Skirtingi debiutai – kokių Jonavos klubo pamokų nepasiėmė gargždiškiai? (6)

Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) nuo 2014-ųjų iki 2021-ųjų neatsirado nė vienos naujos komandos, o pastaraisiais metais šis burbulas sprogo – per du sezonus lygoje debiutavo net trys klubai.

Išskirtiniai šiuo atžvilgiu yra „Wolves“. Gedimino Žiemelio klubas yra visiškai naujas, anksčiau nežaidęs jokioje kitoje lygoje bei startavęs su dideliu pinigų kapšu, nusipirkdamas Alytaus „Dzūkijos“ griaučius – galimybę žaisti LKL bei lygoje jau apšildytoje arenoje.

Tuo tarpu Jonavos „CBet“ ir „Gargždų“ atvejai yra gana panašūs. Abu miestai niekada nėra turėję LKL komandos, ne vienerius metus pretendavo į aukštas vietas antrajame Lietuvos divizione, galiausiai triumfavę nepabūgo surizikuoti ir išplaukti į platesnius vandenis.

Vis dėlto debiutai šioms komandoms sekasi skirtingai. „CBet“ iškart startavo konkurencingai, prisistatė kaip atkrintamųjų lygio komanda, o šiemet jau ir braunasi tarp lyderių. Tuo tarpu gargždiškiai per pirmuosius devynis turus iškovojo tik vieną pergalę bei negali būti užtikrinti savo ilgalaike perspektyva lygoje.

Jonaviškiai LKL debiutavo metais anksčiau ir sukūrė ne vieną precedentą, kuriuo galėjo sekti jų įpėdiniai, tačiau „Gargždai“ tuo nepasinaudojo. Prieš klubų tarpusavio susitikimą pabandykime apžvelgti, kuriais aspektais buvo prašauta.

Neįvykdomos užduotys

Pirmiausia būtina paminėti, kad kai kuriais aspektais „Gargždai“ tiesiog neturėjo galimybių lygintis su jonaviškiai. Pirmas ir ryškiausias komponentas – trenerio faktorius. Virginijaus Šeškaus reiškinys Lietuvoje yra unikalus, nes tai yra vienintelis treneris, galintis sau leisti metus pailsėti, tada nesusigadindamas reputacijos grįžti į NKL bei triumfavęs lygoje grįžti į LKL lyg net nebūtų išėjęs.

„Gargždai“ šiuo pavyzdžiu iš dalies pasekė – jie pasiliko NKL titulą jiems nukalusį strategą Paulių Juodį. Maža to, tai taip pat yra patyręs strategas, jau anksčiau treniravęs LKL klubus, nors pasiekimais su V.Šeškumi lygintis ir negali. Vis dėlto šiemet jam daug priekaištų turėti negalima – P.Juodis solidžiai laviruoja siaura padėtimi, o gargždiškiai nėra triuškinami, nors pajėgumu varžovams dažniausiai nusileidžia. Pralaimėjimai patirti vidutiniu 11 taškų skirtumu, o tai dar nėra už galvos griebtis verčiantis skaičius.

Juodis

Gargždai lygintis su Jonava negali ir finansiniais pajėgumais. Jonava yra beveik dvigubai didesnis miestas, įsikūręs visiškai šalia Kauno, kuriame ir be „Žalgirio“ galimybių netrūksta. Tuo tarpu gargždiškiai dairytis gali nebent į Klaipėdą, nors ir reprezentacinė šios komanda „Neptūnas“ neatsikrato, tad tikėtis atsiriekti dalį šio pyrago yra sudėtinga. Juo labiau, į Jonavą atsisukti gali rėmėjai, kuriems „Žalgiris“ yra per didelė žuvis, o „Gargždų“ ir „Neptūno“ lentynos nėra tokios skirtingos.

Klaipėdos komanda jau kurį apgailestavo, kad Lietuvoje pasižymi ilgiausiomis išvykomis ir būtų smagu turėti bent vieną ekipą savo regione, tačiau tam buvo adekvačių priežasčių.

Namų sienų pagalba

Pateisinti galima ir komandos rungtyniavimą Palangoje. Gargžduose nėra LKL reikalavimus atitinkančius arenos ir tokie reikalai nėra greitai tvarkomi, o Jonavoje toks statinys iškilo dar 2017-aisiais, prieš pradedant garsiai kalbėti apie aukštesnę lygą.

Vis dėlto prieš savaitę buvo sudėti parašai dėl naujos arenos Gargžduose statymo, tad kyla tik klausimas, kodėl to nebuvo galima padaryti anksčiau. Nedžiugina ir pati projekto trukmė – šį planuojama pabaigti tik po pustrečių metų, o „Gargždų“ išsilaikymas LKL tris sezonus šiuo metu tikrai neatrodo garantuotas. Maža to, namų mačus Palangoje klubas žaidžia išimtine tvarka, o tokias išimtis taikyti trejus metus nepridėtų prestižo pačiai LKL.

Dabartinė situacija taip pat nėra ideali – „Gargždai“ pagal rungtynių lankomumą LKL buvo paskutinėje vietoje iki skaičius iškreipusio mačo prieš Vilniaus „Rytą“. Palangos arenoje susirinkę 955 gerbėjai pakėlė vidurkį iki 553,8 žmogaus, leidžiant aplenkti Prienų ir Pasvalio klubus. Vis dėlto faktas apie negausią gerbėjų bazę išlieka nepaneigtas.

Jonavos arena

Visiškai kitokia situacija yra Jonavoje. „CBet“ savo arenoje dar nesulaukė nei „Ryto“, nei „Žalgirio“, bet vis tiek vidutiniškai renka daugiau nei po tūkstantį aistruolių. Maža to, pridėjus nuolatinę komunikaciją su gerbėjais bei skinamas pergales, pastebimas stabilus tribūnų užpildymo augimas – 821, 988, 1166 ir 1622. Netrukus galima laukti ir 2200 gerbėjų užpildančios arenos sklidino užpildymo. Auganti klubo gerbėjų bazė jau pastebima ir išvykos rungtynėse.

Kiek ironiška, kad „CBet“ už palaikymą gerbėjams kol kas neatsidėkoja – abu sezono pralaimėjimai patirti namie, o išvykoje be kluptelėjimų nuskintos penkios pergalės, paguldant ir sostinės ekipą. Praėjusį sezoną debiutavę jonaviškiai nesikratė namų komandos etiketės. Namie tuomet fiksuoti geresni rezultatai (9/7, -5 taškų santykis) nei išvykose (7/7, -73 taškų santykis). Tuo tarpu „Gargždai“ namie suklupo visus 5 kartus, vienintelę pergalę iškovodami išvykoje pas subyrėjusią Prienų ekipą. Net ir išmetus iš imties šias rungtynes, gargždiškiai nedemonstruoja ženklaus skirtumo tarp žaidimo namie ir išvykose.

Komplektacijos trūkumai

Vasarą Jonavos bei daugelio kitų LKL klubų pavyzdys paimtas nebuvo – „Gargždai“ nelaukė sezono starto ir aštuonis branduolio žaidėjus su oficialiomis sutartimis turėjo jau rugpjūčio pradžioje. Klubas nelaukė kainų kritimo ir sudėtį rinko pagal savo finansines galimybes, nešokdamas anksčiau bambos, tačiau čia buvo matomos aiškios spragos.

Ryškiausia problema – nenoras remtis legionieriais. Praeityje taip pat lietuviams prioritetą teikęs V.Šeškus perlipo per savo principus ir su Jonavos klubu į LKL žengė su penkiais legionieriais. Ši kvota buvo užpildyta iki pat sezono pabaigos, nepritapusį Jacksoną Dubinskį pakeitus Jeffery Garrettu. Legionieriais buvo pildomos ne tik lyderių, bet ir rolės žaidėjų pozicijos, kurią užėmė Lachlanas Andersonas. Tuo tarpu Gargždų ekipa startavo tik su LKL jau matytu Joshua Newkirku bei nepritapusiu Jurijumi Kondrakovu. Sezonui prasidėjus prisijungė Samas Thompsonas, išbandytas Corey Sandersas, tačiau komandoje iki šiol jaučiamas tiek individualiais įgūdžiais išskiriančių žaidėjų, tiek rotacijos gylio trūkumas.

Paimtas geras Jonavos pavyzdys – nepervertinti tęstinumo. Abi komandos iš NKL triumfavusios sudėties pasiliko po tris žaidėjus, tačiau ir čia matomas ženklus skirtumas. „CBet“ į LKL persinešė tuomet 26-erių Edviną Šeškų, 27-erių Kahlilą Thomasą bei 36-erių Laimoną Kisielių bei visiems rado svarbius vaidmenis. Tuo tarpu su „Gargždais“ pakilo 36-erių Mindaugas Stašys, 36-erių Marius Runkauskas ir 37-erių Mantas Ruikis. Tarp veteranų daugiau nei 4 taškus vidutiniškai renka tik M.Runkauskas.

Runkauskas

Sudėties amžius taip pat yra dėmesio vertas aspektas. Pradiniame „Gargždų“ aštuonete „jauniausiu“ žaidėju buvo 28-erių J.Newkirkas, o iš vėlesnių papildymų jį aplenkė tik 25-erių Robertas Keliačius. Likusios sudėties vietos užpildytos vietiniais jaunuoliais ir komandoje tiesiog nėra sezono eigoje augti galinčių žaidėjų. Jonaviškiai tokį pavyzdį rodė pasitikėdami Vitalijumi Koziu ir Justinu Ramanausku, kurie sezono eigoje tapo tik vertingesniais.

Žvelgiant į Jonavos klubą, nuolat yra matoma vietos augimui, o apie Gargždų komandą tai pasakyti sudėtinga. Daugelis komandos žaidėjų jau yra pasiekę savo piką, išbandę LKL ir lygoje arba nepritapę, arba jau palikę tą karjeros etapą už nugaros. Kitiems klubams progresuojant, šiame labiau yra bijomasi veteranų traumų ar bendro nuovargio, galinčio visiškai išderinti komandos rotaciją.

Pasidžiaugti galima nebent tuo, kad Gargžduose buvo išklausyti pernykščiai V.Šeškaus skundai dėl fiziškumo trūkumo komandoje. Klubas surinko pajėgią priekinę liniją, kurios dėka pagal atkovotus kamuolius LKL užima net antrąją vietą (38,6 per rungtynes). Beje, jonaviškiai tarpsezoniu tvirtino sudėtį, tačiau pagrindinio vidurio puolėjo rolę patikėjo inteligentiškesniam Goranui Huskičiui bei atkovotais kamuoliais lygoje yra paskutiniai (32,9).

Jonavos ir Gargždų komandos LKL buvo pasitiktos su skirtingais lūkesčiais ir abi juos pateisino. „CBet“ lygoje jaučiasi tvirtai ir tai artimiausiu metu nepasikeis, nebent pasikartotų Prienų likimas. Tuomet „Gargždai“ kol kas neįtikina, kad netaps Mažeikių ar Palangos klubų pasekėjais, kurie tik trumpai sušmėžuotų LKL orbitoje.