Svarbiausio tikslo link „Žalgiris“ privalo vėl užmegzti apirusią esminę komandos giją (10)

Eilinį kartą įrodęs, kad Lietuvoje vis dar neturi lygių Kauno „Žalgiris“ rengiasi svarbiausiai atkarpai Eurolygoje.

Ji prasidės Stambule, kur Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai sieks žūtbūtinės pergalės prieš Turkijos taurę neseniai laimėjusią Stambulo „Anadolu Efes“ be vieno lyderių Zorano Dragičiaus.

Tai bus dvikova, kurioje „Žalgiriui“ reikės viso savo plataus ginklų arsenalo, įskaitant ir Kevino Pangoso bei Vasilije Micičiaus pikenpopus su Pauliumi Jankūnu. Šių trijų „Žalgirio“ žaidėjų sąranga yra viena svarbiausių sėkmingo komandos žaidimo Eurolygoje priežasčių.

Tiesa ta, kad P.Jankūnas yra labiausiai komandos draugų ieškomas aukštaūgis Eurolygoje. „Stats Li“ duomenimis, nėra kito tokio priekinės linijos žaidėjo, kuris šiame sezone būtų pelnęs tiek daug taškų po ekipos kūrėjų perdavimų.

K.Pangosas ir V.Micičius šiame sezone P.Jankūnui asistavo net 55 kartus, kas sudaro 24 proc. visų abiejų „Žalgirio“ kūrėjų atliktų rezultatyvių perdavimų Eurolygoje. Kitaip tariant, kas ketvirtas rezultatyvus perdavimas sukuriamas asistavus P.Jankūnui.

Dar įdomiau, jog 38 rezultatyvūs perdavimai, kuriuos šiame sezone K.Pangosas atliko P.Jankūnui yra geriausias vieno žaidėjo asistavimo kitam rezultatas Eurolygoje. Nėra kitos dviejų asmenų Eurolygoje poros, susietos tokiomis tvirtomis gijomis.

Nėra abejonių, jog „Žalgiriui“ labai svarbu, kad K.Pangoso ir V.Micičiaus gijos su svarbiausiu komandos aukštaūgiu būtų tvirtos it tankus voratinklis.

Kertinė puolimo situacija

Surasti atsakymą, kodėl K.Pangosas taip dažnai asistuoja P.Jankūnui, nėra sunku. Tereikia pasižiūrėti eilines sėkmingas „Žalgirio“ rungtynes puolime, kaip pavyzdžiui, su Tel Avivo „Maccabi“ vasario 1 dieną namuose.

Tada kauniečiai per 40 žaidimo minučių įmetė 99 taškus, o K.Pangosas atliko 11 rezultatyvių perdavimų – 4 iš jų buvo skirti P.Jankūnui.

Situacija, kurioje šių dviejų „Žalgirio“ lyderių tandemas veikia stipriausiai – pikenpopai tuščiame krašte. Tai yra vienas didžiausių įvairiapusio „Žalgirio“ puolimo sraigtelių.

K.Pangosas yra įžaidėjas, nuostabiai kontroliuojantis žaidimo tempą. Kanadietis labai gerai įvertina, kada reikia pagreitinti žaidimą, o kada jį sulėtinti. Jo organizaciniai įgūdžiai yra tai, kas leidžia Š.Jasikevičiui perteikti savo idėjas aikštėje.

Po atkovoto kamuolio K.Pangosas labai mėgsta spausti kamuolį į puolimą ir žaisti ankstyvas „du prieš du“ situacijas su P.Jankūnu. Tai yra svarbi „Žalgirio“ greitojo puolimo sistemos dalis.

Š.Jasikevičiaus komanda nėra ta, kuri į kontratakas pasileistų be plano. Viskas turi savo vietą ir laiką. K.Pangoso arba V.Micičiaus ankstyvieji pikenpopai su P.Jankūnu yra planas, kuriuo „Žalgiris“ bando užklupti nepasiruošusius oponentus.

Idealus pavyzdys. Po taiklaus Michaelo Rollo metimo „Žalgiris“ staigiai įžaidė kamuolį, kuris atsidūrė K.Pangoso rankose. Kol nedrausminga „Maccabi“ gynyba dar tik rikiavosi savo aikštės pusėje, kanadietis jau organizavo iš pažiūros paprastą, tačiau itin pavojingą situaciją „Žalgirio“ puolime.

Derinys yra itin efektyvus, kai varžovai ginasi agresyvia „du prieš du“ gynyba stepautu. Taip yra todėl, nes ši gynyba reikalauja trečiojo žmogaus pagalbos, o „du prieš du“ žaidžiant tuščiame šone, varžovai neturi iš kur siųsti pagalbos.

Matome, kaip Jonah Boldeno stepauto sulaukęs K.Pangosas atlieka staigų ir tikslų perdavimą atšokusiam P.Jankūnui. Šis kamuolį priima visiškai laisvas, nes pagalbiniu „Maccabi“ gynėju tapęs Artiomas Parachovskis buvo per toli, jog suspėtų prie „Žalgirio“ kapitono. Rezultate P.Jankūnas realizavo metimą, kurį prameta retai.

Tiesa ta, kad šiame karjeros etape pikenpopai ir metimai iš vidutinio nuotolio yra mėgstamiausias P.Jankūno žaidimo elementas. Ir veteranas jį įvaldęs meistriškai. Jis ne tik idealiai skaito, kaip elgiasi jo tiesioginis oponentas užtvaros momento metu, bet ir baudžia varžovus aukštu efektyvumu menkiausią jam suteiktos laisvės akimirką.

K.Pangosas ir V.Micičius yra „Žalgirio“ kūrėjai, kurie yra idealūs partneriai P.Jankūnui. Abu gynėjai puikiai naudojasi kapitono užtvaromis, yra kantrūs ir idealiai perskaito varžovų elgesį gynyboje. Esant reikalui, jie gali užaštrinti ir prisitraukti prie savęs P.Jankūno gynėją.

Šiuo elementu „Žalgiris“ remiasi labiausiai, kai P.Jankūnas žaidžia vidurio puolėju. Taip Š.Jasikevičius ataką iš atakos muša per neretai skaudžiausią oponentų vietą – lėtesnių vidurio puolėjų „du prieš du“ gynybą.

Neabejotinai, K.Pangoso, V.Micičiaus ir P.Jankūno sąranga neretai nulemia, kaip darniai dirba „Žalgirio“ puolimo mechanizmas.

Išryškėję trikdžiai

Nuo sausio pradžios, kai „Žalgiris“ 2018-uosius pradėjo tragišku pasirodymu puolime į Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšį įmetus vos 65 taškus, kauniečių žaidimo kreivė krito.

Pralaimėjimus keitė pergalės – nuo tada per septynių rungtynių atkarpą žalgiriečiai laimėjo 3 rungtynes ir pralaimėjo 4, nors ir nė karto nepatyrė dviejų nesėkmių paeiliui.

Gana slogios atkarpos metu „Žalgirio“ žaidėjus ėmė kirsti smulkios traumos ir ligos. Po vienerias rungtynes praleido P.Jankūnas, Antanas Kavaliauskas ir Beno Udrihas. Eilė kitų žaidėjų rungtyniavo ne geriausios sveikatos būklės.

Tačiau tuos pralaimėjimus „Crvena Zvezda“, Bambergo „Brose Bamberg“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos srities „Chimki“ jungė vienas iškalbingas faktas. K.Pangoso, V.Micičiaus ir P.Jankūno sąranga nefunkcionavo taip, kaip įprasta.

Dvikovoje su „Panathinaikos“ žalgiriečiams P.Jankūnas padėti negalėjo, tačiau likusiuose trijuose pralaimėtuose susitikimuose abu „Žalgirio“ kūrėjai bendrai kapitonui rezultatyviai asistavo vos 3 kartus. Prisiminkime, jog Eurolygos sezone jie tai padarė jau 55 sykius.

Jau užsiminiau, jog „Žalgiris“ pikenpopais su P.Jankūnu dažniausiai remiasi tada, kai kapitonas žaidžia vidurio puolėju. Akivaizdu, jog didžiąją sezono dalį šis elementas veikė puikiai.

„Overbasket.com“ duomenimis, K.Pangoso, Artūro Milaknio, Edgaro Ulanovo, Aarono White'o ir P.Jankūno penketukas yra geriausias „Žalgirio“ komandoje. Šio penketuko „plius minus“ rodiklis yra didžiausias – plius 24. Be to, tai antras dažniausiai žaidžiamas Š.Jasikevičiaus penketukas šiame sezone Eurolygoje.

Ne mažiau iškalbinga statistika rodo, kaip „Žalgiris“ žaidžia su P.Jankūnu „centro“ pozicijoje. Tomis minutėmis kauniečiai šiame sezone pelno 21 tašku daugiau už varžovus. Tai dar kartą patvirtina, koks pavojingas „Žalgiris“, kai kapitonas užima „penktojo numerio“ poziciją.

Vis tik tuose pralaimėtuose susitikimuose „Crvena Zvezda“, „Brose Bamberg“ ir „Chimki“ komandoms situacija kardinaliai pasikeitė. Su P.Jankūnu vidurio puolėjo pozicijoje „Žalgiris“ praleido 16 taškų daugiau nei įmetė – tai yra net 37 taškų skirtumas, lyginant su sezono statistika.

Ką padarė šios komandos, jog „Žalgiris“ netektų pavojingiausio savo penketuko – skyrė didžiulį dėmesį K.Pangoso, V.Micičiaus ir P.Jankūno pikenpopams.

Eliminuoti pikenpopą

Eliminuoti K.Pangoso, V.Micičiaus ir P.Jankūno pikenpopą buvo viena svarbiausių minėtų komandų užduočių. Ir su ja „Žalgirio“ skriaudikams susitvarkyti pavyko labai neblogai.

Abi komandos rėmėsi skirtingomis taktikomis, tačiau jos atnešė norimų rezultatų.

Matome, kaip šią problemą sprendė „Chimki“. Nuo antrojo kėlinio maskviečiai ėmė keistis ginamaisiais nuo įžaidėjo iki vidurio puolėjo, taip griaudami visus „Žalgirio“ derinius ir įveldami juos į pranašumų žaidimą – stengiantis įvesti kamuolį po krepšiu prieš varžovų „mažiukus“ atsidūrusiems aukštaūgiams.

Matome, kaip Stefanas Markovičius ir Marko Todorovičius susikeitė ginamaisiais. S.Markovičius kaip mat ėmė dengti P.Jankūną iš priekio, taip neleisdamas K.Pangosui atlikti patogaus perdavimo. Link baudos metimo linijos įkirto Edgaras Ulanovas, kuriam būtų buvę gerokai patogiau įvesti kamuolį P.Jankūnui, tačiau perdavimo liniją puolėjui sėkmingai uždarė Andrejus Zubkovas.

K.Pangosui galiausiai pavyko įvesti kamuolį P.Jankūnui, tačiau šį iškart ėmė dvigubinti Aleksejus Švedas. „Žalgirio“ kapitonas negavo nė centrimetro laisvės ir jam teko nelengva užduotis staigiai surasti laisvą komandos draugą kitoje pusėje. Viskas baigėsi tuo, jog „Chimki“ teisingai surotavo gynyboje, bet „Žalgiriui“, galop, pavyko rasti P.Jankūną „ant ūselio“. Tiesa, išnaudoti susikurto pranašumo nepavyko, nes A.Švedas išmušė kamuolį iš kapitono rankų.

Susikeitimas ginamaisiais puolančiai komandai sukuria akivaizdžius pranašumus, su kuriais galima buvo labai gerai susipažinti šiame epizode. P.Jankūnas kėlė rimtą grėsmę „Chimki“ krepšiui, bet rusams sekėsi su ta rizika tvarkytis.

Svarbiausia tai, jog tokia gynyba „Chimki“ eliminavo K.Pangoso ir P.Jankūno sąrangą. Kanadietis mačą baigė su 2 rezultatyviais perdavimais ir nė karto rezultatyviai neasistavo savo pagrindiniam talkininkui.

Bambergo komanda pasirinko kitokią taktiką. Tikslas – neleisti K.Pangosui įeiti į užtvaras, kas kanadiečiui sukuria galimybes įsiveržti į vidurį ir taip kelti sumaištį gynyboje. Negalėdamas pasinaudoti P.Jankūno užtvaromis K.Pangosas buvo gerokai apribotas.

Matome ankstyvąjį „Žalgirio“ pikenpopą tuščiame šone. Ricky Hickmanas uždaro K.Pangosui užtvaros pusę ir verčia kanadietį judėti galinės linijos link. Ten jo laukia P.Jankūną prižiūrintis Augustine'as Rubitas, kurio užduotis – neleisti K.Pangosui prasiveržti iki krepšio ir pelnyti lengvus taškus.

Matome, jog P.Jankūnas teisingai įvertina varžovų gynybą ir daro savotišką „popą“ – nestato užtvaros, o tiesiog žengia žingsnelį atgal. K.Pangosui pavyko prisitraukti P.Jankūno tiesioginį oponentą ir atmesti kamuolį kapitonui, tačiau čia labai protingai į silpną pagalbą pasislinko Patrickas Heckmannas, palikęs prie tritaškio linijos Edgarą Ulanovą. Kamuolį P.Jankūnas priėmė laisvas, tačiau P.Heckmanno dėmesys akivaizdžiai apsunkino jam atakos užbaigimą. Metimas nebuvo užtikrintas ir jis tikslo nepasiekė.

Ši gynybinė sistema toli gražu nėra ideali. Tai yra dar viena rizika, nes žvelgiant praktiškai, P.Jankūnui sukuriamas patogus metimas. Skirtumas tas, kad K.Pangosui perdavimo kampas nėra toks patogus, kaip įėjus į užtvarą, o ir distancija tarp dviejų žaidėjų ilgesnė. Svarbiausia, kad ginantis tokia sistema yra lengviau padėti, nes atstumas, kurį iki P.Jankūno reikia įveikti pagalbiniam gynėjui – trumpesnis. Matome, jog pasislinkti metrą link P.Jankūno ir palikti be priežiūros E.Ulanovą P.Heckmannui nėra taip rizikinga, jog tai galėtų būti pernelyg pavojinga.

Tai yra centimetrų žaidimas, kuriame maži skirtumai lemia, ar P.Jankūnas atakuos laisvas, ar puslaisvis. Tuo pačiu tai skirtumai tarp taiklaus ir netaiklaus metimo bei pavykusio arba nepavykusio šio itin svarbaus žalgiriečių puolimo elemento išpildymo.

Kaip ir „Chimki“, „Brose Bamberg“ rizikavo, stabdydami P.Jankūno pikenpopus, tačiau rizika pasiteisino. Nors K.Pangosas atliko 10 rezultatyvių perdavimų, tik vienas jų nulėmė taiklų kapitono metimą.

Gera žinia ta, jog K.Pangoso, V.Micičiaus ir P.Jankūno pikenpopai yra elementas, prieš kurį apsiginti niekuo nerizikuojant praktiškai neįmanoma. Ypatingai, kai P.Jankūnas žaidžia vidurio puolėju, kas į labai sudėtingas situacijas gynyboje stato lėtesnius oponentų „centrus“.

Trikdžiai įgyvendinant šį labai svarbų puolimo elementą pastaruosiuose pralaimėtuose mačuose gali būti laikini. Faktas, kad problemų su koja turėjęs aukštaūgis pastaruoju metu nėra geriausios sportinės formos.

Svarbiausia, jog ta forma būtų įgyta jau artimiausiu metu, nes „Žalgiriui“, siekiant svarbiausio sezono tikslo, būtinos pergalės prieš „Anadolu Efes“, Barselonos „Barcelona Lassa“ ir Vitorijos „Baskonia“ komandas.

Tuose susitikimuose „Žalgiriui“ labai reikės ir tvirtų gijų tarp kūrėjų bei svarbiausio aukštaūgio.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra