Penktadienį Eurolygoje tos rungtynės, kurių Kauno „Žalgirio“ sirgaliai laukė nuo pat Šarūno Jasikevičiaus išvykimo į Barselonos „Barcelona“ ekipą.
Tai galėjo būti mačas, kuriame „Žalgirio“ arenoje nebūtų vietos net obuoliui nukristi. Tai turėjo būti susitikimas, kuriame sirgaliai labai garsiai sutiktų Šarą, bet visas kortas sumaišė koronavirusas ir rungtynėse nebus nei sirgalių, nei garsaus stratego sutikimo. Vis dėlto per televiziją greičiausiai girdėsime Š.Jasikevičiaus garsius priekaištus savo auklėtiniams.
Kai specialistas paliko „Žalgirį“, buvo daug spėlionių, ar jis išlaikys savo vadovavimo komandai stilių ir „Barcelona“ ekipoje. Dabar, kai sezonas jau gerokai įsibėgėjo, galime drąsiai konstatuoti – Šaras tikrai nepasikeitė.
„Barcelona“ pirmuose sezono turnyruose strigo, kai pralaimėjo Katalonijos taurę Andoros „MoraBanc“ ekipai, vėlai liko be trofėjaus ir Supertaurėje, kur nusileido Madrido „Real“ komandai. Tuomet Š.Jasikevičius vis kartojo frazes, kurias „Žalgirio“ sirgaliai žino kaip „Tėve mūsų“: turime kentėti; rungtynes laimi detalės; laukiau kitokios reakcijos; per gerai apie save pradėjome galvoti; nepajėgiau paruošti komandos ir panašias. Minutės pertraukėlių video tapo interneto viralu, kuris surenka daugybę peržiūrų.
Saras already in full season form pic.twitter.com/0EFDjOA5jc
— Eurohoops (@Eurohoopsnet) August 30, 2020
🤬 El ENFADO de Saras Jasikevicius con el arranque del @FCBbasket en la cancha de @UCAMMurcia.
— Liga Endesa (@ACBCOM) October 27, 2020
"¿De qué os SORPRENDÉIS?"
📹 En directo en @vamos #LigaEndesa pic.twitter.com/AFatMPDvL0
🗨️ La EXPLICACIÓN de Saras Jasikevicius al SILENCIO de su tiempo muerto: "Es muy difícil entrar a un tiempo muerto cuando, todo lo que dices, se está haciendo lo contrario"#LigaEndesa pic.twitter.com/E5bWcbXtac
REKLAMA— Liga Endesa (@ACBCOM) December 1, 2020
Matėme, kaip strategas žaidėjams kartojo, kad „ši „Barcelona“ yra kitokia nei pernai, kur žaidė po vieną“. Dar antradienį stebėjome, kaip ketvirtajame kėlinyje Š.Jasikevičius sušaukė pasitarimą, bet jo metu vaikščiojo palei šoninę liniją ir savo žaidėjams neištarė nė žodžio.
Puikiai prisimename, kaip „Žalgiris“ sezono pradžioje strigdavo, kadangi Š.Jasikevičiaus sistemą perprasti naujiems žaidėjams būdavo sudėtinga. Šįkart „Barcelona“ dideli vargai užtruko vos mėnesį ar pusantro – vėliau komanda įsibėgėjo ir ėmė demonstruoti puikius rezultatus – Eurolygoje laimėjo 8 mačus iš 10, o Ispanijos lygoje nuskynė 9 laimėjimus per 12 turų.
Greitą Š.Jasikevičiaus sistemos įsisavinimą galima sieti su žaidėjų aukštu meistriškumu, kuris koreliuoja su dideliu krepšinio IQ. Viena yra Eurolygos niuansus mokyti Nigelą Hayesą ar Aaroną White‘ą, visiškai kitas aspektas yra savo taktikas aiškinti Nikola Mirotičiui ar Victorui Claverui. Taip pat visi „Barcelona“ krepšininkai vienas kitą jaučia labai puikiai, kadangi vasarą sulaukė tik vieno naujoko – Nicko Calatheso. Visi kiti kartu rungtyniavo dar treniruojant Svetislavui Pešičiui.
Š.Jasikevičiaus pagrindinė žaidimo idėja – komandinis žaidimas. Būtent jis lemia skambias pergales ir atneša titulus. Matėme, kad „Žalgiryje“ taip pat sužibėdavo skirtingi žaidėjai skirtingose rungtynėse, kai būdavo naudojamasi varžovų silpnybėmis. Šio sezono „Barcelona“ supranta, kad komanda yra aukščiau individualios statistikos, bet yra išsiskiriantis vedlys – N.Mirotičius.
Būtų keista, jeigu brangiausias Eurolygos žaidėjas nerungtyniautų naudingai ir rezultatyviai. Ispanijos pilietybę turintis puolėjas yra „ponas stabilusis“ – jis visuose septyniuose mačuose rinko bent jau po 21 naudingumo balą, o su 24,7 vidurkiu yra turnyro lyderis. 17,1 taško vidurkį turintis N.Mirotičius per mačą atlieka po 10 metimų ir kol kas jam nekrenta tritaškiai – realizavo tik 29,2 proc. (7/24) tritaškių, nors turi puikų metimą iš perimetro. Tuo tarpu dvitaškius jis pataiko įspūdingai – 80,9 proc. (38/47).
„Barcelona“ komandoje praktiškai visi žaidėjai rungtyniauja nerezultatyviau nei praėjusiame sezone, bet daugelis iš jų fiksuoja didesnį naudingumo balų skaičių. Tai reiškia, kad mažiau netikslių metimų, daugiau gerų sprendimų puolime ir sukurtų situacijų, kurias Š.Jasikevičius savo žaidėjas sugalvoja tikrai pakankamai.
Jeigu žvelgtume į „nuogą statistiką“ didelio skirtumo tarp praėjusio ir šio sezono „Barcelona“ skaičių nėra – dabartinė „Barca“ atlieka 0,4 rezultatyvaus perdavimo daugiau (19,4:19), bet prasčiau kovoja dėl kamuolių – 34,5:35,2. Naudingumo balais taip pat atsilieka 93,8:96,8. Tritaškius dabar meta prasčiau (37,9 proc.:39,1 proc.), bet dvitaškius realizuoja tiksliau – 57,8 proc.:53,7 proc.
Esminis ir didžiausias skirtumas – dabartinė „Barcelona“ gynyboje yra įspūdinga – praleidžia vos 69,1 taško, kai praėjusiame sezone oponentai į jų krepšį įmesdavo 78,3 taško. Sunkus ir kitas darbas gynyboje ir buvo tas dalykas, kurį Š.Jasikevičius akcentavo labiausiai sezono pradžioje. Vėl sumaniai slepiami tie žaidėjai, kurie prie savojo krepšio dirba silpniau, o spragas kamšo tie, kurie šį amatą moka geriausiai. Dar reikia pabrėžti, kad Š.Jasikevičius trejose rungtynėse neturėjo N.Mirotičiaus, o Victoras Claveras yra sužaidęs vos 3 susitikimus ir dėl traumos nerungtyniauja, o jo stiprybė ir yra universalumas prie savojo krepšio.
Labiausiai Š.Jasikevičiaus atvykimu turėtų būti patenkinti du žaidėjai – Alejandro Abrinesas ir Rolandas Šmitas. Ispanas apskritai buvo praradęs meilę krepšiniui ir praėjusiame sezone atrodė itin blankiai. Dabar A.Abrinesas rodo visiškai kitokį veidą (8,7 tšk., 9,3 naud. bal.) ir tritaškius meta įspūdingai – 45,5 proc. (20/44) taiklumu. Svarbiausia, kad šio žaidėjo veiksmuose grįžo užtikrintumas ir pasitikėjimas savimi, ką jis buvo praradęs.
Ant suolo pamirštas R.Šmitas praėjusiame sezone ant parketo būdavo retas svečias, bet Š.Jasikevičius tiki mūsų kaimynu ir šis savo minutės išnaudoja puikiai – per 16,5 min. spėja įmesti 8 taškus, atkovoti 3,8 kamuolio ir surinkti 10,3 naudingumo balo. 25-erių puolėjas savo progas išnaudoja įspūdingai – 72,2 proc. (26/36) dvitaškių ir 70 proc. (7/10 tritaškių).
Gerokai blankiau nei praėjusiame atrodo Thomasas Heurtelis. Prancūzas gauna pasireikšti po 15 minučių, bet įmeta tik 3,5 taško ir fiksuoja 2,4 naudingumo vidurkį. Praėjusiame sezone dėl traumų vos 3 mačus spėjęs sužaisti įžaidėjas 2018–2019 m. sezone „Barcelona“ gretose fiksavo 10,4 taško vidurkį. Th.Heurtelio minutes šiek tiek „suvalgo“ ir jaunasis Leandro Bolmaro, kuris savo 7–8 minučių, daugiausiai per pirmą mačo dalį, sulaukia.
Atrodė, kad Brandonas Daviesas turėtų tapti tikru žvėrimi, kadangi labai gerai žino Š.Jasikevičiaus sistemą, bet kol kas taip nėra. Amerikietis Per pirmus 5 turus fiksavo 16 naudingumo balų vidurkį, o per kitus 5 – tik 5,4. Centras atrodo visiškai neatpažįstamas ir jau iškrito iš startinio penketuko, kur pasirodo Pierre‘as Oriola, kuris tragiškai pradėjo sezoną (-11 balų per 3 mačus), bet dabar žaidžia daug geriau.
Reikia pabrėžti, kad „Barcelona“ norėjo įsigyti vidurio puolėją, bet to taip ir nepadarė. Kas žino, galbūt Š.Jasikevičius pasirašys sutartį su aukštaūgiu, kai startuos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) sezonas ir ten negavę kontrakto žaidėjai ims ieškoti darbo Eurolygoje. „Barca“ dar turi Artiomą Pustovijų, bet šis lėtas ukrainietis netinkamas Š.Jasikevičiaus schemoms, kur gynyboje yra daug susikeitimų.
„Žalgiris“ šiuo metu Eurolygoje rodo 2-ą geriausią puolimo reitingą (104,2 taško per 100 atakų), bet blogiausiai ginasi (105,8 taško per 100 atakų), kai tuo tarpu „Barcelona“ geriausiai darbuojasi prie savojo krepšio (86,4 taško per 100 atakų), o puolimo efektyvumas yra 6-as (99,8 tšk. per 100 atakų).
Teisybės dėlei reikėtų pridėti, kad tokius įspūdingus „Barcelona“ skaičius paverčia keli susitikimai Eurolygoje, kai varžovai buvo talžomi: 103:67 sutriuškinta išvykoje po dviejų savaičių koronaviruso pertraukos grįžusi Berlyno ALBA, o namuose 97:55 pažeminta Stambulo „Fenerbahče“. Per pastarąsias dienas matėme, kad Vilerbano ASVEL geba įmesti 80 taškų ir laimėjo mačą praleidusi tik 68. Valensijos „Valencia“ dar šį antradienį laimėjo taškų karą Barselonoje – 100:90.
Vienas iš būdų, kaip „Žalgiris“ gali nugalėti „Barcelona“, tai žaisti įspūdingai puolime. Sunku tikėtis, kad po 81,1 taško per susitikimą praleidžiantys Martino Schillerio auklėtiniai paliktų katalonus ties 70 ar 75 taškais. Juolab, kad šitie skaičiai irgi yra geros sezono pradžios atspindintys – realiau atrodo 89,2 taško, kuriuos varžovai sumeta žalgiriečiams per pastaruosius penkis susitikimus, kurie buvo pralaimėti.
Bandant atspėti, kokį planą turi „Barcelona“ penktadienio vakarui, galima iškart prognozuoti, kad Mariaus Grigonio laukia labai daug darbo. Tai yra „Žalgirio“ vedlys ir Š.Jasikevičius visada akcentuoja, kad tokius žaidėjus reikia uždaryti, ką ir matėme dar kai jis dirbo Kauno klube – tuomet lyderiai būdavo šešėlyje, bet neretai sužibėdavo tie, kurie sulaukdavo daugiau laisvės dėl taikomų rizikų. Galbūt tai proga Steve‘ui Vasturiai?
Š.Jasikevičius išskyrė „Žalgirio“ kūrėjus, kurie kelia didelį galvos skausmą. Turbūt, kad Adamas Hanga gaus progą nuo pat pradžių dusinti M.Grigonį, o Thomasą Walkupą bandys atkirsti N.Calathesas. Geras pavyzdys, kaip „Barcelona“ moka sustabdyti oponentų vedlius, Jordano Loydo atvejis, kuris per 22 minutes sukrapštė vos 2 taškus, nors iki mačo fiksavo 21 taško vidurkį.
Puolime „Barcelona“ galės naudotis „Žalgirio“ ice gynybos spragomis, kurios atveria nemažai galimybių metikams, ką matėme šį sezoną ne vieną sykį. Aikštės kraštuose arba po iš išlindimų iš už užtvaros atakuos A.Abrinesas bei Kyle‘as Kuricas, kuris iš 25 tritaškių dabar yra pataikęs net 17 (68 proc.). Žinoma, kad N.Mirotičius atakuos Paulių Jankūną ar Nigelą Hayesą, kas jau tapo savotiška rungtynių klasika.
„Barcelona“ atrodo grėsminga ir didelė jėga, bet ji tikrai nugalima, ką parodė kuklus ASVEL klubas, ar ta pati „Valencia“, sumetusi 100 taškų išvykoje. „Žalgiriui“ vienintelis būdas yra sužaisti itin solidžiai puolime, gerai pataikyti tritaškius ir tada galima tikėtis nutraukti pralaimėjimų seriją.
Norėdami komentuoti prisijunkite.