S.Pianigiani pažadą gavęs M.Kalnietis yra nusivylęs FIBA sistema: nesąmoninga, kai negali atstovauti savo šaliai (2) VIDEO interviu, specialiai iš Milano

Milano „AX Armani“ legionierius Mantas Kalnietis šiame sezone pratinasi prie to, jog dažniausiai per savaitę žaidžia po vieną mačą.

Taip nutiko todėl, kad įžaidėjas kol kas neregistruotas Italijos lygos kovoms, bet lietuvis jau mato šviesą tunelio gale – turi trenerio pažadą rungtyniauti vietinėje lygoje nuo lapkričio pabaigos ar gruodžio pradžios.

Pats M.Kalnietis su komandos draugu Artūru Gudaičiu norėjo padėti Lietuvos rinktinei per pirmąjį Pasaulio taurės atrankos „langą“, kur turėjo teorinį šansą pasirodyti ant parketo mače su Lenkija, bet ši galimybė subliuško ir dėl to atakų organizatorius nėra patenkintas.

– Kokį įspūdį palieka kol kas žalgiriečių sezonas?

– Nauja komanda, jai reikia laiko kaip ir visoms naujoms ekipoms. Matosi, kad paskutinėse rungtynėse buvo padarytas didelis progresas. Pergalė prieš „Barcelona“ rodo, jog einama teisinga linkme. Dar trūksta laiko, bet jau dabar yra labai grėsminga komanda.

– Kokia linkme eina jūsų komanda?

– Nesinori teisintis, bet buvo sudėtingas tvarkaraštis – pirmus tris mačus žaidėme su tomis ekipomis, kurios praėjusiame sezone žaidė finaliniame ketverte. Buvo geros rungtynės, bet jas pralaimėjome. Jeigu ne nesėkmė prieš „Maccabi“, tai viskas kol kas neblogai. Nėra jokios panikos ir dirbame tikrai neblogai, jeigu lygintume su praėjusiu sezonu. Turėtų ateiti ir tos pergalės.

– Ar labai pasikeitė treniruočių procesas pasikeitus treneriui?

– Viskas pasikeitė, kas yra normalu atėjus naujam strategui.

– Ar daug derinių naudoja komanda?

– Negaliu pasakyti, kad labai daug ar labai mažai. Esmė ne derinių kiekyje, o jų išpildyme ir įgyvendinime. Turime individualiai stiprių žaidėjų, todėl yra laisvė improvizacijoms. Jeigu palyginti su praėjusiu sezonu, daugiau vyrauja „du prieš du“ žaidimas. Nėra daug centravimo ir žaidimo per aukštaūgius. Daugiau einama ant gynėjų „pikenrolo“ ar situacijų „vienas prieš vieną“.

– Kiek pačiam neįprasta žaisti vos vieną mačą per savaitę?

– Gerai, kad Eurolyga prasidėjo ir yra tų dvigubų turų. Nėra lengva, bet nieko nepadarysi – laukiu pirmų pakeitimų. Treneris liepė dirbti su fizinio rengimo treneriu, jog būčiau pasiruošęs Eurolygai. Sportuoju ir nesuku sau galvos, nes ne nuo manęs tai priklauso.

– Kada įvyks tas legionierių perstumdymas Italijos lygoje?

– Tiksliai to nepasakė, bet buvo pasakyta prieš sezoną, jog kelis mėnesius turiu ruoštis individualiai, kai nežaisiu Italijos lygoje. Lapkričio pabaigoje arba gruodį įtrauks į Italijos pirmenybių paraišką.

– Kaip keisis jūsų vaidmuo atvykus C.Jerrellsui?

– Labai sunku pasakyti, nes kol kas apie tai nebuvo kalbėta. Sužinosime tuomet, kaip jis įsipaišys į komandą.

– Ar jus nustebino A.Gudaičio toks žaidimas?

– Kartu nustebino ir nenustebino. Žinojome, kad jis talentingas žaidėjas. Jis tapo vienu iš svarbiausių mūsų komandos žaidėjų be jokių klausimų.

– Ką pirmiausia Milane parodėte Artūrui?

– Kur pavalgyti, kaip elgtis – nieko ypatingo. Jeigu atsiranda buitinių klausimų, aš galiu padėti.

– Kokie planai dėl žaidimo rinktinėje?

– Buvo pokalbis su klubo vadovais, nes savaitgalį po Eurolygos mačo nėra Italijos lygos rungtynių. Su Gudaičiu kalbėjome, kad būtų visai nieko padėti rinktinei nors su lenkais. Nenoriu per daug plėstis, bet, deja, pirmajame „lange“ nedalyvausime.

– Kaip vertinate FIBA sistemą?

– Nesąmoninga yra, kai negali atstovauti savo šaliai – nesuprantu tų užkulisinių dalykų apie marketingą ir dalykus. Suprantu tiek, kad pirmą kartą gyvenime neturiu pasirinkimo žaisti rinktinėje ar ne. Visada būdavo ateidavo vasara ir tavo balsas lemdavo, o dabar ne tik tavo balsas.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą