Svajonių sezoną išgyvenęs ir save nustebinęs M.Gebenas potencialiam debiutui „Žalgiryje“ iškeliauja ruoštis į JAV (17)

Pastarieji metai Martinui Gebenui kol kas buvo ko gero vieni įsimintiniausių karjeroje.

24-erių aukštaūgis praėjusią vasarą atsiėmė universiteto baigimo diplomą, tada susitarė su Kauno „Žalgiriu“, paskolintas sužibėjo Utenos „Juventus“ ekipoje, o taip pat įgyvendino svajonę atstovauti Lietuvos rinktinei.

„Asmeniškai man šiais metais viskas praėjo labai gerai! Gavau šansą žaisti rinktinėje, kažkiek prisidėjau prie komandos sėkmės, o svarbiausia, žaidžiau be traumų. Nenoriu sakyti, kad pasiekiau – padariau aikštelėje daugiau, nei tikėjausi ir planavau“, – kukliai šypsojosi sezoną jau baigęs M.Gebenas.

Į Lietuvą jis pernai grįžo po nemažos pertraukos, kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir baigė mokyklą, ir ketverius metus praleido Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA).

Adaptacija atgal prie europietiško krepšinio aukštaūgiui sunki nebuvo, tačiau pirmieji profesionalo mėnesiai pareikalavo papildomų pastangų.

„Buvo bendras prisitaikymas prie profesionalaus krepšinio: prie kitokių derinių, trenerio schemų, jo norų iš žaidėjų. Sakyčiau, kad išgyvenau labiau bendrą krepšinio aklimatizacija, nei adaptaciją prie stilių kaitos.

Nepasakyčiau, jog buvo labai sunku, tiesiog prireikė laiko, kol viską įsisavinau ir tie dalykai, kurių iš manęs norėjo treneriai, tapo instinktyvūs.

Kiekvienas turi prisitaikyti prie naujos sistemos, naujo trenerio, niekas nežaidžia savo geriausio ir brandžiausio krepšinio rugsėjo–spalio mėnesiais“, – pastebi M.Gebenas.

Gebenas

Vis tik laiko užsitarnaujant Žydrūno Urbono pasitikėjimą aukštaūgiui daug neprireikė. Per visą sezoną pasitaikė vos kelios rungtynės, kuomet M.Gebenui teko mažiau nei 15 minučių žaidimo, o ir tos sekė sezono pradžioje.

Po truputį Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) debiutantas tapo dominuojančiu aukštaūgiu pirmenybėse ir už tai yra dėkingas Ž.Urbonui bei komandos draugams. Didžiulis jaustas pasitikėjimas lėmė spartų progresą – neabejoja M.Gebenas.

Galiausiai sezoną jis užbaigė atsiimdamas ir naudingiausio sezono žaidėjo prizą. LKL pirmenybėse M.Gebenas per 22 minutes pelnydavo po 11,5 taško, atkovodavo 7,4 kamuolio, blokuodavo 1,2 metimo ir rinko 16,5 naudingumo balo.

„Tai buvo labai svarbu! Kiekvienam žaidėjui svarbu jausti trenerio pasitikėjimą ir žinoti, kad treneris nori, jog aikštėje būtum sėkmingesnis tiek individualiai, tiek komandiškai.

Tuo tarpu komandos draugai, ypač įžaidėjai, jautė mane aikštėje, pasavo kamuolį, gerai su jais susižaidžiau aš, o jie susižaidė su manimi, daug laiko praleidome kartu ir prakaitavome.

Tas pasitikėjimas man davė labai daug, jį treneris reiškė ir žaidimo laiku, ir deriniais, ir visais kitais dalykais, ir net viešai tą skelbė – buvo labai malonu ir tai prisidėjo prie mano tobulėjimo šį sezoną“, – džiaugėsi M.Gebenas.

Malonu ir įspūdinga – taip sezoną įprasminusį MVP apdovanojimą vadina „Juventus“ lyderis.

Gebenas

Iš Utenos M.Gebenas išsiveža tik gerus atsiminimus. Geriausi įspūdžiai – ir apie organizaciją, ir apie visus jį supusius žmones. O ir charizma pasižyminčiam treneriui jis yra dėkingas už tai, kad pavykdavo išvengti sezono metu galinčios slėgti įtampos ar didesnio streso.

„Buvo linksma, treneris žodžių į vatą tikrai nevynioja ir visada mėgsta spalvingai išsireikšti. Dėl to visada būna linksmiau, niekad nebūdavo per daug įtampos ir rimtumo, pavykdavo pasijuokti ir atsipalaiduoti.

Aišku, nebuvo taip, kad būtų palaida bala ir juoktumėmės kaip cirke, bet kai reikėdavo – pabardavo, o kai reikdavo – pasišaipydavo ir iš mūsų, ir savęs paties. Buvo pakankamai neblogas balansas.

Būtų buvę išvis tobula, jei „Juventus“ būtų dalyvavusi dar kokiame tarptautiniame turnyre šį sezoną, bet manau viskas labai gerai susiklostė: tiek miestas labai šiltas ir priėmė mane draugiškai, tiek komanda, tiek treneriai – visi man labai padėjo“, – gražiais žodžiai su Utena atsisveikina M.Gebenas.

Gal tik kiek apmaudoka dėl nepataikyto metimo, apie kurį svajoja kiekvienas berniukas – juokiasi aukštaūgis. Tokį jis galėjo pataikyti pirmosiose ketvirtfinalio serijos rungtynėse Vilniuje, kuomet „Juventus“ buvo per plauką nuo sensacingo laimėjimo.

„Visada norisi laimėti, visada norisi įmesti tokį metimą, visi vaikai apie tokį svajoja. Apmaudu, būtų buvę linksma kovoti toliau, bet žinau, kad aš ir komanda atidavėme viską, o baigėsi viskas kaip baigėsi. Didelio liūdesio nėra. Utenoje pasisekė gerai, Vilniuje beveik pasisekė, o trečiose rungtynėse sėkmė nuo mūsų nusisuko arba mes nusisukome nuo sėkmės, nežinau kaip teisingiau“, – šypsojosi jis.

Gebenas

Pamokų savo debiutiniais metais M.Gebenas gavo tiek, kad galėtų vardinti ir vardinti, tačiau svarbiausia jam buvo prisitaikyti prie profesionalo gyvenimo tiek aikštėje, tiek už jos ribų bei geriau perprasti Europos krepšinį.

Dabar aukštaūgis dar yra Lietuvoje, tačiau jau netrukus keliaus į JAV pas šeimą, kur savo namuose – Našvilyje – intensyviai ruošis kitam sezonui individualiai. Atgal į Lietuvą jis grįš tik prieš pat kitą sezoną, kuomet ko gero jau bus „Žalgirio“ dalimi.

„Toks scenarijus nusimato, bet dar apie jį per daug negalvoju. Tik baigėsi šis sezonas, dar reikia įsisavinti, kas spėjo nutikti per šiuos devynis mėnesius“, – šypsojosi LKL MVP.

Svajonių sezoną sužaidęs M.Gebenas „pirmų kartų“ įspūdžių turi daug, o jau kitą sezoną vietos tarp šių įspūdžių veikiausiai ras ir dar vienas debiutas.

Šįkart – jau Eurolygoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra