Kauno „Žalgiris“ sezoną Eurolygoje ir Pauliaus Jankūno karjerą joje uždarė pratęsime pasiekta pergale prieš Belgrado „Crvena Zvezda“.
Kapitonas paskutiniajame savo mače buvo nuostabus, prisidėdamas tiek prie išplėšto pratęsimo, tiek prie jame pasiektos pergalės.
Po rungtynių „Žalgirio“ strategas Jure Zdovcas pripažino, kad idėja lemiamoms minutėms išleisti P.Jankūną kilo ne jam – už tai jis padėkojo savo asistentui Tautvydui Saboniui.
Specialistas apžvelgė tiek savo legendos, tiek visos komandos pasirodymą bei nušvietė, kaip įsivaizduoja savo ateitį.
„Sunkios rungtynės. Dvi skirtingos pusės, pirmojoje žaidėme labai gerai, vėliau tikėjomės jų sugrįžimo, nes buvo susinervinę dėl dalykų šalia aikštelės. Jie išbandė žemą penketą, buvome tam pasiruošę, nes pastaruoju metu jie tai naudojo dažnai, bet gynyboje pradėjus keistis vėlavome, buvo nesusipratimų ir jie mus nubaudė. Buvo daug sunkių momentų. Galų gale pataikėme metimų, buvo ir sėkmės, manau, kad po sunkaus sezono to nusipelnėme. Išplėšėme pratęsimą ir laimėjome. Sveikinimai žaidėjams, „ačiū“ gerbėjams ir Jankūnui, jam tai buvo pasaka. Toks pasirodymas – pergalė, taškai, neįtikėtinas vakaras jam“, – teigė strategas.
– Gal galite iš vidaus paaiškinti, kodėl Paulius Jankūnas pasirodė tik ketvirtojo kėlinio viduryje ir kaip paveikė rungtynes?
– Iki šiol pamiršau padėkoti abiems savo asistentams, kurie labai padėjo, turėjo daug darbo, daug rungtynių. Manau, kad su jais sudarome gerą komandą. Tai buvo Tučio idėja. Nedrįsau leisti Jankūno, jis buvo prasėdėjęs penkiolika minučių ant suolo, žaisti liko penkios, dalykai nebuvo geri. Kitą vertus, neturėjome, ką prarasti ir reikėjo užbaigti rungtynes. Tai buvo Tučio idėja ir tai suveikė.
– Kodėl jis nežaidė trečiajame kėlinyje, ar buvote nusivylęs jo pasirodymu?
– Ne, varžovai žaidė žemu penketu, penkiais atletiškais, greitais vyrukais. Mes keitėmės, nors su Jankūnu to nedarome, judant šonu jis yra lėtas, tai – jokia paslaptis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jis nežaidė trečiajame kėlinyje.
– Ką manote apie triukšmą tribūnose, politines žinutes ir varžovų reakciją?
– Komentuoti tokius dalykus nėra mano darbas. Tai vis dar yra sportas. Visi turime savo nuomonę, bet buvo įdomu. Nemanau, kad tokie dalykai yra jų asmeninė nuomonė, tai ateina iš viršaus, ką reikia daryti. Politika. Pirmojoje pusėje tai mums padėjo, antrojoje – varžovai gavo papildomos motyvacijos dėl provokacijų. Galiausiai mačas baigėsi ir mes laimėjome.
– Kiek patenkintas ar nusivylęs esate patirtimi Eurolygoje, sugrįžęs po dešimties metų?
– Tai buvo didelė garbė. Reikia laiko prisitaikyti, įšokau į dvigubą savaitę išvykoje, nepažinojau žaidėjų, nežinojau mentaliteto aplink esančių žmonių. Nebuvo lengva, didelis iššūkis, bet galiu didžiuotis tapęs to dalimi. Daug išmokau. Tikiuosi, kad vieną dieną dar pabuvosiu šiame cirke. Mėgstu vadinti tai cirku, daug rungtynių, daug keliaujame, kaip cirkas.
– Ar tikitės išlikti tokiame lygyje ir dirbti su Eurolygos komanda?
– Žinoma, tikiu tuo. Reikia prie to prisitaikyti, tai yra kitoks krepšinis nei Europos taurėje, trūksta laiko treniruotėms. Man tai buvo sunkūs metai, klubui – taip pat, daug traumų, problemos su tvarkaraščiu. Nežinau, ar turėjome bent vieną mačą pilna sudėtimi, šiandien eilėje šalia suolelio vėl buvo trys pagrindiniai žaidėjai. Galų gale, niekam tai nerūpi, reikia laimėti. Vis tiek džiaugiuosi būdamas šiame klube, šiame mieste, su šiais gerbėjais, dienos pabaigoje – net ir su žurnalistais. Neskaitau lietuviškos spaudos, bet, manau, turėjome gerus santykius.
Norėdami komentuoti prisijunkite.