Tėvo pavadėlio atsikratęs Ballų jaunėlis turi potencialo NBA skautų testus išlaikyti aukštu pažymiu (31)

Broliai Ballai į Prienus atsivežė ne tik beprotiškus metimus iš 8 ar net 9 metrų. Broliai Ballai į Prienus ir Lietuvą atsivežė visiškai kitokį požiūrį į žaidimą.

Kai portalo lrytas.lt žurnalistė Laura Ivaškaitė paklausė LaVaro Ballo, ar jis įsivaizduoja Prienų–Birštono „Vytauto“ komandą įmetančią 140 taškų į Kauno „Žalgirio“ krepšį, amerikiečio atsakymas kai kam galėjo pasirodyti akiplėšiškas, o kai kam vertas bent jau kelių akimirkų pamėginant įsigilinti ir suprasti respondento pasaulėžiūrą.

„Manote, kad tai neįmanoma? Gal išprotėjote? Problema yra žmonių galvose. Garantuoju, kad tai labai realu. „Žalgiris“ dar niekada nedengė Ballų. Ar kada nors Lietuvoje matėte krepšininką, per rungtynes išmetantį po 30 metimų? Ne“, – atsakė LaVaras.

Jis buvo teisus.

Lietuva dar nematė 16-mečio, kuris šaltu veidu supiltų tris tritaškius paeiliui į stipriausios šalies komandos Kauno „Žalgirio“ krepšį, atakuodamas 7–9 metrų atstumu.

Vis tik kalbant apie jauniausiojo Ballo ateitį, klausimas – ar tokį krepšinį supras Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) skautai. Šį ir artimiausius du sezonus, iki pat 2020 m., kai LaMelo galės dalyvauti naujokų biržoje, jie ieškos atsakymų į eilę svarbių klausimų apie jaunėlio galimybes aukščiausio lygio krepšinyje.

Elitinis įgūdis

Taip jau yra, kad pirmas dalykas, kurio NBA komandų skautai ieško, analizuodami talentus – pagrindinis įgūdis, kuriuo žaidėjas galėtų išsiskirti tarp geriausių planetos atletų.

Analizuodami LaMelo žaidimą, jie ieškos to paties. Paieškų procese būtina nusipaišyti labai detalų žaidėjo paveikslą – gerai suprasti, ką jis aikštėje mėgsta daryti labiausiai, perprasti fizines ir atletines limitacijas, suprasti, kokiuose parametruose galima tikėtis ryškaus progreso.

LaMelo atveju į akis pirmiausia krenta TIE metimai, atlikus kelis klaidinančius judesius, iš 8–9 metrų. Taip buvo ir žvelgiant per šio jauno žaidėjo karjeros perspektyvą. Metimais iš nenormalių distancijų gynėjas pasižymėjo tiek mokykloje, tiek ir dabar, rungtyniaudamas profesionaliame lygyje.

Kol kas neskubant vertinti šių metimų normalumo ar nenormalumo, reikia pabrėžti, jog tapti dominuojančiu NBA standartais kitose žaidimo sferose LaMelo gali būti sudėtinga.

Mes matome jo platų klaidinančių judesių arsenalą bei prasiveržimus į baudos aikštelę. Jau dabar jaunėlis turi platų užbaigimo įgūdžių arsenalą bei gerą kūno kontrolę, susidūrus su kontaktu. Vis tik NBA standartais, LaMelo tarp savo bendraamžių nėra išskirtinai atletiškas.

Sudėtinga prognozuoti, jog jis kažkada taps elitinio lygio gynybos skrodėju ir finišeriu dėl to, nes lyginant su kitais perspektyviausiais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar viso pasaulio 16-mečiais, gynėjas neišsiskiria nei elitiniu pirmuoju žingsniu, nei išskirtiniu šuoliu ar staigumo jėga. Kitaip tariant, jis yra ne daugiau nei neblogas atletas.

Kūno fizikoje ir atletiškume, neabejotinai, LaMelo dar progresuos. Šešiolikmetis dar stiprės ir galbūt net ūgtels keliais centimetrais. Tačiau yra pagrindo manyti, jog kartelė, kurią jis gali pasiekti, yra kiek per žemai, jog LaMelo taptų elitiniu atletu NBA mastais.

Tuomet, neabejotinai, bus keliami klausimai, ar turimų įgūdžių krepšininkui pakaks, jog jis atsiplėštų nuo atletiškesnių ir kur kas staigesnių varžovų. Be to, bus ieškoma atsakymų, kaip jam seksis užbaigti prasiveržimus, susidūrus su kur kas didesniu dydžiu ir atletizmu baudos aikštelėje, lyginant su varžovais Europoje.

Bet kuris aukšto lygio NBA gynėjas turi gebėti pelnyti taškus baudos aikštelėje, tad atsakymai į minėtus klausimus gali būti svarbūs, prognozuojant tikrąjį LaMelo potencialą. Kitas įgūdis, kuriame jau dabar galima įžvelgti didžiulį LaMelo potencialą – perdavimas ir aikštės vizija. Sprendžiant iš to, ką viešojoje erdvėje kalba Virginijus Šeškus, šie dalykai „Vytauto“ strategą žavi labiausiai. Ir ne be reikalo.

Dvikova su „Žalgiriu“ leido dar kartą įsitikinti, jog LaMelo gali tapti puikiu kūrėju. 6 rezultatyvūs perdavimai per kiek daugiau nei 27 minutes nebuvo viskas, ką 16-metis nuveikė, skirstydamas žaidimo įrankį bendražygiams, susidūrus su Eurolygos komandos gynyba.

Gynėjas atliko mažiausiai kelis ledo ritulio rezultatyvius perdavimus (perdavimus, po kurių sekė rezultatyvūs perdavimai), laiku reaguodamas į gynybos sprendimus ir tiksliai veikdamas. Buvo atkarpų, kai LaMelo gebėjimas įžaisti kamuolį labai sėkmingai ardė „Žalgirio“ agresyvią gynybą, paremtą „stepoutais“.

Kalbant apie aikštės viziją, dvikovoje su „Žalgiriu“ buvo epizodas, kai LaMelo tiksliai įvertino savo komandos draugo padėtį ir pamėgino atlikti labai sudėtingą perdavimą iš dešiniojo krašto į kairįjį kampą. Tokių ir panašių perdavimų per tas devynerias rungtynes, kurias jaunėlis kol kas sužaidė Lietuvoje, buvo ne vienas ir ne du.

Perdavimas pasibaigė klaida, kuri parodo du dalykus – pirma, LaMelo netiksliai įvertino situaciją ir pagalbinio „Žalgirio“ gynėjo elgesį. Antra – jis nebijo atlikti sudėtingų perdavimų, nesvarbu, kokie jie rizikingi.

Pirmuoju atveju veikia žaidėjo krepšinio intelektas, kuris, neabejotinai, progresuos. Antruoju atveju – tai charakterio savybė, kuri nelabai treniruojama. Vieni žaidėjai rungtyniauja saugiai. Geriausi žaidėjai žaidžia rizikingai, kai tai leidžia galimybės.

LaMelo pasižymi puikia aikštelės vizija, geba atlikti sudėtingus perdavimus ir juos atlikti laiku, be nereikalingų uždelsimų, eliminuojančių susikurtus pranašumus. Visa tai dera kartu su jo drąsa, avantiūrizmu ir orientacija į geriausią įmanomą pasirinkimą, o ne saugiausią, bet galbūt ne tokį efektyvų.

Tai yra elitinių kūrėjų bruožai. Vis tik lyginant su tokiais žaidėjais, yra du klausimai, į kuriuos kol kas sunku rasti atsakymą. Taip jau yra, jog aukščiausio lygio kūrėjai privalo gebėti įeiti į baudos aikštelę su kamuoliu, taip provokuodami gynybines rotacijas ir atlaisvindami erdves komandos draugams.

Tam, kad žaidėjas su kamuoliu įeitu į baudos aikštelę, jis privalo gebėti palikti savo tiesioginį oponentą už nugaros. Arba žaidimu vienas prieš vieną, arba „du prieš du“. Pirmuoju atveju kol kas nėra aišku, kiek LaMelo klaidinančių judesiu arsenalas gali kompensuoti galimą staigumo trūkumą.

Antruoju atveju pastebėtina, jog jaunėlis kol kas nežino, kaip pasinaudoti aukštaūgių užtvaromis efektyviai. Jam stinga kantrybės sulaukti užtvaros ir į ją techniškai įeiti, jog paliktų savo tiesioginį oponentą už nugaros.

Nėra abejonių, jog augant krepšinio intelektui, tokie dalykai, kaip gebėjimas pasinaudoti užtvaromis, progresuos kartu. LaMelo turi potencialo tapti labai pavojingu „pikenrolo“ žaidėju, tačiau nepanašu, jog tai bus elitinis jo įgūdis.

Kalbant apie elitinį LaMelo įgūdį, kuriuo jis galėtų išsiskirti aukščiausiame lygyje, mes grįžtame prie TŲ metimų. Tų staigių ir labai sudėtingų šūvių, atlikus kelis klaidinančius judesius, tinkamai susikoordinavus kūną ir atakavus iš daugeliui nenormalių distancijų. Tai yra neuždengiami metimai.

Per tas devynerias rungtynes Lietuvoje LaMelo pataikė 21 iš 61 tritaškio. Tai yra 34 proc. tikslumas, kas atitinka minimalią efektyvaus pataikymo iš toli ribą – tuos pačius 34 proc., kai žaidėjo atakos užbaigimas tritaškiu metimu matematiškai reiškia pelnomą 1,02 taško per vieną situaciją. Kitaip tariant, vos kiek daugiau nei tašką – ribą, kuri skiria neefektyvią ir efektyvią realizacijas.

Didžioji dauguma tų tritaškių buvo atlikta iš dviejų situacijų: 1. Statinių padėčių – priėmus perdavimą iš komandos draugo, kai tiesioginis oponentas pasislinkdavo į pagalbą baudos aikštelės prieigose. 2. Dinaminių padėčių žaidime vienas prieš vieną – staigus metimas, atliktas po kelių driblingų.

Kalbant apie tuos neuždengiamus metimus, jie visi nusėda antroje kategorijoje. Net ir be tikslių duomenų, tiesiog stebėjimo būdu, galima konstatuoti, jog neskaitant rungtynių su „Žalgiriu“, kai į kauniečių krepšį įskriejo trys tokie metimai paeiliui trečiajame kėlinyje, kituose susitikimuose jie dažniau versdavo V.Šeškų ir komandos draugus piktintis nei džiūgauti.

Piktintis tokiais avantiūriškais 16-mečio sprendimais yra normalu. Tačiau vertinant šio įgūdžio perspektyvas, problema labiau yra ne pačiame metime, o metimo pasirinkime. LaMelo vis dar neskiria paruošto metimo vienas prieš vieną situacijoje nuo skuboto, vos pernešus žaidimo įrankį į kitą aikštelės pusę, neįžaidus kamuolio ir nepradėjus organizuoti puolimo.

LaMelo akcijos NBA naujokų biržoje gali labai priklausyti nuo to, ar jam pavyks tapti stabiliu sudėtingų metimų po driblingo vienas prieš vieną situacijose metiku. Tačiau ne mažiau svarbus atsakymas bus į klausimą, ar jis išmoks skirti gerus metimus nuo blogų, griaunančių komandos moralę.

LaMelo Ballas

Gynyba

Kalbant apie LaMelo trūkumus, nereikia būti didžiu krepšinio specialistu, norint suprasti, kas šiuo metu 16-mečiui kelia daugiausiai problemų profesionaliame lygyje. Tai yra gynyba. Vis gi kalbant apie šį žaidimo elementą, ne viskas yra blogai.

Pradedant nuo gerų dalykų, pirmiausia, būtina išskirti unikaliai greitas ir ilgas LaMelo rankas, kurios leidžia nuolat terorizuoti tiesioginius oponentus. Tokius, kaip pavyzdžiui, Vasilije Micičius.

Tai nėra vienintelis pavyzdys, kai LaMelo rankų greitis verčia oponentus klysti. Tiesa ta, kad per 15 minučių, kurias gynėjas vidutiniškai aikštėje praleidžia Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“), jis vidutiniškai perima po 1 kamuolį. Tam, kad geriau suprastume, kiek tai yra bendrame kontekste, turėtume prilyginti visų LKL žaidėjų aikštėje praleidžiamą laiką vienam skaičiui – tarkime, 40 minučių.

Tokiu atveju LaMelo šiuo metu užimtų penktąją vietą daugiausiai kamuolių pavagiančių LKL krepšininkų rikiuotėje, nusileisdamas tik Arnui Butkevičiui, Chrisui Krameriui, Doviui Bičkauskiui ir Jonte Flowersui.

Ilgos ir greitos rankos leidžia LaMelo ne tik perimti kamuolius, tačiau ir pamušti perdavimus, išmušti kamuolį iš varžovų rankų į užribį, keisti perdavimų trajektorijas, jas pakeliant ir taip sulėtinant kamuolio judėjimo greitį. Kitaip tariant, gynyboje daryti įvairią neigiamą įtaką varžovų veiksmams.

Antras dalykas, kuris leidžia LaMelo laikyti perspektyviu gynyboje – ūgis (193 cm). Jis yra aukštas įžaidėjas, kuris gali tapti dar aukštesniu. Be to, per artimiausius keletą metų gynėjas turėtų ir sustiprėti fiziškai, kas jo individualiai gynybai turės teigiamą įtaką.

Problema tame, jog LaMelo ūgis, ilgos ir greitos rankos yra bene vieninteliai teigiami dalykai 16-mečio žaidime prie savojo krepšio. Visa kita skautams gali kelti daugybę klausimų ne jauno žaidėjo naudai.

Praktikoje analizuojant talentų potencialą gintis, paprastai atsakinėjama į tris pagrindinius klausimus: ar žaidėjas gali gintis gerai (ar jam leidžia fizinės ir atletinės savybės – pavyzdžiui, sudėjimas ir kojų greitis), ar žaidėjas žino, kaip gintis gerai (koks jo gynybinis intelektas, kaip jis gerai skaito, įvertina situacijas, kaip reaguoja?). Galiausiai, ar žaidėjas nori gintis (kiek labai jis stengiasi, ar jis vertina gynybą, ar aukojasi?).

Kalbant apie LaMelo, pirmuoju klausimu problema – kojų greitis. Jaunėlis nepasižymi greitu šoniniu judėjimu, dėl ko jam yra sunku priešais save nulaikyti staigesnius oponentus. Šioje situacijoje gali gelbėti puikus sudėjimas įžaidėjo pozicijai ir ilgos rankos, bet ne visada. Istorija rodo, kad lėtai kojomis dirbantys krepšininkai paprastai netampa labai staigiais. Kitaip tariant, labai gali būti, jog LaMelo atveju šioje sferoje progresavimo kartelė nėra aukštai.

Antruoju punktu galima įžvelgti progresą. Lyginant su LaMelo pirmosiomis keliomis rungtynėmis „Vytauto“ komandoje, jo gynybos supratimas pagerėjo. Jis geriau skaito situacijas, geriau užsiima pozicijas, nors vis dar yra labai toli nuo suvokimo, kuris atitinka bent jau vidutinį LKL lygį. Vis tik, jei LaMelo praleistų dar keletą metų panašiame lygyje, jo gynybinis intelektas turėtų gerokai išaugti.

Trečiasis punktas glaudžiai remiasi su antruoju. Ir gali būti, kad čia slypi didžiausia LaMelo problema. Krepšininko tėvas akivaizdžiai propaguoja požiūrį, jog gynyba nėra svarbus žaidimo aspektas. Stebint LaMelo elgesį aikštėje, galima prieiti išvados, jog tėvo požiūris jo galvoje įsišaknijęs. Klausimas, kiek giliai. Galbūt atsidūręs trenerio, kuris LaMelo būtų autoritetas, žinioje jaunas krepšininkas atsikratytų blogų įpročių, o ir tėvo įtaka sumažėtų.

Niekada gyvenime gintis neprašytas 16-metis keičiasi treniruodamasis ir žaisdamas su profesionalais. Nors jis vis dar dažnai nedovanotinai rizikuoja, galima įžvelgti pastangų gynyboje apraiškas. Tai tik rodo, jog būvimas ekosistemoje, kurioje aplaidumas gynyboje vertinamas itin neigiamai, daro teigiamą įtaką LaMelo mąstymui. Ir nesvarbu, ką sūnui prie vakarienės stalo kalba jo tėvas.

LaVaras Ballas

Charakteris ir tėvo įtaka

Per artimiausius dvejus metus, kai į LaMelo dėmesį atkreips vis daugiau NBA skautų, svarbiausi klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymų – iš pažiūros, tiesiogiai nesusiję su krepšiniu.

Bus ieškoma atsakymų į tokius svarbius klausimus kaip, kokia yra LaMelo darbo etika; kaip jis vertina pergales ir pralaimėjimus; koks jo santykis su tėvu ir kokia pastarojo įtaka žaidėjo mąstymui; kokios jo ambicijos; kaip jis sutaria su komandos draugais; kiek jis linkęs klausytis trenerių; kiek greitai jis priima ir absorbuoja naują informaciją. Ir tai tik keli pavyzdžiai iš ilgo klausimyno, kuriame į tuščias eilutes savo atsakymus rašysis NBA klubų interesantai.

Šiame procese LaMelo būtinas stabilumas. 16-mečio progresui labai svarbu buvimas tinkamoje ekosistemoje, kuri kažkiek atribotų nuo tėvo daromos neigiamos įtakos krepšinio suvokimui. Jaunėlis privalo ne tik įsisąmoninti aibę svarbių organizuoto krepšinio principų, tačiau ir ugdyti atsakomybę už savo veiksmus aikštėje bei suvokimą, kokia svarbi galutiniam rezultatui yra gynyba.

Jis jau dabar turi kai kurias savybes, kurios jam gali padėti pasiekti ypatingas aukštumas – autoritetų neturėjimas, šaltakraujiškumas, neapribotas pasitikėjimas savimi. Vis tik kai kurios iš šių savybių glaudžiai siejasi su atsakomybės trūkumu bei kovingumo stoka.

LaMelo turi milžinišką potencialą. Neabejotinai, jis yra NBA lygio talentas. Vis tik gali būti taip, jog tėvo skiepijamos vertybės yra pernelyg giliai įsišaknijusios jauno žaidėjo galvoje. Dar blogiau bus, jei akivaizdžiai nesuprasdamas savo veiksmų pasekmių, LaVaras ims mėtyti sūnų iš vienos komandos į kitą, kaltindamas visus aplinkui dėl jo paties įnorių, kurie nieko bendro su jo sūnumi neturi, netenkinimo.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra