Mantas Kalnietis jau dešimtmetį išlaiko pagrindinio rinktinės įžaidėjo rolę, tačiau šią vasarą susiduria su nauju iššūkiu – žaidimo kūrimu iškart dviems NBA žibantiems aukštaūgiams Jonui Valančiūnui ir Domantui Saboniui.
Įžaidėjas įvardino žaidimo su jais ypatumais bei išskyrė pagrindinius tiesioginio jų oponento Nikola Jokičiaus pliusus.
– Kokia žaidimo kokybė šiose rungtynėse?
– Kokybė buvo, nes surinkome daug taškų. Gynyboje pasirodėme kiek prasčiau ir tai atsispindi rezultate. Puolimas buvo daug sklandesnis, reikia laiko ir darbo.
– Galite įvardinti problemas gynyboje?
– Nesusikalbėjimas... Labai sudėtinga buvo, kosmosas tas Jokičius. Mažai Europoje gynėjų žaidimą skaito taip, kaip jis, vos jam gavus kamuolį viskas tampa labai pavojinga. Buvo ir nesusikalbėjimų, bet jis tikrai yra žvėriškas talentas.
– Trečiasis kėlinys puolime buvo sėkmingiausias šią vasarą, kas leido taip išpildyti situacijas?
– Priėjome prie to, ko siekėme, išgavome situacijas, kuriose išnaudojome stipriąsias puses. Kamuolys gerai vaikščiojo, atsidarė metikai bei atsirado balansas tarp vidaus ir išorės.
– Kaip, jūsų nuomone, veikia Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio duetas?
– Jie prisijungė prie rinktinės vėliau ir jau yra didelė jėga, tačiau automatikos dar trūksta, jie patys kartais nejaukiai jaučiasi. Treniruotėse vaizdas geresnis, tik reikia tai perkelti į rungtynes.
– Mūsų aukštaūgiams metant tritaškius, ką tai duoda rinktinei?
– Jono tritaškis tikrai nebuvo mums pirma ar antra opcija. Tas metimas nebuvo iš gero gyvenimo. Mes stengiamės jiems įvesti kamuolį po krepšiu ir tritaškiai nėra prioritetas. Stengiamės abiems jiems suteikti erdvės baudos aikštelėje.
– Šiandien Paulius Jankūnas gerai įsijungė į žaidimą, kokiu faktoriumi jis gali būti?
– Aš juo net neabejoju, pažįstu žmogų 30 metų. Būdamas sveikas jis tikrai dar duotų naudos.
Norėdami komentuoti prisijunkite.