.

Mano vienintelis planas kasdien tapti vis geresniu žaidėju ir apie jokius kontraktus negalvoti. Norisi žaisti, gal truputį nusibodo ir jauno, daug minučių negaunančio žaidėjo etiketė. Norisi žengti tą žingsnį į priekį. Vis ant suolo užsisėdėti tokiame amžiuje nėra gerai.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra